Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga. Viena pagrindinių šios sistemos funkcijų – užtikrinti, kad banko kortele sumokėti pinigai saugiai nukeliautų į pardavėjo sąskaitą.
Taigi, perkant prekes ar paslaugas internetu ir už pirkinius atsiskaitant banko kortele, paprastai privalu suvesti jos 16-os skaitmenų kodą, kuris yra atspaudžiamas ant kiekvienos kortelės.
Jeigu sukčiai sužino šią skaičių seką ir kai kuriuos kitus kortelės savininko duomenis, kyla rizika, kad jūs savo santaupas prarasite.
Tačiau jau netrukus minėto kodo ant kortelių gali visiškai nelikti.
Lietuvos bankai atsargiai vertina naujovę, tačiau pripažįsta, kad ji suteiktų daugiau saugumo mokėjimams.
Pranešė apie svarbius pokyčius
Portalas „Abc.net.au“ rašo, kad „Mastercard“ planuoja iki 2030 m. iš savo kredito ir debeto kortelių pašalinti 16 skaitmenų identifikacinį numerį.
Atsisakius šio numerio ant kortelių, jų savininkai (įskaitant ir kleintų banko sąskaitas) būtų atpažįstamos kitais būdais, pavyzdžiui, pagal biometrinius duomenis: veido atvaizdą, piršto antspaudą ar kt.
„Mastercard“ tikisi, kad tokia naujovė leistų sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių.
Publikacijoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmą kartą tokios skaitmenizuotos kortelės bus pradėtos naudoti bendradarbiaujant su kredito įstaiga „AMP Bank“. Tačiau viliamasi, kad per 12 artimiausių mėnesių šiuolaikiškas funkcijas pradės naudoti ir kiti bankai.
Kada Lietuvos gyventojai sulauks pokyčių
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad galimybė turėti „Mastercard“ mokėjimo korteles be nurodyto identifikacinio 16 skaitmenų numerio egzistuoja jau kelerius metus.
Tiesa, tai, pasak pašnekovo, kol kas nėra privaloma sąlyga korteles išduodantiems bankams.
„Jei tokia tvarka taptų privaloma, „Citadele“ banko klientai dėl šių pokyčių papildomų išlaidų nepatirtų, o kortelės būtų pakeistos į naująsias, kai baigtųsi turimų kortelių galiojimo laikas“, – teigė R. Čereška.
Banko atstovas antrina, kad paslėptas identifikacinis numeris gali sumažinti sukčiavimo atvejų riziką. Tačiau, kaip teigia R. Čereška, neramina tai, kad žmonės linkę sukčiams patys atskleisti jautrius duomenis.
„Pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto banko slaptažodį ar mokėjimo kortelės PIN kodą, arba paspaudžia ant kenksmingų nuorodų, atlieka pervedimą, patikėjęs sukčių apgaule.
Todėl svarbiausia yra ugdyti gyventojų sąmoningumą, dalintis informacija apie sukčių metodus ir kritiškai vertinti gaunamus pranešimus, nuorodas bei kitą informaciją“, – patarė R. Čereška.
SEB banko Kortelių ir mokėjimo sprendimų skyriaus vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kol kas mūsų regione aiški data ir reikalavimai dėl minėto „Mastercard“ pokyčio nėra įvardijami.
„Tikėtina, kad ateityje bus paskelbtas pereinamasis laikotarpis ir pokytis bus įgyvendintas natūraliai atnaujinant mokėjimo korteles“, – teigė pašnekovas.
Tuo metu kredito įstaigos „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas sakė, kad kredito įstaiga privalo laikytis „Mastercard“ keliamų reikalavimų.
„Mokėjimo kortelėms techninius reikalavimus nustato tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos vadovaujantis tarptautiniais ISO standartais, kurių privalo laikytis mokėjimo korteles platinantys bankai bei jas personalizuojančios įmonės.
Todėl „Swedbank“ kaip „Mastercard“ licencijuotas narys, kuriam suteikta teisė leisti ir aptarnauti šios organizacijos mokėjimo korteles, privalo šių reikalavimų laikytis ir užtikrinti kad pakeitimai būtų atlikti laiku“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, jau dabar mokėjimo kortelių saugumui yra skiriamas didelis dėmesys ir diegiamos saugumo priemonės.
„Pavyzdžiui, atsiskaitymai išmaniais įrenginiais, kai atsiskaitymui naudojamas ne kortelės numeris, bet kitas kortelės numerio atitikmuo, saugomas įrenginyje, kortelės duomenys spausdinami kortelės reverse, kad jie negalėtų būti matomi pridėjus kortelę prie terminalo, siunčiami pranešimai apie atsiskaitymą kortele į išmaniąją programėlę, operacijų patvirtinimui naudojamas biometrinis patvirtinimo metodas ir kiti“, – vardijo G. Vercinskas.
„Visa“ kortelių turėtojai irgi sulauks pokyčių, kad netaptų sukčių aukomis?
Tiesa, ne visi Lietuvoje veikiantys bankai naudojasi „Mastercard“ paslaugomis. Štai kredito įstaigos „Luminor“ ir „Urbo“ yra pasirinkusios kitos tarptautinės mokėjimų sistemos – „Visa“ – teikiamas paslaugas.
Tačiau „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Julius Ivaška svarsto, kad kortelių organizacijų techninės specifikacijos dažnai remiasi panašiais standartais. Todėl klientai gali tikėtis, kad ir „Visa“ ateityje žengs panašiu žingsniu kaip ir „Mastercard“.
„Dauguma bankų jau leidžia klientams peržiūrėti savo kortelės numerį interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, todėl daugeliu atveju numerio spausdinimo ant plastikinės kortelės galima būtų atsisakyti.
Tačiau „Mastercard“ žengia dar toliau ir ieško būdų, kaip apskritai pašalinti kortelės numerio įvedimo operaciją perkant internetu“, – komentavo J. Ivaška.
„Urbo“ banko atstovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu kortelės numerio įvedimas iš tiesų nėra pats saugiausias ir patogiausias būdas atlikti mokėjimus.
„Kortelės numerį įvedant internetinėse parduotuvėse, kyla sukčiavimo rizika – duomenys gali būti pavogti ir panaudoti neteisėtai. Taip pat prekybininkams tenka įsidiegti papildomus saugumo standartus (tokius kaip PCI DSS) kad būtų galima užtikrinti kortelių organizacijų reikalaujamą saugumo lygmenį“, – sakė J. Ivaška.
Gyventojai išbando šiuolaikiškus būdus
Pašnekovas J. Ivaška sako, kad šiuo metu populiarėja „tokenizuoti“ mokėjimų sprendimai, pavyzdžiui, „Google Pay“ ir „Apple Pay“, kur 16 skaitmenų kortelės numeris nėra reikalingas.
„Šiuose mokėjimuose kortelės duomenys yra „tokenizuojami“ – t. y. vietoj realių kortelės duomenų naudojami unikalūs „tokenai“.
Mokėjimo operacijos metu įrenginys (telefonas, laikrodis) veikia kaip kortelės „tokeno“ nešėjas, todėl kortelės duomenų įvesti nereikia. Mokėtojas gali būti lengvai patikrintas biometrinės atpažinties būdais (piršto atspaudu, veido atpažinimu), todėl mokėjimai tampa saugesni ir patogesni“, – kalbėjo banko atstovas.
Tokį kortelių duomenų rinkimą, kaip svarsto J. Ivaška, greičiausiai, įves visos kortelių organizacijos.
„Google Pay“ ir „Apple Pay“ jau siūlo tokius sprendimus ir šiuo metu jie užsitikrina rinkoje kaip saugūs bei patogūs tiek klientams, tiek prekybininkams, tad galima tikėtis, kad ateityje vis daugiau mokėjimų vyks naudojant skaitmeninius sprendimus, kuriuose nebereikės įvesti kortelės numerio“, – svarstė jis.
G. Giržadas antrina, kad vis daugiau žmonių atsisako fizinių mokėjimo kortelių, o skaitmenizacija vis labiau stiprės.
„Gyventojai vis dažniau renkasi atsiskaityti išmaniaisiais prietaisais: telefonu, mokėjimo žiedu ar išmaniuoju laikrodžiu.
Su šiais prietaisais susietų mokėjimo kortelių identifikaciniai numeriai ekrane yra paslėpti, nesimato asmeninių duomenų bei CVV kodo“, – teigė jis.
SEB banko duomenimis, šios kredito įstaigos klientai Lietuvoje daugiau negu penktadalį – 22 procentus – atsiskaitymų kortele atlieka įvykdydami mokėjimą telefono įrenginiu arba laikrodžiu.
„Pastaraisiais metais SEB banko klientų Baltijos šalyse mokėjimų mobiliosiomis piniginėmis skaičius didėjo 8-ais procentais daugiau negu atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis“, – dėmesį atkreipė G. Giržadas.
Vardija populiariausius sukčiavimo būdus
„Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad
2024-aisiais dauguma gyventojų visose trijose Baltijos šalyse bent kelis kartus susidūrė su bandymais apgauti – apgaulingais skambučiais, elektroniniais laiškais, žinutėmis. Lietuvoje bandymą sukčiaviauti patyrė 79 proc. gyventojų, Latvijoje 85 proc., Estijoje 86 proc., rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenys.
Anot „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovo Lino Sadecko, statistiniu požiūriu bendri Latvijos ir Estijos rezultatai yra panašūs, o Lietuvoje su bandymais sukčiauti susiduriame reikšmingai rečiau. Pavyzdžiui, kiek daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų (51 proc.) sukčiai bando apgauti keliskart per metus, o Latvijos gyventojus dar dažniau – 58 proc., Estijos – 47 proc.
„Skirtumas tarp sukčiavimo atvejų, lyginant minimalias, vidutines ir aukštas pajamas gaunančius žmones, nėra didelis. Pavyzdžiui, iki 550 eurų per mėnesį į rankas gaunantis žmogus sulaukia net daugiau sukčių bandymų jį apgauti (48 proc.) nei tas, kurio neto alga siekia 2 tūkst. eurų (44 proc.). Tokia tendencija rodo, kad sukčių saugotis turime nepamiršti kiekvienas, nesvarbu, kiek uždirbame“, – pastebi ekspertas.
Į beveik penktadalio Lietuvos gyventojų pinigus sukčiai pasikėsina kas mėnesį (18 proc.), panašūs mėnesiniai rodikliai ir Latvijoje (17 proc.) bei Estijoje (24 proc.).
„Įdomu tai, kad ir amžius nelemia to, kaip dažnai susidursime su galimomis apgavystėmis – visos amžiaus grupės Lietuvoje sukčių atakų patiria maždaug tiek pat dažnai.
Pavyzdžiui, daugiau nei penktadalis 18–29 metų jaunimo (21 proc.) su sukčiais susiduria kas mėnesį, o beveik dvigubai daugiau tokio amžiaus žmonių – bent kartą per metus (45 proc.). Panašiai gyvena ir vyresni – sukčių dėmesio kelis kartus metuose dažniausiai sulaukia 40–49 metų žmonės (54 proc.)“, – sako ekspertas.
Iš kitos pusės, vidutiniškai 8 proc. Baltijos šalių gyventojų niekada nėra susidūrę su sukčių bandymais apgauti
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
