elektra

Prognozuojama, kad geopolitinei situacijai išliekant nepakitusiai, elektros kainos šiemet išliks stabilios ir bus mažiausios per pastaruosius keturis metus, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė. „Elektros kainose mes tikrai matome kol kas stabilumą ir jeigu nepasikeis, neįvyks kažkokių netikėtų pokyčių, kad šiais metais vidutinė elektros kaina bus mažiausia per pastaruosius keturis metus.

Prieš dvejus metus pasibaigė antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Tačiau iki šiol dalis gyventojų vietoje nepriklausomo tiekėjo renkasi garantinį elektros tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai  pripažįsta, kad tam tikrais mėnesiais garantinis kainuoja mažiau. Todėl piktinasi tuščiais pažadais atjungti elektrą tiems gyventojams, kurie garantiniame tiekimą renkasi ilgiau nei 6 mėnesius.

Naujos valdančiosios koalicijos sutartyje numatant galimybę leisti elektros vartotojams vėl rinktis visuomeninį tiekėją, ši galimybė turėtų būti taikoma labiausiai socialiai pažeidžiamiems vartotojams bei nereikštų liberalizacijos atsisakymo, naujienų portalui „Lrytas“ sako kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas.

Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. Tokią ribą ketvirtadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Patvirtinus visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ tiekiamos elektros kainos ribas kitų metų pirmajam pusmečiui, vidutinės įtampos tinkluose ji didėja 1,24 proc.

Trečiadienio vakarą apie 17:00 val. Kauno senamiestyje dingo elektra. „Kur dingo elektra? Senamiestis liko tamsoj“, – teiravosi kaunietis. Pagal ESO gedimų žemėlapį, maždaug tūkstantis vartotojų Kauno senamiestyje liko be elektros. „Kas vyksta Kaune“ susisiekus su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovais paaiškėjo, jog užfiksuotas elektros linjos gedimas.

Įsibėgėjus rudeniui iššūkiu dažnai tampa ne tik susargdinti galintys lietingi ir šalti orai, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančios šildymo sąskaitos. Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi naudingais patarimais, kaip namus šildyti ekonomiškiau, o šaltąjį periodą praleisti šiltai ir patogiai. „Ne veltui mūsų senoliai sakydavo, kad roges reikia ruošti vasarą. Ši taisyklė galioja ir šildymo sezonui.

Penktadienį per Lietuvą praūžus stipriam vėjui, dalis šalies namų ūkių vis dar neturi elektros. Kaip Eltai šeštadienį sakė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, neturinčių elektros vartotojų skaičius siekia 500–600. „Elektros tiekimas sutrikęs skirtinguose regionuose, skirtinguose miestuose. Ten yra po kelias dešimtis arba po kelis klientus, kuriems yra sutrikęs tiekimas“, – šeštadienį situaciją komentavo ESO atstovė.

Visos Baltijos šalys jau yra pasiruošusios sinchronizacijai su Vakarų šalių elektros tinklais ir atsijungimui nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos sutarties (BRELL). Kaip tikino trijų šalių atstovai, valstybės tiek atskirai, tiek kartu taip pat yra pasiruošusios galimoms Kremliaus provokacijoms. Kaip tvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuva yra jau išgyvenusi kelis Kremliaus bandymus sustabdyti persijungimą prie Vakarų sistemos.

Likus 100 dienų iki kitų metų vasarį numatyto Baltijos šalių pasitraukimo iš bendros su Rusija ir Baltarusija elektros sistemos sutarties (BRELL) bei sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, šį laiką nuo ketvirtadienio Vilniuje pradėjo skaičiuoti simbolinis laikrodis. „Tai puiki diena ir puikus rezultatas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina kitais metais bus neigiama – gyventojams sugrįš 4 mln. eurų šio biudžeto lėšų. Šios paslaugos jas gyventojams teikiančioms energetikos įmonėms yra finansuojamos iš VIAP lėšų biudžeto. Dalį jo suneša gyventojai, kuriems VIAP kaina įskaičiuojama į galutines sąskaitas už elektrą.

Penktadienį Telšiuose buvo įjungtas sinchroninis kompensatorius – savarankišką Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimą užtikrinantis įrenginys. Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia – Lietuva susigrąžina energetikos sistemos valdymą į savo rankas ir tampa dalimi bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemos.

Elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija, dalis kurių vis dar veikia, bus atjungtos kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių energetikos sistemas su Vakarų Europa, o vėliau bus išmontuotos, BNS pranešė operatorė „Litgrid“. „Šiuo metu veikia dalis elektros perdavimo linijų su trečiosiomis šalimis. Visos linijos bus atjungtos 2025 metų vasario 8 dieną, nustojus galioti BRELL (bendros Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių elektros sistemos – BNS) susitarimui.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui iš nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašo išbraukti elektros energijos perdavimo jungtis su Rusija ir Baltarusija – tai reikalinga ruošiantis kitų metų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais. Prisijungti prie europietiškų tinklų ketinančios Baltijos šalys po kiek daugiau nei trijų mėnesių desinchronizuosis nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo.

Energetikos ministerija siūlo visiems gaminantiems elektros vartotojams nuo kitų metų kovo taikyti fiksuotą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą prisijungimo prie tinklų ir galios didinimo mokestį. Pasak ministerijos, paprastesnė ir aiškesnė kainodara užtikrintų vienodas prijungimo prie tinklų sąlygas visiems gaminantiems vartotojams, teisingesnį tinklo pajėgumų skirstymą, būtų išvengta perteklinio galios rezervavimo.

Artėjant kitų metų vasarį numatytai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar iš nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašo išbraukti elektros perdavimo linijas su Rusija ir Baltarusija.  Energetikos ministerija siūlo iš sąrašo pašalinti septynias 330 kilovoltų elektros jungtis, kurių prisijungus prie Vakarų Europos elektros tinklų Lietuvos energetikos sistemai nebereikės.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje. „Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos išliko stabilios, o savaitgalį susiformavo mažos valandinės kainos.

 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skaičiavimais, buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl, anot AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, skatinant energetinį efektyvumą šalyje, svarbu kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.

 Pirmadienį 7 val. ryto bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ anksčiau pranešė, kad dėl planinių kasmetinių techninės priežiūros darbų „NordBalt“ nebus prieinama prekybai iki spalio 27 dienos 20 valandos.

Prieš kurį laiką žinoma laidų prodiuserė, vedėja ir tekstų autorė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė pasidalijo istorija apie gautą milžinišką elektros sąskaitą. Tuomet ji siekė kone 8 tūkst. eurų. Dabar paaiškėjo istorijos atomazga.  Trečiadienį žinoma moteris pasidalijo naujausia žinia apie situaciją su milžiniška elektros sąskaita. Įrašu ji pasidalijo ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse ženkliai augo. Lietuvoje kaina išaugo 196 proc., o Latvijoje ir Estijoje 185 proc. Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse siekė 131,19 Eur/MWh.

Dėl vėsesnių orų bei mažesnės gamybos, elektra didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę brango tris kartus iki 131 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo didžiausia šiemet. Latvijoje ir Estijoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

„Nord Pool“ elektros biržoje trečiadienio rytą prognozuojamas elektros kainos pikas – nuo 10 iki 11 valandos kilovatvalandė (kWh) kainuos 60,5 cento (su PVM), o megavatvalandė (MWh) – 500,08 euro (be PVM), antradienį skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Tokie kainų pokyčiai ypač aktualūs su birža susietas elektros tiekimo sutartis turintiems buitiniams vartotojams ir verslo klientams. „Nord Pool“ biržos duomenimis, 8–9 val.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo daugiau nei perpus. Lietuvoje 55 proc. iki 44,34 Eur/MWh, Latvijoje 53 proc. iki 46,09 Eur/MWh, o Estijoje 57 proc. iki 46,02 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 71,46 Eur/MWh ir 63,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Kainų kritimą Baltijos šalių prekybos zonose praėjusią savaitę pirmiausia lėmė ženkliai išaugusi vėjo energijos gamyba.

Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. Seime vyksiančioje diskusijoje bus aptariama parengta nauja surinktų įmokos lėšų skirstymo tvarka, pagal kurią jos būtų skirtos tiesiogiai gyventojams ir vietos bendruomenėms,  gyvenantiems šalia vėjo, saulės ar kitų elektrinių.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sukurti prielaidą gaminantiems vartotojams pasidalinti savo pertekline pagaminta elektros energija su savo artimais giminaičiais. Vyriausybės Seimui teikiamame išvados projekte pažymima, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka įstatyme įvardintos sąvokos „gaminantis vartotojas“ apibrėžties.

Vyriausybė imasi mažinti šalies elektros tinklų pažeidžiamumą – nusprendė apriboti Kinijos ir kitų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių valstybių gamintojų įrenginių naudojimą. Ministrų kabinetas šį Energetikos ministerijos parengtą nutarimą priėmė trečiadienio posėdyje.

Vaikai užsiima pavojingais žaidimais – lipa ant aukštos įtampos elektros stulpų, o užlipę darosi asmenukes. ESO pastebi, kad atvejų, kai vaikai laipioja ant aukštos įtampos elektros stulpų pasitaiko vis daugėja. O medikai įspėja – tokie laipiojimai gali baigtis netgi mirtimi arba geriausiu atveju vaikas gali nusideginti kūną, nukračius elektrai, gali sutrikti širdies veikla. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“. Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę.

Šeštadienį vykęs Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas baigtas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, jis Baltijos šalių elektros sistemos neturėjo jokios įtakos, jos veikia stabiliai. Kasmet vykdomas bandymas tęsėsi nuo 10 iki 18 valandos.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse penktadaliu mažėjo didmeninė elektros kaina. Lietuvoje ir Latvijoje ji krito 20 proc. ir vidutiniškai siekė 92,37 Eur/MWh, o Estijoje mažėjo 21 proc. – iki 91,74 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse kainų mažėjimą lėmė išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių: vėjo energijos gamyba didėjo 59 proc., saulės – 4 proc. Be to, energijos srautai į Baltijos šalis buvo 4 proc. didesni.

Kiekvieną mėnesį gyventojai apmoka komunalinių mokesčių sąskaitas. Dažniausiai jų dydis kas mėnesį daugmaž panašus. Tačiau neseniai elektros teikėjas daliai klientų perskaičiavo sąskaitas. Todėl vieni klientai tapo elektros tiekėjui skolingi, kitiems – bus išmokėtos permokos. Portalo tv3.lt skaitytojas Gintaras piktinosi, kad iš pradžių elektros tiekėjas „Enefit“ atsiuntė pranešimą apie permoką, kurį vėliau atsiėmė.

Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklą, šį ir kitą sekmadienį beveik 1 tūkst. Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atjungti pastotę numatoma šį sekmadienį 8–20 val., o  rugsėjo 15 dieną – 8–17 val. – tuo metu bus keičiamos linijų atramos, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidiniu kabeliu.

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotę, du sekmadienius daliai Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra, ketvirtadienį pranešė „Litgrid“.  Atjungti pastotę numatoma rugsėjo 8 dieną 8–20 val. bei rugsėjo 15 dieną 8–17 val. – tuo metu bus keičiamos linijų atramos, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidiniu kabeliu. Elektra tuo metu nebus tiekiama beveik 1 tūkst.

Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai. Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos.

Rumunija, Vengrija, Sakartvelas ir Azerbaidžanas antradienį įsteigė bendrą įmonę, kuri po Juodąja jūra nuties elektros kabelį, kad Europos Sąjungai (ES) iš Rytų Kaukazo būtų tiekiama daugiau atsinaujinančiosios energijos. 2022 metais šių keturių šalių vadovų patvirtintas projektas įgavo pagreitį po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – tai atkreipė dėmesį į ES priklausomybę nuo rusiškos energijos, nes kainos smarkiai išaugo.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių  indėlis nacionalinėje gamyboje išliko pats didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., o saulės elektrinės  –  21,4 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Antradienį, rugsėjo 3 d., iki 18:00 ir nuo 22:00 iki 24:00 Ukrainoje bus taikomi du elektros išjungimo ratai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sričių energetikai dirbs pagal tokį grafiką: nuo 6:00 iki 18:00 – du išjungimo ratai; nuo 18:00 iki 22:00 – trys išjungimo ratai; nuo 22:00 iki 24:00 – du išjungimo ratai“, – rašoma pranešime. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai. Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie antradienį, rugsėjo 3 d., numatomą elektros energijos kainų pakilimą „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems buitiniams bendrovės klientams bei verslo klientams, sudariusiems nefiksuotos kainos sutartis.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Elektros rinkos liberalizacija įgalino vartotojus laisvai pasirinkti ne tik elektros tiekėją, bet ir tiekimo planą. Elektros vartotojai tai padaryti gali bet kuriuo metu, o plano keitimas nieko nekainuoja. „Pagal dabar galiojančius teisės aktus, elektros vartotojas yra laisvas pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina mažėjo Baltijos ir kitose Europos šalyse. Baltijos regione kaina krito 2 proc. ir vidutiniškai siekė 103,35 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Daugiausiai įtakos kainų kritimui turėjo išaugusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinėse pagaminta 45 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Kitose „Nord Pool“ regiono šalyse vėjo elektrinės pagamino 56 proc. daugiau.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Rusijos dronai ir raketos pirmadienį taikėsi į energetikos infrastruktūrą ir kitus objektus 15 Ukrainos regionų, pranešė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Rusijos teroristai vėl nusitaikė į energetikos infrastruktūrą. Deja, daugelyje regionų padaryta žalos“, – sakė D. Šmyhalis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime. Jis taip pat paragino Ukrainos sąjungininkus suteikti daugiau paramos, kad padėtų užkirsti kelią oro atakoms.

Orams vėstant energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šilumininkai jau intensyviai ruošiasi šildymo sezonui, kurį dažniausiais pradeda spalio pradžioje: baigia remontus ir perspėja gyventojus, kad šilumos kainos, palyginti su vasara, kyla.