Apie tai, kaip perrinkto D. Trumpo politika paveiks Europą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Po Trumpo pasisakymų apie Europą atrodo, kad Europos valstybės išsigando. Ar tai rodo, kad Europa yra silpna?
V. Janulevičius: Žiūrint į skaičius <...> tai mes nesam silpnėjantys. Visgi pagal ekonomikos dydį, sujungus visas ES šalis, mūsų visas bendrasis vidaus produktas yra apie 17–18 trilijonų eurų. Aišku, JAV spurtas per pastaruosius 7 metus buvo labai didelis. Jeigu su mumis Amerika kariautų ekonominį karą, tai faktas, kad Europos Sąjunga pačiai Amerikai kelia grėsmę, dėl to jų noras šiai dienai, kaip matome, yra šią sąjungą išardyti.
Visos kryptys, radikalių dešiniųjų palaikymas skirtingose ES šalyse, duoda tam tikrą postūmį, kad ES būtų išardyta. <...> Europa nėra silpna ir mums reikia kuo toliau, tuo labiau vienytis tam, kad atstovėtume visą šią krizinę situaciją.
Ar kiekviena didelė valstybė eina už save ir nenori vientytis?
V. Janulevičius: Krizinėm situacijom taip ir būna. Čia yra mūsų silpnybė. Manau, kad kolegos tiek pietryčių Azijoje, tiek anapus Atlanto norėtų, kad tokios sąjungos nebūtų. Nes tada su kiekviena atskira valstybe galima žymiai daugiau daryti, bet tai bus tokių šalių kaip Lietuvos – mažų šalių – sąskaita.
Tada yra rizika, kad su dabartinėm tendencijom, visas pasaulis bus iš naujo perdalytas, nebent per ateinančius dvejus metus pasikeistų kažkas anapus Atlanto su Kongresu ir su kitais ir reikėtų, kad JAV įsijungtų tam tikri balansiniai svertai, kurių mes dabar nematome. Nes dabar praktiškai viskas sukoncentruota į vieno žmogaus idėjas ir patarimų nėra klausomasi.
Ar Europos didžiosios valstybės – Italija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija – gali dabar padidinti gynybos biudžetą iki 5 proc., kiek siūlo D. Trumpas?
Ž. Mauricas: Situacija yra tarp blogos ir apgailėtinos. Netgi britai, kurie yra pirmaujantys, jie turi planą iki 2030 m. padidinti finansavimą nuo 2,2 iki 2,6 proc. BVP – jie 0,5 procento žada kelti per penkis metus. Čia yra juokinga. Vokietija yra vienintelė, kuri didina finansavimą gynybai, bet nuo labai žemo lygio, Italija, Ispanija toliau geria vyną ir jos parama Ukrainai yra labiau simbolinė. Tai Europai nebus taip lengva padidinti finansavimą krašto apsaugai.
O jei bus pasiektas taikos susitarimas Ukrainoje, atsiras klausimas, ar čia tikrai dar reikia didinti finansavimą gynybai, gal to jau nebereikia. Tas flangas į vakarus ir dalinai į pietus nuo Vokietijos, manau, kad ten didelių pokyčių nebus.
Tai tas šaltas dušas, kurį Europa gavo po Donaldo Trumpo pasisakymų, nepadės?
Ž. Mauricas: Kad tų dušų jau ne vienas buvo. Krymo okupacija 2014 m., Sakartvelas, karas Ukrainoje – trys metai praėjo, bet didelių postūmių nėra. Kai kurios šalys daro tikrai daug – Lenkija, Švedija, Vokietija, – bet ne visos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.