Prie pat sostinės įsikūrusi bendrovė „Granitinė skalda“ veikia jau 6-is dešimtmečius. 40-ies žmonių kolektyvas čia kiekvieną dieną gamina, sandėliuoja, perkrauna skaldą. Elektros kainoms pakilus į dar neregėtas aukštumas, bendrovė skaičiuoja išaugusias išlaidas.
„Šiuo metu per tris paskutinius mėnesius elektros kaina pas mus vidutiniškai paaugo nuo 2 iki 2,5 karto. Rugpjūčio mėnesį mes planuojam, kad ta kaina bus dar didesnė“, – sako „Granitinė skalda“ generalinis direktorius Matas Bulevičius.
Bendrovė akylai stebi biržoje nuolat šokinėjančias elektros kainas, stengiasi dirbti ne nuo 8 iki 17 valandos, kaip anksčiau, o tik tomis valandomis, kai elektra pati pigiausia.
„Antras mėnuo savo gamybą organizuojame pirma atsižvelgiant į biržos kainų pokytį, valandinį planuojamą. Liepos mėnesį mes organizavom taip, kad jeigu viršija mūsų numatytą ribą vidutinės valandinės kainos, tiesiog gamyklos neleidžiam, ir veiklos nevykdome, o kai ji yra mažesnė tada vykdome veiklą“, – kalba M. Bulevičius.
Bendrovė jau dabar skaičiuoja, kad dyzelinis generatorius pigiau aprūpintų gamyklą elektra, nei perkant energiją iš biržos.
Taupo ne tik pramonė. Štai viena Kauno picerija, kai kilovatvalandės kaina buvo pasiekusi 4 eurus, laikinai užsidarė.
„Palikom šaldytuvus būtiniausius įjungtus, toliau sėdėjom tamsoje. Atėjo žmonės, aiškinom jiems situaciją, kaip yra. Pateikinėjom skaičius, kartu „bėdavojomės“, – pasakoja „Mamma pizza“ savininkas Vidmantas Gerulis.
Picerija taip pat svarsto trumpinti darbo laiką.
„Yra tos kelios valandos ryte, kelios valandos vakare, kurios nėra pelningos, veda prie nuostolių“, – sako V. Gerulis.
Ir prekybos centrai skaičiuoja kiekvieną kilovatvalandę.
„Visose mūsų parduotuvėse apšvietimas bus sumažintas apie 30 procentų, tai panašiai kaip šioje parduotuvėje esame. Įvertinome, kad tai neturi neigiamos įtakos nei darbuotojų darbo, nei klientų apsipirkimo kokybei“, – kalba „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
„Tos dvi valandos, apie kurias kalbame, 4-i eurai už vieną kilovatvalandę nuo penktos valandos iki septintos valandos vakaro Lietuvos laiku atsėjo, kaip 4, 3 darbo dienos ištisai“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pasakoja, kad šiuo metu sunku surasti gamyklą, kuri netaupytų. Esą anksčiau galutinio produkto gamyboje elektra sudarydavo nuo 5 iki 25-ių procentų išlaidų, o šiandien ši riba svyruoja tarp 25 ir 100 procentų.
„Įmonės tikrai į minusą nedirbs, bandys stabdyti, mažinti darbuotojų skaičių ir galbūt ateityje atleidinėti darbuotojus. Čia yra labai rimta problema. Tie žmonės atsidurs gatvėje ir valstybei reikės mokėti papildomus pinigus, kad išlaikyti tuos bedarbius“, – tikina V. Janulevičius.
„Tiesiai į recesiją. Su tokiomis kainomis galvoti, kad niekas labai nenukentės ir verslai išvažiuos tai yra naivu. Visoje Europoje, jeigu kažkas stabdo gamyklas dėl aukštų elektros kainų, tai veda link tiekimo grandinių problemų didėjimo, kažkas kažko nepagamins, kažkas kažko nepristatys“, – teigia „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai prognozuoja, kad pramonė anksčiau ar vėliau bus priversta kelti galutinių produktų kainas.
Eilinis vartotojas taip pat gali tikėtis didesnės paslaugų infliacijos, kainų šuolio.
„Arba tu greitai viską keli vartotojui galutiniam, arba moki iš savo kišenės iš savo kapitalo ir gali būti, kad greitai užsidarai. Plius dar šilumos kainos atsiminkime ateis nuo lapkričio mėnesio vėlgi šuolis. Paslaugų sektoriuje bus labai sudėtinga“, – sako „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Jeigu čia pakils viskas ir PVM grąžins, žaliavos toliau neatpigs arba dar pakils, elektros kaina liks tokia pati, manau, kad 30, 40 procentų reikėtų pakelti kainas. Paklauskit savęs, ar valgytumėt picą už 25-is eurus“, – kalba V. Gerulis.
Lietuvos pramonininkai labiausiai bijo, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse vyriausybės sureaguos greičiau į prastėjančią situaciją: pradės remti verslą, pavyzdžiui, įves kainų lubas kilovatvalandei. Tai reikštų, kad lietuviškai produkcijai būtų sunkiau konkuruoti tarptautinėse rinkose.
„Kompensacijos paprastiems žmonės yra ir buvo. Verslui per šį laiką nebuvo jokių kompensacijų, o verslas moka aukščiausią kainą“, – teigia V. Janulevičius.
„Kas labiau parems verslą, tas gali tapti trumpuoju laikotarpiu konkurencingesni. Kitose šalyse vėlgi verslas pyks“, – sako T. Povilauskas.
Pasak pramonininkų konfederacijos, jeigu elektros kainos nenukris, liūdnos prognozės gali pradėti pildytis jau netrukus – rudenį.
