Jei gyventojai nusprendžia pasiskolinti būstui, bankai iš pradžių ragina įsivertinti ir savo finansines galimybes.
Įprastai tai padaryti galima labai nesudėtingai – užsukus į internetinį banko puslapį ir pasinaudojus specialia skaičiuokle.
Pavyzdžiui, skaičiuoklėje įrašius gaunamų pajamų ir norimos paskolos dydį, kredito įstaigos iškart pateiks informaciją, ar pagal tai, kiek uždirbate, galėsite pasiskolinti norimam būstui įsigyti.
Tačiau bankai primena – tokia informacija bus tik preliminari, o ir ne kiekvienam gyventojui gali būti suteikta galimybė pasiskolinti, jeigu pajamų dydis nesieks kredito įstaigos nustatytos ribos.
Kiek turite uždirbti, kad gautumėte paskolą būstui?
Kredito įstaigos gyventojams sako, kad paskolai gauti reikalingas ne mažesnis nei 15 proc. pradinis įnašas nuo būsto vertės ar kainos. Tuo metu reikalavimai dėl gaunamų pajamų dydžio gali skirtis.
Štai „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad bet kurios rūšies paskolos sąlygos yra individualios ir stipriai priklauso nuo planuojamo įsigyti turto vertės, pradinio įnašo dydžio, finansavimo sąlygų ir kt.
„Todėl du klientai, net ir gaunantys tokias pačias mėnesio pajamas, bet išsirinkę skirtingos vertės turtą, sukaupę skirtingo dydžio pradinį įnašą ar pasirinkę skirtingo laikotarpio grąžinimo terminą, mokės skirtingo dydžio mėnesio įmokas“, – kalbėjo D. Budraitis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad skolinimo sprendimą lemia ir kiti turimi finansiniai įsipareigojimai.
„Svarbu, kad finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 proc. reguliarių asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
Todėl, net ir gaudami tokį patį atlyginimą, tarkime, 1500 eurų „į rankas“, du žmonės nebūtinai galės prisiimti tokį patį finansinį įsipareigojimą, jei vienas iš jų jau turi finansinių įsipareigojimų už 600 eurų per mėnesį“, – paaiškino D. Budraitis.
Tuo metu „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius antrina, kad kredito įstaiga prašo, kad gyventojai pajamas gautų ne vieną ar kelis mėnesius, o pusę metų.
„Žmogus, „Luminor“ banke norėdamas gauti paskolą vartojimo tikslais, būstui įsigyti ar kredito limitą kortelėje, turėtų uždirbti bent 600 eurų „į rankas“. Pajamos turėtų būti gaunamos ne trumpiau nei 6 mėnesius, neturėtų būti jau esamų ar pradelstų skolų.
Taip pat svarbus sveikas balansas tarp gaunamo atlyginimo ir įsiskolinimo. Pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, paskoloms grąžinti įmokos negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų“, – paaiškino E. Jurevičius.
O kredito įstaigos „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas įvardija ir tai, kokia minimali pajamų suma turėtų būti tuo atveju, jei būstui skolinimąsi kartu su bendraskoliu.
„Kalbant bendrai, klientų, norinčių gauti būsto paskolą, pajamos (atskaičius mokesčius) turėtų būti ne mažesnės nei 700 eurų per mėnesį, o paskolą imant su bendraskoliu – nuo 1100 eurų per mėnesį“, – sakė G. Vercinskas.
Minimalios pajamos skiriasi ir nuo to, kokią paskolą imsite
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Julius Ivaška teigė, kad jei gyventojai panoro skolintis būsto, automobilio įsigijimui ar kitiems pirkiniams, tokiu atveju yra atsižvelgiama ne tik į kliento gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, bet ir minimalias išlaidas, skiriamas šeimos pragyvenimui.
Pasak J. Ivaškos, minimalios pajamos, reikalingos paskolai gauti, priklauso nuo paskolos tipo ir sumos. Pavyzdžiui:
- būsto paskolai – dažniausiai tikimasi, kad kliento mėnesio pajamos būtų bent 1000–1200 eurų (atskaičius mokesčius), tačiau konkreti suma priklauso nuo įsigyjamo turto vertės, pradinio įnašo dydžio ir kitų veiksnių;
- automobilio ar būsto įrengimo paskolai – minimalios pajamos gali būti mažesnės, dažniausiai nuo 800–900 eurų (atskaičius mokesčius), priklausomai nuo paskolos sumos ir termino;
- vartojimo paskolai – pakanka ir mažesnių pajamų, tačiau svarbu, kad klientas turėtų pakankamą finansinį rezervą bei stabilų pajamų šaltinį.
„Klientai, turintys kitų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, lizingą ar anksčiau paimtą paskolą, gali turėti aukštesnius pajamų reikalavimus, nes bankas įvertina jų bendrą finansinę situaciją ir finansinių įsipareigojimų vykdymo istoriją.
Raginame visus besidominčius paskolomis pasitarti su mūsų specialistais, kurie suteiks individualų vertinimą ir padės priimti geriausią sprendimą“, – teigė J. Ivaška.
Gyventojai skolinasi aktyviau
Bankai 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau fiksavo didėjančią paskolų verslui ir būsto paskolų namų ūkiams paklausą. Dalis bankų sugriežtino skolinimo įmonėms standartus, o būsto paskolų bei vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartai nepakito, rodo Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa, kiek anksčiau skelbė Lietuvos banko atstovai.
Vertindami gyvenamojo NT rinką, daugiau nei pusė bankų tikisi senos statybos būstų kainų augimo, sieksiančio iki 5 proc. Tiek pat apklausoje dalyvavusių bankų (5 iš 9) nesitiki naujos statybos būstų kainų pokyčio, tačiau du bankai tikisi šiek tiek spartesnio (iki 10 proc.) kainų augimo, ir tiek pat bankų, kad augimas bus nedidelis ir sudarys 5 proc.
Didžioji dalis bankų (67 proc.) vis dar įžvelgia disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, bet ši dalis traukiasi jau tris ketvirčius iš eilės ir yra mažiausia nuo 2021 m. pirmojo ketvirčio. Bankai vis dar pastebi būsto kainų disbalansų daugiausia dėl per didelių kainų, įžvelgiama ir paklausos bei pasiūlos disbalansų.
Lūkesčiai dėl komercinio NT kainų irgi pagerėjo – dauguma bankų (78 proc.) nesitiki kainų pokyčio, du bankai jau tikisi nedidelio augimo.
Tik ketvirtadalis bankų įžvelgia disbalansų komercinio NT rinkoje – mažiausiai nuo 2023 m. antrojo ketvirčio. Dažniausiai įžvelgiami disbalansai dėl per didelių komercinio NT kainų, kai kurie bankai nurodė paklausos ir finansinio sverto disbalansus.
2024 m. ketvirtąjį ketvirtį bankų įvardytos svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo kibernetinių atakų rizika ir geopolitinė įtampa. Šių rizikų svarba vertinama kaip didesnė nei vidutinė jau nuo 2022 m. pirmojo pusmečio – nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Kibernetinių atakų svarbą rodo ir tai, kad pusė bankų (kaip ir ankstesnį ketvirtį) nurodė per pastarąjį pusmetį su jomis susidūrę.
Bankų vertinimu, per pusmetį labiausiai padidėjo Lietuvos eksporto kritimo rizikos svarba, o daugiausia sumažėjo disbalansų Skandinavijos šalyse ir galimo poveikio Lietuvos finansų sistemai rizikos bei komercinio NT kainų korekcijos rizikos svarba.
Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2024 m. gruodžio mėn.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
