Socialiniame tinkle „Facebook“ pienininkyste užsiimantys ūkininkai piktinasi, kad turi išlaikyti perdirbėjus ir prekybininkus.
Anot jų, pieno produktų kainos kyla visur ir visiems, tik ne ūkininkams už jų parduodama pieną.
Dalis ūkininkų pieną tiesiog pila ant žemės ir siunčia perdirbėjams linkėjimus.
Tokias nuotraukas ir vaizdo įrašus komentatoriai vertina dvejopai. Vieni piktinasi, kad maistas tiesiog išmetamas. Žmonės siūlo pieną atiduoti nepasiturintiems, ligoninėms ar darželiams, mokykloms.
Tačiau ūkininkai atkerta, kad tai nėra taip paprasta. Negalima sugalvojus nuvykti į kokią įstaigą ir ten tiesiog palikti pieną. Kad tai būtų galima padaryti tektų įveikti begalę biurokratinių kliūčių.
Kita dalis komentatorių ūkininkus palaikė ir žadėjo boikotuoti prekybos centrus, o vietoje jų apsipirkti ūkininkų krautuvėlėse.
Pienas už dyką
Štai Tauragės rajono ūkininkas pieną tiesiog dalija dykai. Po pasidalinta nuotrauka daugybė palaikymo komentarų.
Žmonės palaiko ūkininkus ir rašo, kad sutiktų už pieną ir sumokėti. Pasak jų, geriau palaikyti ūkininkus ir pirkti produkciją tiesiai iš jų, nei palaikyti prekybininkus, pas kuriuos kainos kasdien vis auga.
O Alytaus rajono ūkininkas dalijasi ir skelbimu, kur galima atvykti pasiimti nemokamo pieno.
Kainos vis krenta
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė pastebėjo, kad 2022 m. iki liepos mėnesį pieno supirkimo kainos kilo, bet jau nuo rugpjūčio pradėjo kristi. Ir jos vis dar tebekrenta.
„Krentančios pieno kainos turi įtakos ir rinkose kritusių produktų kainos. To nepaneigsi. Juolab ne tik Lietuvoje bet ir Lenkijoje, Latvijoje taip pat kainos mažėja. Tik skirtumas tas, kad ten kainos krenta ne tiek daug.
Pieno gamintojai tam tikra prasme yra situacijos įkaitai, nes kai perdirbėjai kalba apie pieno produktų kainas, mes kalbame apie žaliavinio pieno supirkimo kainas. Mes parduodame tik žaliavinį pieną, ne pieno gaminius. Jei, tarkime, sūrių gamyba rinkoje krinta, galbūt kyla kitų produktų paklausa. Ir mes pieno gamintojai neturime to pasirinkimo, nes, kaip ir minėjau, parduodame tik žaliavą“, – komentavo asociacijos pirmininkė.
Anot jos, keista, kad visų perdirbėjų produktai yra skirtingi, bet kainas muša visi identiškai.
„Tad nori ar nenori ateina mintys apie susitarimus. Bet kai apie tai užsimename perdirbėjams, jie skuba paneigti sakydami, kad jei jie turėtų susitarimus, tai ir nekeltų supirkimo kainų. Tačiau mes irgi žinome, kad jie kainas kelia ne iš geros širdies, o dėl to, kad kai būna pieno stygius, lenkai superka daug daugiau pieno iš Lietuvos aukštesnėmis kainomis.
Perdirbėjai nori, kad pieno būtų kuo mažiau išvežama į Lenkiją, tik dėl to jie priversti kelti pieno supirkimo kainas. Be to, perdirbėjų metiniai rezultatai yra skaičiuojami milijonais, nė viena perdirbimo įmonė, dėl rinkos nebankrutavo ir gamybos neatsisakė. O ūkininkai, galima sakyti, kad bankrutuoja vienas po kito atsisakydami pienininkystės“, – atkreipė dėmesį R. Vilimienė.
Ano jos, padėti ūkininkams niekas nesiruošia.
„Siunčiame raštus į Žemės ūkio ministeriją, kitas institucijas, bet niekas nieko nesiima. Tačiau ne visi ir ūkininkai bando apsiginti. Pavyzdžiui, kai perdirbėjai duoda pasirašyti dokumentus apie pranešamas mažėjančias pieno kainas atgaline data už lapkritį ar gruodį, ūkininkai sutartis ir pasirašo.
Raginame to nedaryti ir užfiksuojant pažeidimus. Tačiau ūkininkai nebesitiki nieko pakeisti. Jie net nesikreipia, jeigu perdirbėjas taip ir nesumoka už pieną. Ūkininkai tokiu atveju tiesiog pakeičia pieno supirkėją ir viskas. Raginame taip nesielgti, o kreiptis į asociaciją“, – komentavo asociacijos pirmininkė.
Turėtų padėti ir savivalda, ir pieno perdirbėjai?
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. Kęstutis Navickas teigė, kad smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėtų padėti perdirbėjai – jie ilgainiui patys patirtų nuostolių, jei gamintojai neišgyventų.
„Norime savivaldos įsitraukimo, čia jų gyventojai, vien palikti viską rinkos reguliavimui jau nebeišeis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė K. Navickas.
Jo teigimu, krizė ypač smogė daliai stambesnių pieno ūkių, kurie yra investavę į ūkių modernizavimą.
„Šitoje vietoje kenčia tie ūkiai, kurie turi melžiamų karvių 50–150 ir modernizuojasi. Jeigu mes neišgyvensime šitos krizės ir nepadėsime šitiems ūkiams, patys perdirbėjai ilguoju laikotarpiu nuostolių patirs tikrai daugiau negu dabar padėtų mums spręsti šitą krizę“, – teigė K. Navickas.
Pasak jo, iki dešimt karvių laikančių ūkininkų yra labai sumažėję.
„Jeigu žiūrėti pagal visą pieno gamintojų apskritai struktūrą, prieš keletą metų turėjome daugiausia pieno gamintojų, kurie laiko iki penkių-šešių karvių, dabar šis segmentas labai stipriai sumažėjo“, – aiškino K. Navickas.
