Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.
O pagal „REPowerEU“ planą Europos Sąjungos valstybės apskritai siekia visiškai atsisakyti rusiškų dujų iki 2027 m.
Ir nors dar yra valstybių, kurios perka rusiškas dujas arba naftą, patenkančią per trečiąsias šalis (pvz., Indiją), priklausomybė nuo Kremliaus gerokai sumažėjo.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ dar vasarį rašė, kad teorinė galimybė po pasirašyto taikos derybų dokumento atnaujinti rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą išlieka, tačiau vargu, ar didžioji dalis ES valstybių svarstys vėl pirkti energetikos išteklius iš agresorės.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai pateikė galimų scenarijų virtinę, kokią įtaką ekonomikai, o ir patiems gyventojams, galėtų padaryti taikos derybų pasirašymas.
Yra dvi medalio pusės
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei iš tiesų būtų pasirašytas svarbus taikos dokumentas, panašu, kad didžiausia grėsmė mūsų ekonomikai gali iškilti dėl darbuotojų trūkumo.
„Lietuvai dabar jau reikėtų pradėti galvoti, iš kur atsivežti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, nes dalis ukrainiečių gali grįžti į savo gimtinę, ypatingai po taikos susitarimo.
Tokiu atveju darbo jėgos deficitas Lietuvoje išaugtų dar labiau“, – svarstė ekonomistas.
Ž. Mauricas viena iš galimų rizikos veiksnių įvardija ir statybų kaštų augimą.
„Yra dvi medalio pusės. Jei statybų mastas Ukrainoje didės, kaštai taip pat augs. Nors nemanau, kad tai gali būti ženklus pokytis.
O jei atsivertų prekyba su Baltarusija ir Rusija, statybų kaštai kaip tik galėtų mažėti“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas neatmeta, kad jei taikos metu prasidėtų Ukrainos integracijos į ES procesas, gali tekti susitaikyti ir su mintimi, kad europinės paramos dydžiai sumažėtų.
„Vertinant poveikį ekonomikai ilgesnėje perspektyvoje, tikėtina, kad mes netgi nebūsime gavėjai, bet davėjai. Todėl reikėtų pasiruošti pakankamai ženkliam ES paramos kritimui“, – tokio scenarijaus neatmetė pašnekovas.
Ekonominė situacija imtų gerėti?
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad jei taikos susitarimas būtų įtvirtintas, euro zonos ekonominė situacija ir pats ekonomikos ciklas taptų kur kas gyvesnis.
„Karo pabaiga automatiškai pagerintų įmonių ir vartotojų lūkesčius, tad dalis neapibrėžtumų rinkoje dingtų. O jei augtų euro zonos ekonomika, tuo geriau ir Lietuvai“, – kalba ekonomistas.
A. Izgorodinas neatmeta, kad pozityvių veiksnių apčiuopti pavyktų ir Ukrainos atstatymo laikotarpiu.
„Tai irgi būtų naudinga Lietuvos verslui, kuomet būtų vykdomas eksportas į Vokietiją. T.y. ne tiesiogiai vykdant mūsų produkcijos eksportą į Ukrainą (nors tai irgi būtų galima pastebėti), bet labiau netiesiogiai – eksportuojant įvairius komponentus į Vokietiją ar Skandinavijos valstybes“, – svarstė jis.
Neaišku, koks saldainis būtų atiduotas Rusijai
Ekonomistas A. Izgorodinas neatmeta, kad taikos derybų paskelbimas reikštų ir mažesnes kainas energetikos srityje.
„Karo pabaiga reikštų dujų kainų kritimą Europoje vien dėl to, kad gali šiek tiek sumažėti ir geopolitinio neapibrėžtumo premija, kurią dabar rinkos dalyviai moka už dujas“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Tai, pasak ekonomisto, būtų gera naujiena visai Europai, įskaitant ir Lietuvą.
„Tai stiprins Europos pramonės atsigavimą, nes pigesnė energetika automatiškai reiškia stipresnį pramonės ciklą, atitinkamai tai gerai ir Lietuvai. Nes kuo labiau auga Vokietijos pramonė, tuo geriau Lietuvai vystant eksportą į Vokietiją“, – vertino pašnekovas.
A. Izgorodinas įvardija ir dar vieną teigiamą veiksnį, jei būtų pasirašytos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Reikėtų neatmesti ir didesnio investuotojų dėmesio Baltijos šalims. Tai, manau, irgi darytų teigiamą įtaką“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas galimus pokyčius karo pabaigos atveju vertina atsargiai, nes iki šiol nėra aiškios paliaubų sąlygos, t.y. nėra žinoma, „kokį saldainį Rusijai duotų amerikiečiai“.
Be to, ekonomisto vertinimu, paliaubų tiesioginė įtaką galėtų pasijusti labiausiai tada, jei būtų pradedama svarstyti apie sankcijų švelninimą Rusijai.
„Ar paliaubos atrištų rankas europiečiams vėl pirkti dujas Rusijos dujotiekiais, kurie dar gali veikti, tai yra labiau retorinis klausimas.
Žinoma, jei europiečiai dujas visgi pradėtų pirkti, jos atpigtų, tad ir pramonei nuo to būtų geriau. Bet ar tai yra realu, žvelgiant į artimiausius metus ar du? Manyčiau, kad šansų labai mažai“, – svarstė pašnekovas.
T. Povilauskas neatmeta, kad jei po paliaubų šalys visgi nuspręstų švelninti sankcijas agresorei, tikėtina, kad kitos žaliavos, pavyzdžiui, nafta, taip pat imtų pigtų.
O tai, pasak jo, „darytų infliaciją mažinančią įtaką“.
„Bet ar tai faktiškai įvyks ir didžioji ES valstybių pirks rusiškas žaliavas, manau, kad ne. Nemanau, kad ir Lietuva atnaujintų eksportą ar importą su Rusija. Tačiau apie tai dar per anksti kalbėti“, – tikino ekonomistas.
Kas žinoma dabar
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kovo 18 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas susitarė, jog Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje turėtų būti sudarytos 30 dienų „paliaubos energetikos ir infrastruktūros srityje“ ir kad nedelsiant turėtų būti pradėtos platesnės derybos dėl paliaubų, pranešė Baltieji rūmai.
Vis dėlto V. Putinas buvo pateikęs ir savo sąlygas dėl paliaubų, tarp kurių – neleisti Ukrainai persiginkluoti. Ir pridūrė, jog konfliktas Ukrainoje gali būti išspręstas tik tuo atveju, jei Vakarai nutrauks karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai.
D. Trumpas pokalbį su V. Putinu pavadino geru ir produktyviu, nes susitarė sparčiai siekti paliaubų Ukrainoje.
Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis rašė, kad jiedu „susitarė, jog sparčiai dirbsime, kad būtų sudarytos visiškos paliaubos ir galiausiai baigtas šis labai siaubingas karas tarp Rusijos ir Ukrainos“.
Tuo tarpu Maskvoje prokremliški veikėjai buvo įsitikinę V. Putino gebėjimu pergudrauti D. Trumpą tolesnėse derybose dėl karo, kurios, pasak Baltųjų rūmų, netrukus prasidės Artimuosiuose Rytuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
