vidmantas janulevičius

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigiamai vertina Vyriausybės planus skirti 6 mln. eurų nuo Kinijos nukentėjusiems Lietuvos verslams. Pasak jo, numatyta suma nedidelė, tačiau pramonininkų atstovas tikisi, kad tai bus tik pradžia.    „Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė.

Vis dažniau išgirstame, kad tokių laikų, kokius išgyvename dabar, pasitaiko labai retai. Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakylimo bangos, o kaip sako ekspertai, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai ateina ne be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai – dar ne pabaiga.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Užsienio reikalų ministerijai patvirtinus, kad į ją pagalbos jau kreipėsi aštuonios su Kinija prekiaujančios ir sunkumų pastaruoju metu patiriančios įmonės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, kad tokių įmonių yra bent dvidešimt.  Vidmantas Janulevičius portalui 15min.lt sakė, kad tai yra vidutinės ir stambesnės įmonės, kurių jis neįvardijo.  „Kai kurioms įmonėms buvo mažinami limitai – tiems, kas naudodavosi kredito eksporto agentūra.

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę gerokai įpykdė Kiniją. Ši savo ruožtu jau ėmesi mūsų šalies ekonomikai kenkiančių veiksmų – stabdomi krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Ekonominei situacijai nepadeda ir santykiai su nedemokratiniu Baltarusijos režimu. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija bus atjungta nuo tarptautinių bankinių atsiskaitymo sistemų – tuomet jokia prekyba su šia šalimi nebebūtų įmanoma. „Mūsų žiniomis, tai numatyta rugsėjo pradžioje. Po 18 dienos Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo, tikėtina, tų pačių sankcijų, kurios susijusios su tam tikromis energetinėmis, gamybos, trąšų įmonėmis, kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Šio pirmadienio TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ laidos vedėjai iškels daugeliui rūpintį klausimą – kodėl ir vėl kyla kainos? Specialistai pastebi, kad viena iš trijų pagrindinių priežasčių – verslininkų noras atsigriebti už karantino suvaržymus. Savo nuomone šį pirmadienį dalinsis ir faktus pateiks Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Pernai lapkritį įvestas karantinas vis dar tęsiasi. Nors jo ribojimai ir laisvinami, tačiau pilnu pajėgumu dirbti gali dar ne visi, o kai kurie verslai išvis negali pradėti savo veiklos, yra ir tokių, kurie bankrutuoja.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina Vyriausybę daugiau galvoti apie išėjimą iš pandemijos, ateities ekonomiką bei kuo greičiau imtis mokesčių reformos ir ūkio pertvarkos. „Suprantame, kad Vyriausybė kovoja su pandemija ir tai yra pirmaeilis klausimas. Bet turime galvoti ir apie tai, kaip keisime, planuosime ekonomikos raidą, nes anksčiau ar vėliau pandemija pasibaigs“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pirmąją koronaviruso bangą Lietuvos ekonomika atlaikė gerai, tačiau dabar susiduria su naujais iššūkiais. Kas laukia mūsų verslo šį sunkų laikotarpį, kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Sveiki, kaip verslas išgyvena antrąjį karantiną: kas pablogėjo, pagerėjo, palyginus su pirmuoju? Sveiki.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbuotojų ir darbdavių atstovais ir aptarė jų keliamas problemas, lūkesčius dėl naujos valdančiosios daugumos politikos artimiausiu metu. Po susitikimo profesinių sąjungų atstovai nerimavo, kad nauja valdžia imsis darbuotojų atleidimų.

Visos į Seimą patekusios partijos yra labai susijusios su pažangiomis ekonomikos kryptimis bei žmonių gerove, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas. Vidmantas Janulevičius tikisi, kad nauja valdžia atspindės verslo lūkesčius.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius skiriasi su savo žmona Gabriele.  Šia žinia V. Janulevičius pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Skyrybos yra labai skausmingas gyvenimo etapas visiems. Nors skyrybos skaudus dalykas, kartais tai žingsnis į priekį. Mes santuokoje kartu gyvenome 20 metų. Deja, mūsų porai nepavyko eiti tuo pačiu keliu ir toliau. Didžiausias mūsų bendras užgyventas turtas yra mūsų dukros.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LVK) naująjį prezidentą rinks iš vienos kandidatūros – pakeisti po dviejų kadencijų pasitraukiantį Robertą Dargį pretenduoja tik dabartinis konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius. Naująjį prezidentą LVK antradienį rinks parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Konfederacijos atstovė Asta Rinkevičiūtė BNS patvirtino, kad vienintelis kandidatas į prezidentus yra V. Janulevičius.

Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Pautienius-Želvys Vyriausybėje ketvirtadienį suteiks daugiau informacijos apie paramą verslui karantino laikotarpiu. Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją: Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Nuo kitų metų sausio 1 d. pensijas savo ateičiai kaupsime šiek tiek kitaip: nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl ateityje gausime nesumažintą „sodrinę“ pensiją, taip pat įsigalios nauja kaupimo formulė asmeninei pensijai – 3 proc. nuo darbo užmokesčio galės kaupti dirbantysis ir 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prisidės valstybė.

Lietuvoje sparčiai plinta saulės energijos jėgainių statybos, nors dar prieš metus ši energetikos sritis mūsų šalyje buvo suvokiama labai miglotai. Verslas šiandien skuba pasinaudoti pakankamai dideliais tarifais, taikomais iš saulės išgautai energijai.

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos. „Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Tik penkios dienos beliko iki didžiausiu ir prestižiškiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse tituluojamų, jau tryliktą kartą paeiliui rengiamų „Omnitel 1000 km lenktynių“, kuriose „BOD–Bauer Team“ komanda į trasą išvairuos Lietuvoje debiutuojantį „Algirdai Racing–Aquila CR1–LS7“ automobilį.

Anot „BOD Group“ savininko ir vadovo Vidmanto Janulevičiaus, tie, kurie nerizikuoja, eina dirbti konsultantais. Kol kas drąsos įgyvendinti kylančias idėjas jam netrūksta, tačiau savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis nebijo prisipažinti ir kartais suklystantis. Pamenu, kai prieš beveik penkerius metus bendrovė atidarė Taline optinių laikmenų gamyklą, man nepamirštamą įspūdį padarė V. Janulevičiaus susidomėjimas darbu.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Vakar vakare, Gedimino pilyje vyko naujos ekspozicijos „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ atidarymas bei „Tūkstantmečio odisėjos“ narių apdovanojimai. „Tūkstantmečio odisėjos“ vadovas bei idėjos sumanytojas Raimundas Daubaras pasakojo apie idėjos ištakas ir džiaugėsi esąs Lietuvis. „Su kiekvienu susitikimu su naujomis lietuvių bendruomenėmis jausmas, kad esi lietuvis, stiprėjo.

Verslumą skatinančios iniciatyvos „SEB verslo menas“ televizijos projekte „Vertas milijono“ – pirmieji finalininkai. Projekto valdyba atrinko tris stipriausių verslo idėjų autorius, kuriems bus suteikta galimybė steigti savo įmones bei realizuoti verslo idėjas. Geriausių „Vertas milijono“ valdybos įvertinimų sulaukė vilnietis Jonas Klimantavičius, verslininkas iš Šiaulių Kęstutis Špokas bei Kauno moksleivis Irmantas Jablonskas.

Pramoninės diskų gamybos įmonių grupė „BOD Group“ šiemet planuoja pasiekti 100 mln. litų apyvartą - 43 proc. didesnę nei pernai, kai ji buvo 70 mln. litų. „Labiausiai mus kėlė nauji DVD gamybos užsakymai iš didžiausių Vakarų Europos žiniasklaidos kompanijų ir suaktyvėjusi Baltijos šalių DVD filmų rinka“, - „Verslo žinioms“ teigė „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius. „BOD Group“ praėjusiais metais 84 proc.

Per paskutinį sostinės savivaldybės tarybos posėdį Vilniaus klubui dešimčiai metų suteiktos nemokamos patalpos sostinės Trakų gatvėje. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", klubo prezidentas yra kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas. Tam pritarė ne visi miesto tarybos nariai. "Argumentai, kuriais Vilniaus klubui buvo išnuomotas tas pastatas, man neatrodo svarūs", - dienraščiui tvirtino konservatorius Kęstutis Masiulis.

Vienintelė Baltijos šalyse kompaktinių diskų gamintoja UAB "Baltic Optical Disc" (BOD) specialiai parodai "Infobalt 2004" sukūrė ir pristatys naujos kartos drabužių kolekciją, pasiūlys muzikos ir žaidimų bei naujausią savo leidybinį projektą - jau spėjusią įgyti didelį populiarumą krepšinio enciklopediją DVD formate "Lietuvos krepšinis 1920- 2004". Aktyviai propaguojanti pačius įvairiausius kompaktinių diskų panaudojimo būdus, BOD šių metų parodai "Infobalt 2004" parengė staigmeną.

Vienintelės Baltijos šalyse kompaktinių diskų gamybos bendrovės “Baltic Optical Disc” apyvarta per tris šių metų ketvirčius padidėjo 35 proc. Bendrovė planuoja, kad tiek sieks ir visų 2003 m. apyvartos augimas, šiemet “Baltic Optical Disc” yra suplanavus apyvartą padidinti iki 16 mln. litų (neįskaitant antrinių įmonių). “Baltic Optical Disc” gamykla per pirmuosius 9 šių metų mėnesius pagamino 3,15 mln. kompaktinių plokštelių - pernai per tą patį laikotarpį gamybos apimtys siekė 2,2 mln.