elektra

Elektros kainai Vokietijoje pasiekus rekordines aukštumas, Lietuvoje dėl didesnės vėjo elektrinių gamybos vidutinė kaina praėjusią savaitę augo tik 28 proc. iki 138 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje gruodžio 9–16 dienomis vidutinė kaina didėjo 28 proc. iki 137 eurų, o Estijoje – 36 proc.

Dėl stipraus vėjo daugiau nei 32 tūkst. gyventojų pirmadienį iki vidurdienio neturi elektros, daugiausia jų – vakarų ir vidurio Lietuvoje, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Virš 32 tūkst. gyventojų šiuo metu laikinai sutrikęs elektros tiekimas. Turime daugiausiai atsijungimų Šiaulių ir Klaipėdos regione, taip pat Kauno regione“, – BNS teigė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. Anot jos, didžiąją dalį pažeidimų lėmė nuvirtę medžiai ir jų šakos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį spręs, ar įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus – įmones „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ – gyventojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų iki 2023 metų vasaros iš jų pareikalautų mokesčių ar netesybų už sutarčių nutraukimą ar tiekėjo keitimą.

Kompanijai „Google“ pristačius kasmetinę „Year in Search“ apžvalgą, paaiškėjo, ko internete šiemet dažniausiai ieškojo Lietuvos gyventojai. O tarp labiausiai jiems rūpimų klausimų buvo ir susijusių su elektros energija. „Kiek kainuoja elektra gyventojams?“ ir „Kiek kainuoja elektromobilio įkrovimas?“ – šie du klausimai užėmė atitinkamai 7 ir 10 vietas tarp dažniausiai „Google“ paieškos sistemoje lietuvių pateiktų užklausų, prasidedančių fraze „Kiek kainuoja.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė parlamento priimtą įstatymą, kuriuo iki 2025 metų rugsėjo mėnesio pabaigos įšaldomos elektros energijos kainos buitiniams vartotojams – 500 zlotų (117 eurų) už megavatvalandę (MWh) lygyje. Be to, įstatymu iki ateinančių metų kovo mėnesio pabaigos nustatoma elektros kainų vietinės valdžios įstaigoms bei komunalinių paslaugų teikėjams viršutinė riba – 693 zlotų (162 eurų) už MWh.

Vokietijos pramonės federacija (BDI) ragina įstatymų leidėjus palengvinti sunkumus patiriančių šalies įmonių naštą ir sumažinti elektros išlaidas. Penktadienį BDI vadovas Holgeris Löschas žiniasklaidai sakė, kad didelės elektros kainos „kelia pavojų pramonės gamybai ir darbo vietoms Vokietijoje“. „Būtina skubiai mažinti išaugusias elektros tinklo kainas, nes nedelsiant reikia efektyvios priemonės“, – teigė H. Löschas.

Vietinės elektros Lietuvoje šiemet buvo pagaminta daugiau nei importuota, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skaičiuojama, kad per lapkritį šalyje buvo sugeneruota 60,2 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Pažymima, kad atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis nacionalinėje gamyboje pastarąjį mėnesį išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 57,1 proc., hidroelektrinės – 9,9 proc., o saulės elektrinės – 3,7 proc. suvartotos elektros energijos.

Būsimasis premjeras skelbia, kad po metų nebenaikins visuomeninio elektros tiekimo ir jame leis pasilikti smulkiausiems ir pažeidžiamiausiems vartotojams. Elektros tiekėjų toks dar vienas elektros rinkos liberalizavimo posūkis nedžiugina. Visuomeninio tiekimo kaina yra mažesnė, tad sukelia konkurenciją. „Ignitis“ konkurento „Elektrum“ vadovas jau reikalauja konkurso visuomeniniam tiekimui, kurį šiuo metu užtikrina Lietuvos „Igtinis“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas sako, kad visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis tik smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, tai numatyta būsimos Vyriausybės programoje.  „Tokia būtent nuostata yra įtraukta (į Vyriausybės programą – BNS) ir jos esmė – tokią galimybę būti visuomeniniame tiekime palikti smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 4 proc. Lietuvoje ir Latvijoje siekė 86,73 Eur/MWh, o Estijoje – 86,37 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“. Tuo metu didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje siekė 126,68 Eur/MWh ir 101.84 Eur/MWh.   „Elektros kainų mažėjimą Šiaurės šalyse lėmė aukštas rezervuarų lygis, taip pat 12 proc. išaugusi vėjo jėgainių gamyba ir 10 proc.

Artėjančią žiemą žmonėms teks dar labiau paploninti pinigines – brangsta elektra ir dujos. Šildymas gruodį pabrangs vidutiniškai kone dešimtadaliu, o jei paspaus šaltis, sąskaitos bus ir dar skausmingesnės. Ir besišildantys dujomis nuo sausio turės mokėti šeštadaliu brangiau nei dabar. Apie pusė milijono gyventojų turės mokėti brangiau ir už elektrą – valstybinis reguliuotojas nusprendė branginti visuomeninę „Igničio“ elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pabandykite atspėti, kiek Europos Sąjungoje (ES) per metus parduodama mobiliųjų telefonų? Europos Komisijos (EK) duomenimis, vien 2020 m. europiečiai nupirko apie 150 mln. tokių įrenginių. Jūs juk žinote, kad kiekviename jų yra baterija. Bet tai – tik lašas jūroje, nes šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be dviejų dalykų: elektros ir baterijų. Anksčiau baterijos dažniausiai buvo žinomos kaip galvaniniai elementai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui.

Šių metų liepos 6-oji, Lietuvos valstybės diena, turėjo būti šventė, tačiau 43-ejų kavarskietės Ingos Puodžiūnienės šeimai ji tapo tikru košmaru. Šią dieną moteris išleido savo 15-metį sūnų Danielių su draugais į šventę, nesitikėdama, kad netrukus jos pasaulį sudrebins siaubinga žinia. Į kiemą atbėgusios mergaitės pasakė žodžius, kurių jokia mama nenorėtų išgirsti: „Teta, Danielių nutrenkė elektra.“ Įspėjame: ši istorija ir pateikti vaizdai gali šokiruoti jautresnius skaitytojus.

Vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę užtikrino net pusę Lietuvos suvartojimo. Be to, buvo užfiksuotas didžiausias pastarųjų metų vietos elektrinių sugeneruotas kiekis (200 GWh), praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Per praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 4 proc. ir pasiekė 90,1 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 90,5 Eur / MWh.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios. Pasak Agnės Bagočiutės, jų stabilumą pirmiausia lemia didesnė vietos elektros gamyba bei didėjantis biokuro deginimas šilumos gamybai. Anot LEA vadovės, vidutinė elektros kaina šiemet bus mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Prognozuojama, kad geopolitinei situacijai išliekant nepakitusiai, elektros kainos šiemet išliks stabilios ir bus mažiausios per pastaruosius keturis metus, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė. „Elektros kainose mes tikrai matome kol kas stabilumą ir jeigu nepasikeis, neįvyks kažkokių netikėtų pokyčių, kad šiais metais vidutinė elektros kaina bus mažiausia per pastaruosius keturis metus.

Prieš dvejus metus pasibaigė antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Tačiau iki šiol dalis gyventojų vietoje nepriklausomo tiekėjo renkasi garantinį elektros tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai  pripažįsta, kad tam tikrais mėnesiais garantinis kainuoja mažiau. Todėl piktinasi tuščiais pažadais atjungti elektrą tiems gyventojams, kurie garantiniame tiekimą renkasi ilgiau nei 6 mėnesius.

Naujos valdančiosios koalicijos sutartyje numatant galimybę leisti elektros vartotojams vėl rinktis visuomeninį tiekėją, ši galimybė turėtų būti taikoma labiausiai socialiai pažeidžiamiems vartotojams bei nereikštų liberalizacijos atsisakymo, naujienų portalui „Lrytas“ sako kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas.

Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. Tokią ribą ketvirtadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Patvirtinus visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ tiekiamos elektros kainos ribas kitų metų pirmajam pusmečiui, vidutinės įtampos tinkluose ji didėja 1,24 proc.

Trečiadienio vakarą apie 17:00 val. Kauno senamiestyje dingo elektra. „Kur dingo elektra? Senamiestis liko tamsoj“, – teiravosi kaunietis. Pagal ESO gedimų žemėlapį, maždaug tūkstantis vartotojų Kauno senamiestyje liko be elektros. „Kas vyksta Kaune“ susisiekus su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovais paaiškėjo, jog užfiksuotas elektros linjos gedimas.

Įsibėgėjus rudeniui iššūkiu dažnai tampa ne tik susargdinti galintys lietingi ir šalti orai, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančios šildymo sąskaitos. Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi naudingais patarimais, kaip namus šildyti ekonomiškiau, o šaltąjį periodą praleisti šiltai ir patogiai. „Ne veltui mūsų senoliai sakydavo, kad roges reikia ruošti vasarą. Ši taisyklė galioja ir šildymo sezonui.

Penktadienį per Lietuvą praūžus stipriam vėjui, dalis šalies namų ūkių vis dar neturi elektros. Kaip Eltai šeštadienį sakė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, neturinčių elektros vartotojų skaičius siekia 500–600. „Elektros tiekimas sutrikęs skirtinguose regionuose, skirtinguose miestuose. Ten yra po kelias dešimtis arba po kelis klientus, kuriems yra sutrikęs tiekimas“, – šeštadienį situaciją komentavo ESO atstovė.

Visos Baltijos šalys jau yra pasiruošusios sinchronizacijai su Vakarų šalių elektros tinklais ir atsijungimui nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos sutarties (BRELL). Kaip tikino trijų šalių atstovai, valstybės tiek atskirai, tiek kartu taip pat yra pasiruošusios galimoms Kremliaus provokacijoms. Kaip tvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuva yra jau išgyvenusi kelis Kremliaus bandymus sustabdyti persijungimą prie Vakarų sistemos.

Likus 100 dienų iki kitų metų vasarį numatyto Baltijos šalių pasitraukimo iš bendros su Rusija ir Baltarusija elektros sistemos sutarties (BRELL) bei sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, šį laiką nuo ketvirtadienio Vilniuje pradėjo skaičiuoti simbolinis laikrodis. „Tai puiki diena ir puikus rezultatas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina kitais metais bus neigiama – gyventojams sugrįš 4 mln. eurų šio biudžeto lėšų. Šios paslaugos jas gyventojams teikiančioms energetikos įmonėms yra finansuojamos iš VIAP lėšų biudžeto. Dalį jo suneša gyventojai, kuriems VIAP kaina įskaičiuojama į galutines sąskaitas už elektrą.

Penktadienį Telšiuose buvo įjungtas sinchroninis kompensatorius – savarankišką Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimą užtikrinantis įrenginys. Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia – Lietuva susigrąžina energetikos sistemos valdymą į savo rankas ir tampa dalimi bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemos.

Elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija, dalis kurių vis dar veikia, bus atjungtos kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių energetikos sistemas su Vakarų Europa, o vėliau bus išmontuotos, BNS pranešė operatorė „Litgrid“. „Šiuo metu veikia dalis elektros perdavimo linijų su trečiosiomis šalimis. Visos linijos bus atjungtos 2025 metų vasario 8 dieną, nustojus galioti BRELL (bendros Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių elektros sistemos – BNS) susitarimui.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui iš nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašo išbraukti elektros energijos perdavimo jungtis su Rusija ir Baltarusija – tai reikalinga ruošiantis kitų metų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais. Prisijungti prie europietiškų tinklų ketinančios Baltijos šalys po kiek daugiau nei trijų mėnesių desinchronizuosis nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo.

Energetikos ministerija siūlo visiems gaminantiems elektros vartotojams nuo kitų metų kovo taikyti fiksuotą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą prisijungimo prie tinklų ir galios didinimo mokestį. Pasak ministerijos, paprastesnė ir aiškesnė kainodara užtikrintų vienodas prijungimo prie tinklų sąlygas visiems gaminantiems vartotojams, teisingesnį tinklo pajėgumų skirstymą, būtų išvengta perteklinio galios rezervavimo.

Artėjant kitų metų vasarį numatytai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar iš nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašo išbraukti elektros perdavimo linijas su Rusija ir Baltarusija.  Energetikos ministerija siūlo iš sąrašo pašalinti septynias 330 kilovoltų elektros jungtis, kurių prisijungus prie Vakarų Europos elektros tinklų Lietuvos energetikos sistemai nebereikės.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje. „Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos išliko stabilios, o savaitgalį susiformavo mažos valandinės kainos.

 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skaičiavimais, buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl, anot AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, skatinant energetinį efektyvumą šalyje, svarbu kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.

 Pirmadienį 7 val. ryto bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ anksčiau pranešė, kad dėl planinių kasmetinių techninės priežiūros darbų „NordBalt“ nebus prieinama prekybai iki spalio 27 dienos 20 valandos.

Prieš kurį laiką žinoma laidų prodiuserė, vedėja ir tekstų autorė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė pasidalijo istorija apie gautą milžinišką elektros sąskaitą. Tuomet ji siekė kone 8 tūkst. eurų. Dabar paaiškėjo istorijos atomazga.  Trečiadienį žinoma moteris pasidalijo naujausia žinia apie situaciją su milžiniška elektros sąskaita. Įrašu ji pasidalijo ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse ženkliai augo. Lietuvoje kaina išaugo 196 proc., o Latvijoje ir Estijoje 185 proc. Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse siekė 131,19 Eur/MWh.

Dėl vėsesnių orų bei mažesnės gamybos, elektra didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę brango tris kartus iki 131 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo didžiausia šiemet. Latvijoje ir Estijoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

„Nord Pool“ elektros biržoje trečiadienio rytą prognozuojamas elektros kainos pikas – nuo 10 iki 11 valandos kilovatvalandė (kWh) kainuos 60,5 cento (su PVM), o megavatvalandė (MWh) – 500,08 euro (be PVM), antradienį skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Tokie kainų pokyčiai ypač aktualūs su birža susietas elektros tiekimo sutartis turintiems buitiniams vartotojams ir verslo klientams. „Nord Pool“ biržos duomenimis, 8–9 val.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo daugiau nei perpus. Lietuvoje 55 proc. iki 44,34 Eur/MWh, Latvijoje 53 proc. iki 46,09 Eur/MWh, o Estijoje 57 proc. iki 46,02 EUR/MWh. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 71,46 Eur/MWh ir 63,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Kainų kritimą Baltijos šalių prekybos zonose praėjusią savaitę pirmiausia lėmė ženkliai išaugusi vėjo energijos gamyba.

Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. Seime vyksiančioje diskusijoje bus aptariama parengta nauja surinktų įmokos lėšų skirstymo tvarka, pagal kurią jos būtų skirtos tiesiogiai gyventojams ir vietos bendruomenėms,  gyvenantiems šalia vėjo, saulės ar kitų elektrinių.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma sukurti prielaidą gaminantiems vartotojams pasidalinti savo pertekline pagaminta elektros energija su savo artimais giminaičiais. Vyriausybės Seimui teikiamame išvados projekte pažymima, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka įstatyme įvardintos sąvokos „gaminantis vartotojas“ apibrėžties.

Vyriausybė imasi mažinti šalies elektros tinklų pažeidžiamumą – nusprendė apriboti Kinijos ir kitų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių valstybių gamintojų įrenginių naudojimą. Ministrų kabinetas šį Energetikos ministerijos parengtą nutarimą priėmė trečiadienio posėdyje.

Vaikai užsiima pavojingais žaidimais – lipa ant aukštos įtampos elektros stulpų, o užlipę darosi asmenukes. ESO pastebi, kad atvejų, kai vaikai laipioja ant aukštos įtampos elektros stulpų pasitaiko vis daugėja. O medikai įspėja – tokie laipiojimai gali baigtis netgi mirtimi arba geriausiu atveju vaikas gali nusideginti kūną, nukračius elektrai, gali sutrikti širdies veikla. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“. Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę.

Šeštadienį vykęs Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas baigtas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, jis Baltijos šalių elektros sistemos neturėjo jokios įtakos, jos veikia stabiliai. Kasmet vykdomas bandymas tęsėsi nuo 10 iki 18 valandos.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse penktadaliu mažėjo didmeninė elektros kaina. Lietuvoje ir Latvijoje ji krito 20 proc. ir vidutiniškai siekė 92,37 Eur/MWh, o Estijoje mažėjo 21 proc. – iki 91,74 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse kainų mažėjimą lėmė išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių: vėjo energijos gamyba didėjo 59 proc., saulės – 4 proc. Be to, energijos srautai į Baltijos šalis buvo 4 proc. didesni.