Tyrimas: ateities kartos paveldės visiškai kitokį pasaulį

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis. Negana to, dauguma šių negerovių skaudžiausiai smogs skurdžiausioms pasaulio šalims ir sunaikins viską, kas buvo pasiekta dėka įvairių vystymosi programų ir paramos iš kitų, turtingesnių valstybių. Žmonijos nenoras skubiai imtis veiksmų kelia grėsmę ne tik mums, bet ir ateities kartoms. Jei nieko nedarysime, tai jie iš mūsų paveldės visiškai kitokį pasaulį. Klimato atšilimas yra viena didžiausių kliūčių, su kokiomis žmonijai yra tekę susidurti, todėl ją ignoruoti tikrai nepatartina. Ataskaita, kurią peržiūrėjo ir patvirtino garsiausi pasaulio mokslininkai, bus publikuojama prieš pat Tarptautinę Klimato Pokyčių Konvenciją. „Turn Down the Heat“ (liet. „Sumažink karštį“) programa sujungia naujausią mokslinę literatūrą ir moderniausių tyrimų rezultatus. Tikimasi, kad ji padės aptarti ir pradėti spręsti klimato atšilimą, o taip pat ir įvertinti galimą žalą ūkininkų derliams, geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai. Šiuo metu vidutinė temperatūra yra 0,8 laipsnio aukštesnė už priešindustrinę pasaulio temperatūrą, tačiau mokslininkai įspėja, kad skirtumas gali padidėti iki 4 laipsnių iki 2100 metų. Ir tai net su sąlyga, kad visos pasaulio šalys įvykdys dabar turimus atsinaujinančios energijos vystymo ir „žaliųjų“ technologijų plėtojimo įsipareigojimus. Pernai Pasaulio bankas padvigubino finansavimą šalims, siekiančioms sumažinti klimato atšilimo poveikį ir plėtojančioms atsinaujinančius išteklius. 48 pasaulio šalims buvo skirti papildomi 7,2 milijardo JAV dolerių, papildysiančių jau dabar investuotus 43 milijardus. Jūrų ir vandenynų lygis kils Ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius porą dešimtmečių jūrų lygis pakilo kur kas daugiau, nei prieš tai. Šie pokyčiai yra ypač juntami tropiniuose pasaulio regionuose. Daugiausiai įtakos tam turi tirpstantys Grenlandijos ir Antarktidos ledynai. Arkties jūros ledynai tirpsta taip pat labai sparčiai. Didžiausias tirpimo greitis per pastaruosius 225 metus buvo pasiektas būtent per du praėjusius dešimtmečius, o kreivės viršūnė buvo šių metų rugsėjo mėnesį. „Nors tirpimas dar ne visur aiškiai matomas, mažesnėse salose ir pajūrio vietovėse įsikūrusios bendruomenės jau dabar pradeda rimtai mąstyti apie galimus persikėlimo variantus“ – teigia Erick Fernandes, Banko pasaulinės ekspertų komandos, tiriančios klimato pokyčius, vadovas. „Poreikis prisitaikyti prie klimato atšilimo ir kylančio vandenynų lygio augs vis labiau, nes manoma, kad gyventojų skaičius pasaulyje iki 2050 metų pasieks 9 milijardus.“ – sakė jis. Vandenynai rūgštės Vandenynuose esantys koralų rifai yra itin jautrūs vandens temperatūrai ir rūgštingumui. Ataskaita įspėja, kad koralų rifai gali nustoti augti jau 2030 metais, kai atšilimas pasieks 1,4 laipsnio lygį. Tai įvyks dėl didėjančio CO2 kiekio, kuris įtakoja vandens rūgštingumą. Temperatūrai pasiekus 2,4 laipsnio koralų rifai gali net pradėti tirpti. Tokie pokyčiai gali tragiškai baigtis tiems žmonėms, kuriems koralų rifai yra pajamų, turizmo ir pakrantės apsaugos šaltiniai. Smogs karščio bangos 4 laipsniais šiltesnis pasaulis kentėtų ir nuo ekstremalių karščio bangų, kurios būtų išsidėsčiusios netolygiai. Subtropinė Viduržemio jūros sritis, šiaurinė Afrika, Vidurio Rytai ir didelė JAV dalis išvystų net 6 laipsniais aukštesnę vidutinę vasaros temperatūrą. Manoma, kad šilčiausiais metais liepos mėnesio temperatūra Viduržemio jūros valstybėse gali pasiekti 35 laipsnius, o tai būtų net 9 laipsniais daugiau, nei yra dabar. Saharos dykumoje ir Vidurio Rytų valstybėse karščio bangos gali siekti net 45 laipsnius, o tai būtų 6-7 laipsniais daugiau, nei šilčiausi vasaros mėnesiai šiuo metu. Sausra paveiks didelę pasaulio dalį Aukštesnė temperatūra turės įtakos ir mažesniam derliui. Tyrimai parodė, kad daugelis augalų yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams, kai peržengiama tam tikra riba. Vienas ataskaitoje minimas tyrimas teigia, kad kiekviena augimo diena, praleista didesniame, nei 30 laipsnių karštyje, gerai laistomą ir sausros nepaveiktą derlių sumažina vienu procentu. Tyrime taip pat minima, kad sausra paveiks itin didelę pasaulio dalį. Spėjama, kad ši dalis nuo dabar esančių 15,4 proc. šimtmečiui pasibaigus pakils iki 44 proc. Labiausiai paveikti regionai bus pietinė Afrika, JAV, pietinė Europos dalis ir pietryčių Azija. Teigiama, kad maždaug 35 proc. pasaulyje esančios dirbamos žemės taps nebetinkami ūkininkavimui dėl vis dažnesnių ir ilgiau trunkančių sausrų. Stigs geriamojo vandens Ataskaita taip pat įspėja, kad klimato atšilimas neigiamai paveiks požeminius vandens telkinius. Tą itin skaudžiai pajus šiaurinė ir rytinė Afrikos dalis, Vidurio Rytai bei pietų Azija. Upių, tokių kaip Gangas ir Nilas, baseinai yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Amazonės upės miškai taps kur kas labiau pažeidžiami. Manoma, kad dėl sausros miškų gaisrų skaičius padvigubės iki 2050 metų. Ir visa tai vien dėl 4 laipsniais aukštesnės temperatūros.