Kaip tvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuva yra jau išgyvenusi kelis Kremliaus bandymus sustabdyti persijungimą prie Vakarų sistemos. Tačiau ministras nemano, kad reikia tikėtis Rusijos provokacijų ir pabrėžė, kad ji priklausoma nuo dujų tranzito su Kaliningradu, kuris vykdomas per Lietuvą.
„Matote, jau vardinau. Pirmiausiai, buvo energetinė blokada, vamzdžio nupjovimas, prisimename kosmines kainas žmonėms. Astravo elektrinė buvo pastatyta tam, kad pririšti mus prie sistemos per visus srautus. Bet mes atsilaikėme“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė D. Kreivys.
„Nemanau, kad ta meška yra patenkinta. Bet iš kitos pusės nepamirškite, kad priklausomybė yra abiejose pusėse. Per mus eina dujų vamzdis į Kaliningradą. Tai visi turi elgtis protingai“, – tvirtino jis.
Tuo metu elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis priminė, kad Lietuva sinchronizuotis su Europa buvo pasiruošusi jau prieš metus, o tolimesni darbai darė sistemą dar saugesne.
„Mes jau prieš metus sakėme, kad esame pasiruošę. Bet su kiekviena diena energetikai padaro sistemą dar patikimesnę“, – tikino R. Masiulis.
„Sinchronizacijos metu stiprinsime savo sistemą ir toliau“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ vadovas taip pat vertino, kad atsijungimas nebus sudėtingas, jis jau bandytas, o ruošiantis sinchronizacijai sėkmingai simuliacijų metu įgyvendintos ir daug sudėtingesnės procedūros.
„Nesakyčiau, kad iš techninės pusės atjungimas ypatingas. Mes buvome atsijungę, darėme darbo bandymą, kuris buvo sėkmingas. Mes darėme net ir rimtesnių bandymų, prieš 2 metus imitavome sistemos atstatymą. Ir energetikoje yra darę bandymus, kur iš Lenkijos atstatoma elektra Lietuvoje. Čia sudėtingi jau dalykai, pats atjungimas jau ne“, – aiškino jis.
„Atjungimas, tai nuoseklus darbas, kur darėme ne vienus metus“, – pabrėždamas, kad iš ankstesnių 11 jungčių su Baltarusija šiuo metu likusi tik 1, teigė R. Masiulis.
Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas energetikai ir mineraliniams ištekliams Jaanusas Uiga tvirtino, kad Baltijos šalys yra pasiruošusios po kelis atsargos planus, jei kažkas sinchronizacijos metu įvyktų ne pagal planą.
„Be abejo, esame paruošę planus A, B, C, D, E, F ir dar daugiau. Negaliu pasakyti, kad turime tiek, kad užpildytume visą abėcėlę, bet esame pasirengę. Ir pasirūpinome, kad matytume galimus „karštuosius taškus“, kur galėtume sureaguoti, jei kažkas būtų ne pagal planą“, – aiškino J. Uiga.
„Tai yra atsargos priemonės“, – paklaustas ar tikimasi Rusijos veiksmų teigė jis.
Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis tvirtino, kad visos Baltijos valstybės pasiruošusios galimiems sutrikimams ar netikėtiems atvejams sinchronizacijos metu.
„Esame pasiruošę. Lietuva, Latvija ir Estija visos turi planus A, B ir C ir gali reaguoti į įvairias galimybes“, – Tikino K. Melnis.
ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai Lietuva taip pat savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.