Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė daugeliui pasaulio šalių įvedamus muitus (angl. tariffs), o į šią naujieną iš karto sureagavo rinkos. Daugelio akcijų kaina smarkiai krito, o tarp jų – ir tų, į kurias daug pinigų yra investavę Lietuvos pensijų fondai.
Pavyzdžiui, 500-ų didžiausių Amerikos bendrovių vertę atspindintis indeksas „Standard&Poor's 500“ vien per penktadienį sumažėjo beveik 6 proc., o per mėnesį – daugiau kaip 12 proc.
Tai reiškia, kad kartu su akcijų pokyčiais sumažėjo ir pensijas antroje pakopoje kaupiančių asmenų turto vertė.
„Balandžio pradžios įvykiai, Donaldui Trumpui paskelbus apie įvedamus naujus importo mokesčius ir vėliau Kinijai patvirtinus, kad ji planuoja atitinkamai didinti dabartinius mokesčius, o kitoms šalims dar neapsisprendus dėl atsakomųjų priemonių, akcijų rinkos visose regionuose reagavo neigiamai.
Tiek JAV, tiek bendras pasaulio indeksas krito dar 12 proc., apie 17–18 proc. nuo metų pradžios. Šie rinkų pokyčiai atsispindės ir pensijų fondų rezultatuose“, – pabrėžė „Luminor“ investicijų valdymo fondų valdytojas Vytenis Lapinskas.
Po savaitės D. Trumpas persigalvojo ir balandžio 9 d. naujų muitų galiojimą sustabdė 90 dienų. Dėl to akcijų indeksai gerokai išaugo. Tačiau savaitės praradimai dar neatstatyti.
Lietuvių pensijos – pusiau JAV rankose?
Lietuvoje veikiančių pensijų fondų valdytojai atskleidė, kokia dalis pensijas kaupiančių gyventojų turto yra investuota JAV.
„Luminor“ pensijų fonduose investicijų į JAV dalis siekia apie 48 proc. V. Lapinskas pabrėžia, kad „Luminor“ II ir III pakopos pensijų fondai investuoja į diversifikuotas turto klases.
„Rizikingo turto (akcijų) dalyje siekiame atkartoti pasaulio akcijų indeksų sudėtį (ACWI All Country World Index), kuriame JAV akcijos sudaro apie 66 proc., o mažiau rizikingo turto (obligacijų) dalyje investuojame į euro zonos vyriausybių, Europos įmonių ir besivystančių šalių obligacijas, tad šioje dalyje investicijų į JAV nedaug“, – dalijosi „Luminor“ investicijų valdymo fondų valdytojas.
V. Lapinskas pabrėžė, kad pirmą metų ketvirtį pensijų fondų rezultatai atspindėjo rinką, o II pakopos pensijų fondų vieneto vertė vidutiniškai mažėjo 4,9 proc.
„Ilgalaikį horizontą turinčių jaunesniems nei 50 m. dalyviams skirtų gyvenimo ciklo pensijų fondų vertė mažėjo 6–7,7 proc., tuo tarpu konservatyvesnių, vyresniems skirtų pensijų fondų ir turto išsaugojimo fondo vertė mažėjo nuo 1,3 iki 4,3 proc.“ – atkreipė dėmesį V. Lapinskas.
Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas komentavo, kad jų valdomuose fonduose investicijų į JAV dalis taip pat sudarė mažiau nei pusė turto.
Tiesa, Šiaulių bankas yra nusprendęs imtis atsargesnės pozicijos JAV akcijų atžvilgiu.
„Esame atlikę taktinį pasirinkimą sumažinti didžiųjų JAV technologijų įmonių svorį pasirenkant lygaus svorio JAV įmonių indekso fondą, kuris šiemet pasiteisino švelnesne nei indeksas reakcija. Taip pat mūsų valdomų pensijų fondų dalis investicijų nukreipta į privačias skolos, NT, akcijų alternatyvas, kurios reaguoja nuosaikiau ir padeda sušvelninti rinkų svyravimus“, – dalijosi V. Rūkas.
„SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis komentavo, kad maždaug 90 proc. pensijų fondų turto yra investuojama globaliai, o apie 10 proc. investicijų yra nukreipiamos į Baltijos šalių kapitalo rinkas.
P. Kabelis atkreipė dėmesį, kad į JAV rinkas SEB šiuo metu yra investavusi apie 58 proc. pensijų fondų turto.
„JAV rinka yra vienareikšmiškai didžiausia akcijų rinka visame pasaulyje, todėl JAV įmonių svoris pasaulio akcijų indeksuose (tuo pačiu ir pensijų fonduose) yra didžiausias. Šiuo metu JAV įmonių akcijų dalis pasaulio akcijų indeksuose siekia apie 65 proc., o tokios įmonės kaip „Apple“ ar „Nvidia“ sudaro apie 4 proc. viso indekso.
JAV įmonių dalis SEB valdomuose pensijų fonduose yra kiek mažesnė ir šiuo metu sudaro apie 58 proc. didžiausios rizikos pensijų fonduose (kurie skirti jauniausiems fondų dalyviams ir kur daugiausiai turto investuojama į akcijas) ir apie 10 proc. konservatyviausiuose pensijų fonduose, kur didžiąją dalį turto sudaro obligacijos euro zonoje“, – komentavo direktorius.
P. Kabelis neslepia, kad šiemet pensijų fondų vertė yra sumažėjusi apie 10 proc. arba maždaug 230 mln. eurų.
Visgi „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius pabrėžia, kad svyravimai nėra nei pelnas, nei nuostolis, kol turtas vis dar yra investuotas.
„Po paskutinių kelių dienų kritimų didžiausios rizikos pensijų fondų (investuojančių į akcijas) vertė nuo metų pradžios yra sumažėjusi kiek daugiau negu 12 proc. Mažiausios rizikos pensijų fondų vertė šiemet yra sumažėjusi apie 2 proc. Bendrai pensijų fondų vertė šiemet yra sumažėjusi apie 10 proc., kas yra apie 230 mln. eurų.
Taigi, pavyzdžiui 10 tūkst. eurų sukaupusio dalyvio turto vertė šiemet gali būti sumažėjusi daugiau nei tūkstančiu eurų, o kaupiančio konservatyviai – apie 200 eurų. Tačiau kaupiantys ilgiau žino, kad sukaupto turto vertė svyruoja kiekvieną dieną ir kad tie svyravimai nėra nei pelnas, nei nuostolis, tol kol turtas yra investuotas rinkose. Kol turtas nėra išsiimtas, pelnas ar nuostolis taip pat nėra užfiksuotas“, – pažymėjo P. Kabelis.
Nors šių metų rezultatai pensijų fondų dalyviams gali pasirodyti nuviliantys, tačiau ekspertai primena, kad net ir po didelių korekcijų ilgalaikė grąža išlieka puiki.
„Taip pat nereikia pamiršti, kad šių metų vertės sumažėjimas yra nedidelis vertinant su tuo, kiek buvo uždirbta per itin sėkmingus paskutinius šešis metus nuo gyvenimo ciklo fondų atsiradimo Lietuvoje. Pensijų fondų grąža per tuos šešis metus nuo įkūrimo, net įvertinus šią korekciją vis dar yra daugiau negu 80 proc. didžiausios rizikos pensijų fondų grupėje (kas yra maždaug 10 proc. metinė grąža)“ – pabrėžė P. Kabelis.
„Swedbank“ atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas dalijosi, kad į JAV akcijų rinką yra investuota 48 proc. antrosios pakopos pensijų turto. Pasak jo, metų pradžioje buvo nuspręsta sumažinti JAV akcijų svorį „Swedbank“ pensijų fonduose.
„Mūsų pensijų fondai yra valdomi aktyviai, t. y., fondų valdytojai priima sprendimus, į kurį regioną, valstybę ar sektorių nukreipti daugiau arba mažiau investicijų. „Swedbank“ pensijų fonduose metų pradžioje sumažinome JAV akcijų svorį dėl pernelyg didelės TOP10 įmonių koncentracijos ir kitų rizikų
Prieš prasidedant akcijų kritimui, „Swedbank“ pensijų fonduose išlaikėme sumažintą rizikingų aktyvų dalį. Įžvelgėme išaugusią korekcijos riziką, ypač po to, kai akcijų indeksai pasiekė rekordines aukštumas 2024 metais. Kainoms sumažėjus, palaipsniui atstatysime akcijų svorį link neutralaus“, – įvardijo G. Vercinskas.
Didžiausia rizika jauniems
V. Lapinskas pabrėžė, kad investicijų į JAV akcijas dalis priklauso nuo amžiaus grupių. Jaunesnių gyventojų pinigai yra investuojami į rizikingesnes akcijas, tuo metu vyresnių asmenų turtas investuojamas į obligacijas, kurios yra mažiau rizikingos.
„Atitinkamai investicijų į JAV akcijas dalis įvairiuose II pakopos gyvenimo ciklo fonduose skiriasi, priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus ir fondo rizikos. 2024 m. pabaigoje, konservatyvesniuose fonduose (dalyviams gimusiems iki 1968 m.) ir turto išsaugojimo fonde investicijų į JAV dalis sudarė 10–25 proc., o jaunesniems dalyviams skirtuose rizikingesniuose fonduose (dalyviams gimusiems 1968 m. ir vėliau), JAV investicijų dalis sudarė 46–63 proc.
Vidutiniškai, II pakopos „Luminor“ pensijų fonduose investicijų į JAV dalis sudarė apie 50 proc. Laikui bėgant investicijų proporcijos gali kisti priklausomai nuo rinkos kainų dinamikos ir kitų veiksnių“, – atkreipė dėmesį V. Lapinskas.
Pasak V. Rūko, investavimo teorija ir praktika rodo, jog ilgesnis investavimo horizontas bei investavimas pagal amžiaus grupes leidžia efektyviau išnaudoti rinkos svyravimus kaupiančiojo naudai.
„Arti pensijos esantiems žmonėms taikoma konservatyvi investavimo strategija, todėl jų turto vertės svyravimai yra nedideli. Jaunesniems žmonėms, kuriems iki pensijos likę daugiau nei 15 metų, taikomas į didesnę grąžą orientuotas investavimas.
Investavimo teorija ir praktika rodo, jog toks investavimo horizontas yra pakankamas pasinaudoti rizikingesne investavimo strategija siekiant išnaudoti svyravimus kaupiančiojo naudai“, – pabrėžė V. Rūkas.
Rinkų svyravimai – investavimo dalis
V. Lapinskas pažymėjo, kad kaupimas pensijai yra ilgalaikis investavimas, todėl laikini rinkų svyravimai neturėtų kelti nerimo – svarbiausia laikytis ilgalaikės strategijos, kuri ilgainiui leidžia pasiekti teigiamą grąžą.
„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis investavimas, kurio privalumas ir yra gebėjimas pralaukti rinkų nestabilumus ir uždirbti geruoju laikotarpiu, todėl paprastai siekiama laikytis ilgalaikės strategijos numatytos fondo dokumentuose.
Ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai net ir po šių metų pradžios akcijų kainų kritimo išlieka geri, ilgesnio investavimo horizonto, labiau į akcijas investuojančių pensijų fondų vidutinė pastarųjų 5 m. grąža viršija 11 proc. tuo tarpu subalansuotų fondų metinė grąža didesnė nei 4,8 proc.“ – aiškina V. Lapinskas.
V. Lapinskas atkreipia dėmesį, kad nors situacija rinkoje šiuo metu įtempta, visgi yra ženklų, leidžiančių tikėtis stabilizacijos.
„Šiuo metu eklektiškas D. Trumpo sprendimų priėmimas mažina apibrėžtumą rinkoje, bet net ir atsižvelgiant į galimą tarifų ir kitų barjerų sukeltą ekonomikos lėtėjimą, recesijos tikimybė JAV išlieka nedidelė (5–20 proc.), todėl nesant papildomų sukrėtimų laukiame akcijų rinkos stabilizacijos ilgesniu laikotarpiu.
Tarp teigiamų veiksnių galima paminėti istorinį sezoninį cikliškumą, po akcijoms sezoniškai blogo laikotarpio vasario – kovo mėnesiais, ateina sezoniškai geras balandžio – liepos laikotarpis“, – dalijosi V. Lapinskas.
Jam paantrino ir V. Rūkas, kuris pažymėjo, kad net ir egzistuojant tokioms korekcijoms kaip šiemet, investavimas ilguoju laikotarpiu dažniausiai atneša beveik dviženklę grąžą.
„Mūsų įmonės valdomų pensijų fondų vertės rodo apie 10% šiųmetę korekciją akcijų dalyje, balansuotų fondų rezultatai netoli nulio, tad bendras svertinis kritimas sudaro 7–8 proc.
Tokio dydžio kritimai nėra nieko neįprasto – kiekvienų metų eigoje nutinka apie 10 proc. dydžio korekcija, kas kelerius metus – 20–30 proc. Nepaisant šių korekcijų, investavimas kapitalo rinkose ilguoju laikotarpiu yra pelningas, nešantis artimą dviženkliam procentui grąžą“, – nurodė V. Rūkas.
„SB Asset Managment“ vadovas paaiškino, kad tokie pokyčiai neturėtų gąsdinti, kadangi ne po stipresnių sukrėtimų praradimai paprastai būna atstatyti gana greitai.
„Per 21-erius II pakopos veiklos metus tik 4 metai (2008, 2011, 2018 ir 2022 m.) visos Lietuvos pensijų fondams buvo neigiami, likę 17 – teigiami. 3 metus iš 4-ų neigiamų praradimai eurais buvo atstatyti greičiau nei per vienerius metus (pvz. 2018 m. buvo patirtas 127 mln. eurų nuostolis, tačiau 2019 m. dalyviai uždirbo 493 mln. eurų pelno), didžiausią 2008-tųjų metų kritimą panaikinti prireikė vos 1,5 metų.
Periodinės įmokos labiausiai pasitarnauja greitam lėšų atsistatymui ir pelno uždirbimui, nes jos investuotojams išnaudojant visus rinkų svyravimus“, – dalijosi V. Rūkas.
P. Kabelis primena, kad fondų valdytojai turi įvairių priemonių, kuriomis gali suvaldyti situaciją rimtesnių korekcijų metu. Visgi pasak jo, dažniausiai pokyčiai daromi ne dėl korekcijų rinkoje, bet dėl lūkesčių ilgalaikėje perspektyvoje pasikeitimo.
„Fondų valdytojai taip pat turi įrankių, kuriais gali sumažinti pensijų fondų riziką ir trumpais periodais. Tai yra paprasčiausias akcijų dalies pardavimas, mažiau rizikingų akcijų įsigijimas, akcijų keitimas obligacijomis, grynaisiais ir pan.
Tačiau tokių taktinių sprendimų fondų valdytojai imasi ne dėl to, kad akcijų rinkos vakar ar šiandien nukrito, o dėl to, kad keičiasi jų lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos ir įmonių ateities ir įmonių akcijos tampa mažiau patrauklios vidutiniu laikotarpiu“, – atkreipė dėmesį P. Kabelis.
Pataria nereaguoti impulsyviai
Rinkos nuolat keičiasi, o pasaulinės naujienos ar politiniai pareiškimai dažnai sukelia trumpalaikių svyravimų. Vis dėlto, specialistai ragina nepasiduoti impulsui ir laikytis nuoseklaus plano.
„Laikytis ilgalaikės strategijos ir nereaguoti į kiekvieną D. Trumpo pasisakymą, keičiant investicijas. Ilgalaikė strategija turėtų būti diversifikuota, investuojant į skirtingus regionus ir skirtingas turto klases.
Kaip parodė istorija, nors pirmą ketvirtį geriausiai atsilaikė labiau konservatyvūs, į obligacijas investuojantys pensijų fondai, tačiau didesnė ilgalaikė grąža fiksuojama fonduose kurie daugiau investuoja rizikingesnį turtą. Todėl investicijos ir jų rizika turi būti suderintos su investavimo laikotarpiu“, – pataria V. Lapinskas.
Pasak „Swedbank“ atstovo G. Vercinsko, kaupiantysis pensijai su didesniais akcijų kritimais per visą kaupimo laikotarpį susiduria apie 10 kartų, rodo finansų rinkos istoriniai duomenys.
„Svarbu atminti, kad finansų rinkose jau buvo ne viena mažesnė ir didesnė korekcija. Remiantis finansų rinkos istoriniais duomenimis, kaupiantysis pensijai susidurs su didesniu akcijų rinkos kritimu apytiksliai 10 kartų.
Nepaisant 2008 metų ar COVID-19 finansų krizių, nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų įsteigimo pradžios daugelyje rizikingiau valdomų pensijų fondų sugebėjome sugeneruoti apie 80 proc. siekiantį vertės augimą“, – komentavo G. Vercinskas.
Tuo metu P. Kabelis pabrėžia, kad svarbiausia – pasirinkti tinkamą fondą.
„Tokie nuosmukiai, kokie rinkose vyksta paskutiniu metu yra pavojingiausi klientams, kurie negali leisti sau prisiimti didelės investavimo rizikos, tačiau kaupia prisiimdami per didelę riziką, t. y., būdami netinkamame fonde. Tai atvejai, kai vyresni klientai, kuriems iki kaupimo pabaigos yra likę ne daug laiko, kaupia didelės rizikos fonduose, kur svyravimai įprastai yra dideli, o sumažėjusios vertės atsistatymas gali trukti ilgiau, negu tie klientai yra nusiteikę laukti.
Jaunesniems pensijų fondų dalyviams klientams, kurie planuoja kaupti 10, 20 ir daugiau metų, beveik jokia rinkų korekcija nėra aktuali, nes analizuojant ilgesnę negu šimto metų istoriją galime matyti, kad visas korekcija seka rinkų atsigavimas ir tolesnis kritimas. Todėl laikinus kainų sumažėjimus rinkose greičiau galima vertinti, kaip galimybes įsigyti pigesnio turto“, – dalijosi „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis akcentuoja, kad finansų rinkoms koreguojantis žemyn, svarbu nepanikuoti, nes bet kurį nuosmukį visuomet keičia augimas.
„Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimas yra grindžiamas gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose, siekiant pasinaudoti ilgalaikiu finansų rinkų augimu, yra didesnė akcijų dalis, o vis labiau artėjant pensijai, pamažu didinama konservatyvių investicijų dalis, kad būtų apsaugota visa sukaupta suma. Toks modelis padeda užtikrinti nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą per visą gyvenimą, iki pat pensinio amžiaus“, – pabrėžia T. Gudaitis.
Jis įsitikinęs, kad susinormalizavus visiems dabar vykstantiems ekonominiams procesams, finansų rinkos vėl ims žaliuoti. Pasak T. Gudaičio, svarbu prisiminti pagrindinį į pensijų fondus investuojamų lėšų tikslą – sukaupti papildomų pajamų senatvei.
„Kitaip tariant, tikslas yra ilgalaikis. Žvelgiant tiek į pensijų fondų grąžos rezultatus nuo veiklos pradžios, tiek į bendrą juose sukauptą turtą, akivaizdu, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti dabartiniai finansų rinkų stabtelėjimai turi visiškai minimalų ir ilguoju laikotarpiu neišliksiantį poveikį“, – komentavo T. Gudaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
