vidmantas janulevičius

Amerikos prezidentas, sukėlęs tikrą sumaištį pasaulio rinkose netrukus po to to, kai įsigaliojo jo nauji muitai, paskelbė apie trijų mėnesių tarifų pauzę. Socialiniame tinkle D. Trumpas paskelbė, kad visiems, išskyrus Kiniją, tarifas mažėja iki bazinių 10 proc.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, natūraliai kilo nerimas: ar tai nepakenks Lietuvos eksportui? Ar nenukentės mūsų farmacijos, puslaidininkių ar chemijos sektoriai, kurie kasmet į JAV išveža produkcijos už beveik 2 mlrd. eurų? Tačiau tikrasis pavojus slypi ne čia. Tai, ką šiandien matome, yra globalių jėgų persitvarkymo simptomas. Muitai – tai tik pradžia.

Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji sąmoningai klaidinanti. Tad atsakymas būtinas.

Valdantiesiems mokesčių sistemą planuojant keisti didinant gyventojų pajamų ir įmonių pelno apmokestinimą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tokiais sprendimais politikai rizikuoja stabdyti investicijas valstybėje. Kita vertus, svarsto V. Janulevičius, vargu ar procentiniu punktu pakėlus pelno mokestį pavyks į biudžetą surinkti tiek lėšų, kiek yra suplanavę politikai. „Aš matau investicijų stabdymą labai paprastai ir aiškiai.

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis? Šiandien džiaugiamės, kad Europa lyg ir atsibudo. Ir pirmą kartą per dešimtmečius pradėjo ne tik reikšti susirūpinimą, bet ir realiai planuoti savo gynybą. Realią, praktišką gynybą, paremtą Europoje gaminama amunicija.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Esama realių galimybių, kad Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus plečiamos, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, galėtų plėstis Kauno, Klaipėdos LEZ teritorijos. „Praplėstos ekonominės zonos būtų pietų kryptimi, tarkime, nuo Kauno, nes yra susisiekimas žeme su Lenkija. Arba link Vakarų, tarkime, Klaipėdos LEZ, kuris būtų praplėstas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vien iš ekonomikos augimo, nedidinant mokesčių iki 2029 metų galima surinkti papildomai 5 mlrd. eurų bei pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP).  „Mes planuojame, jeigu ekonomika augtų, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. eurų arba pasiektume 100 mlrd.

  Prasidėjo pavasario sesija. Ši sesija gali būti lemiama mūsų šalies ekonomikos ateičiai. Pavasaris turėtų reikšti atsigavimą, augimą, klestėjimą. Pavasarinė naujiena būtų skatinti mūsų ekonomikos augimą tiek, kad artimiausiu metu pasiektume 100 mlrd. eurų BVP. Bet ar taip bus? Kol politikai skęsta tarpusavio kompromisų ir mainų programose, vis dėlto nepaleiskime iš akių, kad šioje sesijoje bus priimti esminiai sprendimai dėl mokesčių sistemos reformos.

Praėjusią savaitę visus sukrėtusių įvykių fone norėčiau grįžti prie analizės, ko iš tiesų siekia JAV prezidentas. Nes dabar sukamės emocijų, spėliojimų ir nuogąstavimų sūkuryje, kuris ne tik neduoda teigiamo rezultato, bet ir kenkia mūsų įvaizdžiui, patikimumui ir iš to plaukiančioms ateities perspektyvoms. Neleiskime įsigalėti nuolatiniam netikrumui: tai mūsų priešų ginklas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai. D. Trumpo muitų politika taps rimtu išbandymu visos Europos ekonomikai. Paviršutiniškai pažvelgus skaičiuojama, kad, pvz., 2024 metais JAV buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. 25 proc. muitų įvedimas ES prekėms lėtins prekybą ir smukdys visos ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), taigi neišvengiamai lėtins ir Lietuvos BVP augimą.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Su tokiomis tendencijomis susiduria ir daugiau Europos valstybių.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad dėl praeitos Vyriausybės nutarimo, kuriuo nuo sausio mėnesio buvo smarkiau apribotas eksportas į trečiąsias šalis ir uždrausta gabenti dvigubos paskirties prekes lėktuvais, nebuvo tinkamai komunikuojama su verslu. Be to, anot jo, dalis naujųjų apribojimų prieštarauja buvusio Ministrų kabineto prioritetams stiprinti ryšius su Taivanu ir Singapūru. „Iš esmės pats pateikimas to nutarimo buvo senu pavadinimu.

Buvusiai Vyriausybei uždraudus lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į 10 trečiųjų šalių ir naujai valdžiai žadant sušvelninti šiuos ribojimus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo stiprinti tokių prekių patikrą per Lietuvos atstovybes tose valstybėse. Jo teigimu, šalies diplomatinis korpusas galėtų tikrinti įmonių sąžiningumo deklaracijas – jų patikinimą, jog produkcija į trečiąsias šalis gabenama neapeinant sankcijų Rusijai.

Naujos valdžios ir ministrų darbo pradžia – su skandalais ir grasinimais trauktis. Ar valdantiesiems pavyks įgyvendinti duotus pažadus ir rasti pinigų svarbiausiems šalies prioritetams – gynybai, pensijoms, mokytojams ir medikams? Kokie premjero lūkesčiai paskirtiems ministrams? Pokalbis su ministru pirmininku ir ekspertais – „Specialioje diskusijų laidoje“ šiandien 19.30 val.

Lietuvos technologijų grupei „Teltonika“ dėl biurokratinių kliūčių stabdant milijardinės vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Vilniuje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad didelių verslo projektų įgyvendinimas dažnai stringa dėl biurokratų baimės padaryti klaidų.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad naujasis Seimas savo kadencijos metu turėtų daugiau dėmesio skirti ekonomikos auginimui, o ne vien perskirstymui. Jis tvirtina, kad matant dabartinius koalicijos pažadus, jei šie bus įgyvendinti, Lietuva gali atsidurti panašioje situacijoje kaip ekonomiškai stagnuojanti Estija. „Tai mūsų noras, kad per šią kadenciją Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiektų 100 mlrd.

Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicijos nariai), bet koalicijos darbų programa. Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau ne vieną tekstą apie naujus mokesčius. Ir kai kurie iš jų kelia didelį nerimą.

Ilgai tvyrojęs neaiškumas baigėsi, vakar gavome atsakymą, ką daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo sulaukusi partija iš tiesų siūlo į premjerus. Vertinimų aplinkui daugiau nei pakankamai, o man atrodo svarbiausia, kad dabar prasidės esminiai pokalbiai: apie valdančiąją daugumą ir tai, kokius darbus ji planuoja. Nes kol kas plačiai nušviečiami socialinės srities ir viešojo sektoriaus stiprinimo darbai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad politikų „eksperimentavimas“ su mokesčių sistema nepadeda šaliai kelti savo konkurencingumo. Verslininkas siūlo apsvarstyti grįžimą prie proporcinės mokesčių sistemos. „Vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo elementų yra mokesčių sistema.

Rinkimų metas Lietuvoje atidengia daug visuomenės baubų. Ir būtent šiuo periodu politikai ne tik nevengia, bet sąmoningai kursto visas įmanomas baimes ir mitus. Apie Lietuvą okupavusius „buržujus“, kurių jachtas apmokestinę galėsime per biudžetą perskirstyti papildomus milijardus.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Iki rinkimų mažiau nei mėnuo, ir Seime po pateikimo pritarta siūlymui padidinti atostogų dienų skaičių nuo 20 iki 22. Žinoma, toks pasiūlymas patinka ir gyventojams, ir profsąjungoms, bet gal vis dėlto verta pagalvoti ir apie tuos, kurie kuria darbo vietas – verslą. Dabar, kai vis dar kai kuriuose sektoriuose dramatiškai trūksta darbuotojų, atostogų ilginimas – tikrai ne pati geriausia idėja.

Verslo akimis mokesčių reforma jau įvykdyta, o nuo tolimesnių sistemos keitimų reiktų susilaikyti vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, perdėtinio mokesčių didinimo pasekmės matomos Estijoje – susitraukusi ekonomika, paskatinusi dar labiau kelti tarifus ir didelis deficitas. „Manau, kad mokesčių reforma, skirta gynybai, jau įvyko. Nes buvo begalės smulkių pakėlimų.

Nuo 2022 metų I ketvirčio Estijoje iš esmės tęsiasi viena ilga recesija. Taip, mes taip pat turėjome recesijos periodą praėjusiais metais, bet – retas atvejis mūsų su Estija istorijoje – jį įveikėme ir judame toliau. Mes judame, o Estija kažkodėl – ne.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Apie tai, kokia ekonomikos situacija Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas liepą sumažėjo 0,7 punkto ir siekė 45,9 sumažėjo, tuo metu birželio mėn. jis siekė 46,6. Pramonės lūkesčių indeksas rodo bendrovių vadovų nuomonę dėl ateities tendencijų, mažesnis nei 50 punktų įvertinimas rodo pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui užsiminus apie su Lietuvos pramonės įmonėmis vykdomus pokalbius dėl lietuviškų minų produkcijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tariamasi dėl minoms reikalingos sprogstamosios medžiagos gamybos. Anot pramonininkų atstovo, tokios žaliavos poreikis yra susijęs ir su Lietuvoje amunicijos gamyklą planuojančia statyti Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“. „Taip, pokalbiai buvo.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad antrąjį 2024 m. ketvirtį susitraukęs šalies eksportas paneigia optimistiškas metines pramonės prognozes. Anot jo, pramonės bendrovių kaštai auga greičiau nei našumas, tad joms sudėtinga konkuruoti su dempingą vykdančiomis Azijos valstybių bendrovėmis. „Pirmas šių metų ketvirtis davė galimybę kalbėti su optimizmu, nes atrodė, kad gerėja mūsų situacija ir buvo beveik 2,9 proc.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas. Panašu, kad nedidelis šių metų pradžios pramonės pagyvėjimas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje buvo nulemtas eilinio širdies ritmo permušimo, bet, deja, ne sveiko ritmo atstatymo pastangų dėka.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Vengrijos kapitalo Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ planai įsigyti vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą pasirodė logiški. „Man pasirodė logiški jų pamąstymai tuo, kad jie nori vertikalizuoti, nes jie yra dideli prekeiviai naftos ir dujų ištekliais bei elektra.

Vakar EuroposCentrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad d uotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač investicijų finansavimo planuose. Startas duotas, bet jausmas lyg vietoje šaliko gavai dovanų kaklaraištį, kuris gal puošia, bet nešildo ir nesaugo nuo žvarbaus tiek Vakarų, tiek Rytų vėjo.

Seimui ieškant būdų leisti nepriklausomiems tiekėjams siūlyti pigesnius planus, jeigu rinkoje elektros kainos yra mažesnės, tokia tvarka vis dar negalioja aukštesnės fiksuotos kainos sutartis pasirašiusioms stambioms įmonėms, sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pramonės lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 49,1, buvusio balandžio mėn. iki 47,8 gegužę. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tokį pablogėjimą nulėmė rinkimų ciklas, vis dar maži užsakymų skaičiai bei žemesnės nei anksčiau palūkanų mažėjimo 2024 m. prognozės. „Viskas labai greitai keičiasi dėl rinkimų ciklo ir vis naujų geopolitinių konfliktų. Tikrai išgyvename lūžio momentą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Janulevičius.

Šiuo metu skirtingose srityse vykdomos reformos turėtų būti geriau apgalvotos, sako antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad reformos, kurios šiuo metu vykdomos daugelyje gyvenimo sričių, vis dėlto būtų geriau apgalvotos, kad jos turėtų labai aiškius galutinius ir tarpinius tikslus ir kartais mes neužsibrėžtume ir nebepradėtume įgyvendinti pernelyg daug reformų tuo pačiu metu“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo šalies vadovas „Padėtis š...

Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog verslas tikisi, kad dalis pinigų iš siūlomo pakelti kuro akcizo bus skirti kelių priežiūrai ir remontui.

 Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovu vos trijų balsų persvara perrinktas Vidmantas Janulevičius sako, kad iš jo pusės buvo „ne viskas gerai padaryta“, jog pergalė būtų iškovota didesniu skirtumu. Anot jo, LPK suvažiavimas parodė būtinybę atnaujinti gyvus susitikimus. „Tai rodo, kad dalis mūsų narių mano, jog ne viskas yra atliepiama. Būtų reikalas šioje vietoje daugiau ieškoti kaip judėti į priekį.

Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ketina aktyviau atstovauti šalies pramonei Europos Sąjungos (ES) kuluaruose. Pasak jo, stiprinti Lietuvos pramoninkų balsą Briuselyje būtina, kad europiniai teisės aktai būtų palankesni vietos verslui. „Mums reikia daugiau įtakos Briuselyje, nes 80 proc. įstatymų ateina iš ten ir nugula tiesiog čia kaip faktas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) suvažiavime antrai, ketverių metų kadencijai, organizacijos prezidentu išrinko Vidmantą Janulevičių. Už perrinkimo siekusį LPK vadovą balsavo 102, už jo oponentą rinkimuose, „Eikos“ valdybos pirmininką Robertą Dargį 99 nariai.  V. Janulevičius LPK prezidentu pirmai kadencijai buvo išrinktas 2020-ais metais, tuo metu R. Dargis vadovavo organizacijai 2012–2020 metų laikotarpiu.

Finansų ministerijai antradienį pasiūlius papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog dėl tokio pasiūlymo ir buvo sutarta. „Buvo tas vienas procentinis punktas (pažadėtas – BNS) ir mes tikėjomės, kad Vyriausybė jį išlaikys, nes mūsų diskusijos ir argumentai nuo pat pradžios buvo tokie.

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tada net keista, kodėl tiek mažai didinamas MMA, t. y. tik 16 procentų, kai ekonomika prognozuojama augs kartais greičiau nei 2023 metais? Bet jei rimtai, tai situacija nebejuokinga.