„Žinių radijui“ laidoje „Dienos klausimas“ apie kainų reguliavimo galimybę diskutavo ir kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas ir įkūrėjas Arūnas Vizickas, Seimo narė Jekaterina Rojaka, taip pat Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.
A. Vizickas sako, kad tokiam valdžios užmojui neabejotinai pritariama. Jo vertinimu, ankstesnė Vyriausybė padarė klaidą, neįsikišdama ir nesukontroliuodama infliacinės bangos, kuri įvyko dar 2022 m.
„Visiškai buvo ignoruotas šitas klausimas, į jį net nebuvo kreipta dėmesio.
Palyginčiau galbūt šitą situaciją su dirbamu lauku. Pasakyti, kad ten viskas susireguliuos, tačiau ilgainiui ten užaugs piktžolės ir jokio derliaus negausite.
Tą lauką reikia prižiūrėti, tręšti, ravėti ir pan., ten turi būti daromi veiksmai, ypatingai jeigu mes turime dabar aukštos koncentracijos situaciją ir dėl degalų, ir dėl maisto, ir vaistų. <...> Tikėtis, kad ji [rinka] savaime susireguliuos, tai yra pirmoko naivumo lygmens teiginiai“, – svarstė A. Vizickas.
Seimo narė J. Rojaka taip pat atkreipia dėmesį, kad tokį sprendimą yra priėmusios ir kitos valstybės.
„Mes bandome į paskutinį šio traukinio vagoną įbėgti, kadangi daugelis šalių, didėjant infliacijai ar prieš didėjant infliacijai, sustiprino stebėsenos mechanizmus ir bandė ieškoti galimybių skaidrinti visą kainodarą. Mes šiuo klausimu visiškai nepajudėjome į priekį“, – sakė ji.
Tuo metu ekonomistė I. Genytė–Pikčienė sako, kad skaidrumas iš tiesų dar niekam nepakenkė. Tačiau ji taip pat atskiria dvi problemines sritis.
„Vienas dalykas, yra būtent minkštomis priemonėmis stengtis, kad ta rinka būtų skaidresnė, kad kainų susidarymo pridėtinės vertės grandys būtų kuo aiškesnės. Bet intervencijų į kainas, kainų formavimą, į rinką pasekmės gali būti ir žalingos.
Nes vis tik norėčiau grįžti prie mums visiems tokio itin skaudaus infliacinio šoko, kurį patyrėme 2022 m. Ir iš tikrųjų jis nebuvo ekonominės prigimties šokas. Buvo daugybės tų neekonominės prigimties dirgiklių. Tai buvo tokia nenatūrali situacija, kad labai dabar objektyvu ir visgi perkratyti visas padarytas klaidas ir atliktus laimėjimus“, – sakė ji.
Tačiau I. Genytė–Pikčienė teigia, kad tos šalys, kurios darė daugybę pakeitimų, pavyzdžiui, mokestinius pakeitimus, siekiant sustabdyti kainų didėjimą, dabar šiose šalyse infliaciniai rodikliai neblizga. Viena tokių valstybių, pasak ekonomistės, yra Lenkija.
„Intervencijos per mokesčių efektus, bandymas šiek tiek valdyti tą problemą, na, jis nepasiteisino, nes infliacija užsitęsė. Mes tuo metu pasirinkome kelią iškęsti tą skausmingą šoką. Aišku, skaidrumo tuo metu, matyt, galėjo būti daugiau.
Bet per pajamų gyventojams pusę, stengtis kompensuojant, taikant tokiu amortizacinius įrankius, tai mes sugebėjome tą išgyventi ir atitinkamai vėliau infliacijos spaudimas pas mus atlėgo ir šiemet mes matome žemiausią infliaciją euro zonoje“, – vertino ji.
A. Vizickas svarsto, kad iki šiol kiekvienas gyventojas neturi galimybės pamatyti visų prekybininkų siūlomų maisto produktų kainų ir jas palyginti su kitomis rinkoje siūlomomis prekėmis.
„Nuėję į parduotuvę, mes negalime jos palyginti su kita alternatyva nesugaišus daug laiko, eidami į kitą parduotuvę ir bandydami surasti analogišką prekę. Visų pirma, čia yra viešumo trūkumas.
Jeigu kaina būtų paskelbta viešai, pavyzdžiui, internete, technologijos patobulėjusios, mes nesunkiai galime tai padaryti ar savo namų kompiuteriuose, ar telefonuose, ar pasinaudodami kitų įrankių paslaugomis ir nuspręsti objektyviai prieš eidami į kažkokią konkrečią parduotuvę, ką ir kur mums pirkti. Šiandien šito mechanizmo neturime“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje yra internetinių portalų, kur palyginamos maisto produktų kainos, pavyzdžiui, informacija pateikiama Žemės ūkio duomenų centre. Tačiau, pasak A. Vizicko, jų skaičiavimo metodika esą nėra itin objektyvi.
„Šitas įrankis, kaip pasakyti, švelniai tariant, labai kritikuotinas, yra 20 produktų, labai keista metodika skaičiavimo. Ir tada išeina, kad vieni iš tos metodikos džiaugsmingai reklamuojasi, pavyzdžiui, „Norfa“, o kitų parduotuvių, pavyzdžiui,„Lidl“, mes nematome to atspindžio“, – sakė jis.
Daugelis keliaujančių, pasak J. Rojakos, taip pat pastebi, kad Lietuvoje tam tikrų maisto produktų kainos yra ženkliai didesnės.
„Ne vienas ekonomistas buvo pažymėjęs – mes paslaugų sferoje dar atsiliekame, bet greitai pavysime, nes paslaugų įkainiai auga gana smarkiai. Tam ir reikėtų turėti tam tikrus įrankius, jeigu ne intervencijomis, tai bent jau stebėti ir suprasti, kur mes esame“, – kalbėjo Seimo narė.
Neaišku, ar pasiteisintų, o mokesčių mokėtojų pinigai jau būtų panaudoti?
Ekonomistė I. Genytė–Pikčienė sako, kad sprendimų, kaip būtų galima viešinti prekių kainas, yra ir dabar. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra perkamos ne pirmo būtinumo prekės ar kiti produktai.
„Kalbant apie maistą, tai, matyt, nėra taip paprasta. Ir kainų dinamika – įvairios akcijos ir panašūs dalykai – jie yra gana intensyvūs“, – svarstė ji.
Tačiau ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra aišku, kiek tokia kainų priežiūros iniciatyva kainuos mokesčių mokėtojams, ar ji bus efektyvi, koks yra galutinis tokios iniciatyvos tikslas ir ar to negalėtų daryti privatus sektorius.
„Yra ir rizikų dėl didesnės stebėsenos, matyt, gali būti pereita iki tam tikrų intervencinių sprendimų, tam tikrų kišimosi į rinką sprendimų“, – kalbėjo I. Genytė–Pikčienė.
Ekonomistė mano, kad kišimasis, kainų reguliacija gali atsisukti kitu lazdos galu ir galiausiai baigtis tam tikrų prekių deficitu.
Maisto kainų stebėjimas sukurs daugiau biurokratijos?
Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas.
„Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną. Nes turime nuolaidas, akcijas, identiškas prekes. Pienas, pavyzdžiui, yra bazinė prekė, bet jo kainos gali skirtis kelis kartus. Ir žmonės tą brangesnį pieną perka. Tai kaip tu tuos dalykus reguliuosi?“ – „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
„Čia gyvenimas rinkimine nuotaika. Realybėje tai bus dar vienas sluoksnis biurokratizmo, nors programoje žadėta, kad to bus mažinama“, – tvirtino jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad institucijos jau yra surinkusios daug informacijos apie galutinių maisto prekių kainų sudedamąsias dalis.
„Yra Žemės ūkio ministerijos labai detaliai paruošta informacija ir ten išskaidytos visos dedamosios. Pavyzdžiui, pieno kainų dedamosios išskaidytos pagal tai, kiek atitenka pardavėjui, perdirbėjui, prekybininkui. Labai daug yra surinkta informacijos tiek institucijų, tiek privačiomis iniciatyvomis“, – komentavo jis.
Viename iš Gintauto Palucko Vyriausybės programos punktų numatoma, kad nauja valdžia prižiūrės, ir jei reikės, reguliuos maisto kainas. Numatoma, kad siekiant sąžiningo prekybos tinklų elgesio su pirkėjais bus stebimi prekių antkainiai, o pastebėjus nepagrįstas kainas, taikomi reguliaciniai mechanizmai.
Taip pat šiuo tikslu Seimui gruodžio pradžioje buvo pateikta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” iniciatyva sistemiškai stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Šiomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisomis siūloma, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
