elektra

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai per artimiausias savaitės planuoja informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos 2025 metų vasarį, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad liepos pirmąją savaitę vidutinė elektros energijos kaina biržoje buvo 0,100 Eur/kWh be PVM – tai 5 proc. daugiau nei birželio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina siekė 0,095 Eur/kWh be PVM. Birželį ir liepos pradžioje biržos kainos išlieka stabilios – vidutinės savaitės kainos svyruoja 0,09–0,10 Eur/kWh be PVM ribose. LEA duomenimis, per savaitę 24 mėn.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad praėjusią savaitę šalyje pagaminta 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę didmeninė elektros kaina šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino – sumažėjo 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

Pirmąją liepos savaitę mažesnę saulės elektrinių generaciją Lietuvoje kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba. O „Auvere“ elektrinės gedimo Estijoje įtaką elektros kainai Baltijos šalyse mažino didesni importo srautai iš Švedijos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepos 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 Eur/MWh iki 99 Eur/ MWh.

Latvijos hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės per praėjusius metus pagamino 4304 gigavatvalandes (GWh) elektros – 44,3 proc. daugiau nei užpernai, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. (1044 GWh), saulės elektrinės – 4,8 karto (198 GWh), vėjo jėgainės – 42,5 proc. (81 GWh). Atsinaujinanti energija patenkino 43,5 proc. vietinio vartojimo – 0,2 procentinio punkto daugiau nei užpernai.

Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių.

Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas 2–6 procentais padidino 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus, o likę du – sumažino 1–3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,254 Eur/kWh iki 0,255 Eur/kWh (viena laiko zona), o dviejų laiko zonų vidutinis tarifas, nors ir didėjo, tačiau kaip ir ankstesnę savaitę sudaro 0,245 Eur/kWh.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,29 Eur/MWh, praneša energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Kai kuriose kitose Europos šalyse elektros kainų kryptis išsiskyrė: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina augo ir pasiekė 116,57 Eur/MWh, tuo tarpu Vokietijoje ji mažėjo iki 77,12 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 20 proc. iki 27,08 Eur/MWh.

Nepaisant aukštos temperatūros vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 24–30 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, išliko stabili – augo 1 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Nepaisant aukštų temperatūrų ir įvykių elektros rinkoje, praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išliko stabili.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) priimtas atrankos išvadas, sausumoje galėtų būti statomos 248 vėjo elektrinės, kurių bendra galia sudarytų iki 1984 MW. Skelbiama, kad daugiausiai vėjo elektrinių šiemet suplanuota Biržų rajono – 69 vėjo elektrinės ir Rietavo – 54 vėjo elektrinės, savivaldybėse.

Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrąjį šių metų pusmetį nesikeičia – jie lieka tokie pat, kaip balandį–birželį.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad 2024 m. buvo pirmieji metai nuo 2021 m. pradžios, kai elektros kainų mėnesinis vidurkis retai perlipo 100 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Kaip teigia LEA analitikas Dovydas Balčiūnas, keliais atvejais tokias žemas kainas nulėmė aukšta vietinės atsinaujinančios energijos generacija. „Balandžio 14 d., kai Lietuvoje vien vėjo ir saulės jėgainės pagamino daugiau nei 83 proc.

Dėl jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pralaidumo ribojimo bei rytinių ir vakarinių kainų pikų vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 17–23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc.

Keturiose Balkanų šalyse nutrūko elektros energijos tiekimas, praneša žiniasklaida. Elektros energijos tiekimas nutrūko beveik visur Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Albanijoje ir kai kur Kroatijoje.  Juodkalnijos leidinys „Vijesti“, remdamasis vietos elektros tinklų operatoriaus duomenimis, penktadienį perpiet pranešė, kad beveik visose šalies gyvenvietėse dingo elektra.  Leidinyje taip pat teigiama, kad didelė kaimyninės Albanijos dalis liko be elektros.

Trečiadienį sinoptikams perspėjant apie smarkią audrą, ypač pietų, rytų ir vidurio Lietuvoje, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė sustiprinusi pajėgas šiuose regionuose dorotis su stichijos padariniais. „Atidžiai stebime situaciją ir ruošiamės reaguoti šalinant audros sukeltus padarinius, kad kuo greičiau atstatytume elektros energijos tiekimą, jeigu sutriktų dėl lūžtančių medžių ir krentančių jų šakų“, – įmonės pranešime sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Penktadienį, birželio 14-ąją, valandiniai elektros energijos išjungimo grafikai visoje Ukrainoje galios nuo 14 val. iki 22 val. Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, birželio 14 d., sričių energetikai visoje Ukrainoje taikys valandinius elektros išjungimo grafikus nuo 14 val. iki 22 val.“, – rašoma pranešime.

Penktadienį, birželio 14-ąją, valandiniai elektros energijos išjungimo grafikai visoje Ukrainoje galios nuo 18 val. iki 22 val. Tai feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. Kartu „Ukrenerho“ atstovai pažymėjo, kad, vyriausybės potvarkiu, nebus ribojimų kritinės infrastruktūros objektams ir įmonėms, kurios savo poreikiams importuoja 80 proc. elektros energijos.

Seimas nusprendė leisti garantiniame elektros tiekime esantiems buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą nepriklausomiems tiekėjams grąžinti dalimis laikotarpiu iki pusės metų. Šias socialdemokrato Gintauto Palucko parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas priėmimo stadijoje ketvirtadienį palaikė 87 parlamentarai, susilaikė 2 ir balsavusių prieš nebuvo.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasarį, primena „SoliTek“. Trečiojo kvietimo biudžetas – 40 mln. eurų. Elektrinių įsirengimui namų ūkiuose Sostinės regione skirta 13,4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje – beveik 25 mln. eurų. Saulės elektrinių galios didinimui Sostinės regione numatyta 560 tūkst.

Vilniuje rengiantis Šeškinės ir Žvėryno pastočių rekonstrukcijoms, šiuose rajonuose planuojama demontuoti aukštos įtampos elektros stulpus, rašo portalas „Made in Vilnius“. Pasak portalo, sostinės savivaldybė pranešė, kad Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ centrinėje miesto dalyje esančius aukštos įtampos laidus įrengs po žeme, ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje. Skelbiama, kad montavimo darbus ketinama atlikti nenutraukus esamo ryšio.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 37 proc. ir vidutiniškai siekė 99,39 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  Kitose Europos šalyse elektros kainos pokytis buvo skirtingas: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina taip pat didėjo ir siekė 99,36 Eur/MWh, Vokietijoje – neženkliai pigo iki 77,95 Eur/MWh. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos šiek tiek didėjo.

Lietuvai ieškant būdų finansuoti krašto gynybą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė tikina, kad stiprinant energetinį saugumą kol kas nėra svarstoma Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) kainos dedamosios įtraukti į gynybai skiriamą mokestinę dalį. Šios paslaugos jas gyventojams teikiančioms energetikos įmonėms yra finansuojamos iš VIAP lėšų biudžeto.

Elektros tiekėjai deklaruoja uždirbantys šimtamilijoninius pelnus. Tačiau daug jų klientų skundžiasi, kad šiuos pelnus jie sukrauna tiekėjams už elektrą mokėdami drakonišką kainą. Kai kurios įmonės santykius su elektros tiekėjais jau aiškinasi ir teismuose. Energetikos ministras Kreivys jau ima žadėti įstatymo pataisas, kurios elektros tiekėjams uždraustų už elektrą reikalauti nesąžiningos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ketvirtadienį įvyko antras pagal dydį elektros kainos šuolis šiemet. Brangesnė elektra buvo tik per šalčius sausio pradžioje. O labiausiai dėl tokių kainų šuolių turėtų sukrusti tie, kas už elektrą moka pagal išmaniuosius valandinius skaitiklius. Ekspertai tikina, kad staigius kainų šuolius ir aukštas elektros kainas lemia vėjo Europoje trūkumas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kupiškietis Mindaugas elektra namus aprūpina pagal naujausius energetikos standartus.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 443 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 13 proc. mažiau nei kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) gamyba padidėjo 3,3 procento. Estijos elektros eksportas per mėnesį sunyko 42,3 proc., per metus – 56,5 proc. iki 64 GWh. Importas sumenko atitinkamai 10,4 proc. ir 12,1 proc. iki 369 GWh.

Elektros rinkoje – kainų šuolis. Turintiems išmaniuosius valandinius skaitiklius vakare kilovatvalandė kainuos keturgubai brangiau – 73 centus, valdžia teisinasi – kalti orai ir sugedęs kabelis.   Saugumo departamentas įvertino prorusiškojo Eduardo Vaitkaus kalbas prezidento rinkimų kampanijos metu. Konstatuoja – raudonos linijos šis neperžengė. Vienas 15-os ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai išgėrė 11 litrų grynojo, 100 laipsnių alkoholio.

Ketvirtadienio pavakarę daliai Vilniaus vartotojų buvo sutrikęs elektros tiekimas, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO Ryšių su visuomene projektų vadovės Rasos Juodkienės teigimu, gedimas buvo fiksuotas kabelinėje elektros linijoje, tačiau operatyviai sutvarkytas. „Gedimas buvo fiksuotas prieš 16 val. Darbuotojai labai aktyviai surado, kad pažeidimas buvo kabelinėje linijoje.

„Ignitis“ informuoja apie ketvirtadienį, gegužės 30 d., numatomą elektros energijos kainų pakilimą „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems buitiniams ir verslo klientams, sudariusiems nefiksuotos kainos sutartis. Bendrovės atstovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 0,6 Eur/kWh su PVM (500,05 Eur/MWh be PVM), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,61 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, augo 87 proc. iki 24,59 Eur/MWh. Tam įtakos turėjo 24 proc. mažėjusi vėjo energijos gamyba ir 14 proc. – saulės elektrinių gamyba.

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) elektros kainas vartotojams peržiūrėti kas tris mėnesius. Šioms „valstiečių“ frakcijos atstovų Guodos Burokienės, Aušrinės Norkienės bei Deivido Labanavičiaus teikiamoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms po pateikimo parlamentas pritarė dar kovo antroje pusėje, kai buvo paprašyta šios Vyriausybės išvados.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vadovas.  Pasak Renato Pociaus, „standartinio“ vienos laiko zonos plano kainai mažėjant 7,9 proc. – iki 19,7 cento už kilovatvalandę (kWh), apie 80 kWh elektros per mėnesį suvartojantys gyventojai už elektrą mokės apie 15,7 euro.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį antrajam metų pusmečiui patvirtino maždaug 8–12 proc. arba iki 1,8 centų už kilovatvalandę (kWh) mažesnę nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ visuomeninę elektros kainą buitiniams vartotojams. Elektros kainos sumažėjimas ir kainos galutinė viršutinė riba priklauso nuo to, kokios įtampos tinklus gyventojai yra įsirengę.

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. Buitiniams vartotojams už laikotarpį nuo 2022-ųjų balandžio iki 2024 metų balandžio bendrovė jau išmokėjo 4 mln. eurų, o verslui skyrė apie 1 mln. eurų, pirmadienį pranešė įmonė.

Energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad beveik dešimtadaliu mažės visuomeninė elektros kaina. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainų mažinti nežada. Piginti dujų reguliuotojas tvirtina taip pat neturįs galimybių. O žmonės džiaugiasi pasirinkę garantinį tiekimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Valentina – garantinio elektros tiekimo klientė.

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją. „2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais.

Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniškai 55 eurus už megavatvalandę (MWh) arba maždaug 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh), skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Elektros kainos Lietuvoje vis dažniau grįžta į istorines žemumas. (...) Lietuvos elektros vartotojai vidutiniškai moka 31 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Kaip skelbia agentūra, bus aptarti LEA ir JAV vyriausybinės kompanijos NREL (angl.

Tęsiantis ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų, įskaitant ir vidutines bei dideles  įmones, dėl baudų už nutrauktas sutartis, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkos reguliuotojui reikėtų suteikti daugiau galių kontroliuoti jų sąlygas.  „Galbūt reikėtų stiprinti sutarčių sąlygų priežiūrą, ar sutarčių sąlygos atitinka galiojančius teisės aktus.

Po kelias savaites trukusių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą visoje šalyje vykdytas avarinis elektros atjungimas. Nuo antradienio vakaro 21.00 val. iki vidurnakčio visuose Ukrainos regionuose taikytas kontroliuojamas elektros energijos atjungimas, pranešė Ukrainos elektros tiekėja „Ukrenerho“. Pramonės klientams ribojimai dar tęsis ir trečiadienį. To priežastis yra „didelis elektros energijos stygius“, kurį sukėlė rusų atakos ir išaugusi paklausa šaltomis dienomis.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios sudarytų galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, taip pat gamtinių dujų bei buitiniams vartotojams tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas. Itin svyruojant energijos išteklių kainoms rinkose šios kainos galėtų būti perskaičiuojamos kartą per tris mėnesius.

Balandžio mėnesį šalyje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pagaminta 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Anot agentūros, šių metų balandį nacionalinė elektros gamyba patenkino apie 66 proc. elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra geriausias tarp lyginamų mėnesių.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 63 proc. ir vidutiniškai siekė 81,45 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 12 proc. iki 39,70 Eur/MWh.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc. ir vidutiniškai siekė 50,12 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat šiek tiek keitėsi. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 49 proc. iki 35,33 Eur/MWh.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Ketvirtadienį atliekant remonto darbus apie 13 val. nutrūko elektros tiekimas Vilijampolėje, Kaune. Kaip teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė, elektros tiekimo nebuvo apie 40 min., šiuo metu jis jau turėtų būti atstatytas. „Tiekimas yra atstatytas. Tiesiog atliekant remonto darbus dėl vienos iš pastočių nutrūko elektros tiekimas klientams“, – Eltai teigė R. Juodkienė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, augo 27 proc. iki 69,76 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atkarpoje Klaipėda–Šyša baigė 330 kV linijos Klaipėda–Šyša–Bitėnai rekonstrukcijos darbus. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atnaujinta linija sustiprins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.