Ekonomisto vertinimu, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 2,5 proc., o 2026 m. Lietuvos ekonomika taip pat turėtų augti panašiai (2,5 proc.).
„Lietuvos ekonomika, nepaisant didelių neapibrėžtumų, sutrikimų, toliau iriasi prieš srovę ir demonstruoja gerus rezultatus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, pernai metais Lietuvos ekonomika tapo beveik tokio pat dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus.
„Dar prieš penkerius metus Estijos ir Latvijos ekonomikos buvo 18 procentų didesnės nei Lietuvos, o šiuo metu skirtumas siekia vos 2 proc. – Lietuvos BVP siekė 78 mlrd. eurų, o Latvijos ir Estijos kartu – 80 mlrd. eurų“, – sakė ekonomistas.
Kainos ir toliau didės, o nekilnojamasis turtas brangs?
Vis tik Ž. Mauricas neatmeta, kad nors infliacija pernai mūsų šalyje išliko nedidelė (vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,9 proc.), dėl atlyginimų didėjimo, palūkanų mažėjimo, keliamų mokesčių ir kt. infliacijos bangą gyventojai tikrai pastebės.
„Luminor“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje kainos vidutiniškai didės 3,6, Latvijoje 3,3, o Estijoje – 4,5 proc.
Visgi tikimasi, kad kitąmet infliacijos didėjimas sumenks.
„Viliamės, kad šiek tiek sėstančios dulkės ir mažėjantis neapibrėžtumas bei chaosas leis tą kainų augimą kažkiek pristabdyti kitąmet.
Tas šuoliukas šiemet gali būti nelabai skanus, turint omenyje, kad labiausiai augančios kainos yra dažno vartojimo, kasdienės prekės, t.y. maistas, paslaugos“, – kalbėjo ekonomistas.
„Norėdami pajusti vėl sugrįžusią infliaciją, pakaks apsilankyti maisto prekių parduotuvėje, kirpykloje ir po to užsukti papietauti į restoraną – geresnio preteksto pasiskųsti, kad viskas brangsta, nerasite.
Jei rimčiau, tai šiais metais kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos kils sparčiausiai, tad jutiminė infliacija bus didesnė nei faktinė.
Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad Lenkija praranda patrauklumą – infliaciją pastaruosius kelerius metus didesnė nei Lietuvoje, o valiutos kursas pakankamai sustiprėjo.
„Jeigu 2022 m. vartojimo prekių kainų skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo 24 proc., tai dabar jis sumažės ir iki 8 proc. Ir vėlgi dėl didesnės prognozuojamos infliacijos Lenkijoje, tikėtina, šiais metais gali sumažėti iki 4 proc.
Tai matome, kad tikrai tas skirtumas nebebus, tikėtina, toks, kad mes masiškai trauksime į Lenkiją“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Sugrįžusi infliacija taip pat daro spaudimą nekilnojamojo turto kainoms, kurios šiais metais vėl pradėjo didėti.
„Luminor“ duomenimis, gyventojai ir verslas ėmė aktyviau skolintis. Pernai verslo paskolų portfelis augo 13,3 proc., o gyventojų – 9,7 proc.
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors degalų akcizai didėjo, energetinių prekių kainos turėtų išlikti panašiame lygyje kaip 2024 m., o ilgalaikio vartojimo prekių kainos, nepaisant tarifų karo grėsmės, neturėtų sparčiai didėti.
„Tačiau gyventojai minėtų prekių grupių kainų pokyčiams neskiria tiek dėmesio, kiek kasdienio vartojimo prekėms. Infliacijos sugrįžimas gali aptemdyti Lietuvos ekonominę padangę, nes jis sumažins gyventojų perkamosios galios augimą bei sumenkins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą.
Pavyzdžiui, Vilniuje restoranų kainos jau siekia apie 80 procentų Stokholmo kainų lygio, o prieš dešimtmetį šis lygis siekė vos 38 procentus“, – pažymėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
„Luminor“ ekonomistas sako, kad 2025-ieji bus dar vieni spartaus atlyginimų augimo metai.
Skaičiuojama, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje šiemet turėtų siekti vis dar įspūdingus 9 procentus ir būti gerokai spartesnis nei 5-6 proc. augimas Estijoje ir Latvijoje.
Tuo metu kitais metais darbo užmokestis turėtų mažėti ir sieks 7,5 proc.
„Luminor“ pažymi, kad gerokai išaugusios išlaidos gynybai trumpuoju laikotarpiu turės ribotą poveikį Baltijos šalių verslui, nes didžioji dalis gynybai skirtos įrangos, amunicijos bei ginkluotės yra importuojama iš kitų NATO sąjungininkių, o ne gaminama vietoje.
Tad, jų vertinimu, itin svarbu skatinti karinės pramonės investicijas Lietuvoje – ypač iš didžiųjų NATO šalių (pavyzdžiui, „Rheinmetall“ amunicijos gamykla Radviliškio rajone). Investicijos į karinę pramonę ne tik didintų šalies ekonomiką ir surenkamų mokesčių sumą, bet tuo pačiu ir padidintų NATO partnerių paskatas atgrasyti Rusiją nuo galimos karinės invazijos į Lietuvą.
Po infliacijos šuolio 2022–2023 metais pernai Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekė vos 0,9 proc. Latvijoje – 1,3 ir tik Estijoje, iš esmės, dėl pakeltų mokesčių infliacija išliko santykinai aukšta ir siekė 3,7 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
