vidmantas janulevičius

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

 Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 proc. Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai. Tuo metu gynybos pramonės ir kitų  verslo organizacijų atstovai sako, jog norint vystyti Lietuvos gynybos pramonę reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės – būtina keisti ginklų ir šaudmenų bei kitų strateginių prekių kontrolę.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad atėjus dienai X šalies gamybos įmonės galėtų pagaminti iki pusantro milijono vienetų sviedinių, taip pat sprogmenų ir kitos amunicijos. Apie tai ir dar daugiau laidoje „Dėmesio centre +“ diskutuoja Edmundas Jakilaitis ir Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga. „Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga.

Lietuvoje verslininkai nėra itin sužavėti svarstymais įvesti 4 darbo dienų savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu, nors Europoje šalys ir įmonės po truputį išbando šitą modelį ir žiūri, kas gero arba blogo nutiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau 2 metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. 31 tūkst. žmonių aukų. Kiek prarado per tą laiką Rusija? Manau, tiksliai niekada nesužinosime, ir Rusijos gyventojai taip pat nesužinos, kiek gi kainuoja šis „pergalingas“ Vladimiro Putino žygis. Kiek Rusija jau metė savo žmonių į kruviną mėsmalę? Per 400 tūkst.

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmus Arvydo Avulio valdomai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“, atsiranda tikėjimas šio projekto sėkme. Jis taip pat tikino, kad statybų brangimas per pastaruosius metus 20–25 proc. yra normalus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad nors Š. Stepukonio galimai pasisavintos ir praloštos pinigų sumos yra išskirtinai didelės, Lietuvoje pasitaiko šimtai panašių incidentų, apie kuriuos nėra kalbama. Todėl, anot jo, priežiūrą vykdančios institucijos turėtų atidžiau tikrinti ir stebėti finansines įmonės, o pačios bendrovės neturėtų slėpti tokių incidentų, taip parodant, kad tokių vagysčių netoleruos. „Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių.

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.

Prezidentas Gitanas Nausėda prie bendro stalo kalbėtis apie gynybą sukvietė valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir mokslo atstovus. Naujoji Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba turėti padėti pamatus, kad atėjus dieną X skirtingi sektoriai žinotų, kaip gali prisidėti prie krašto apsaugos. Šalies verslas sako, kad gali gaminti gynybai reikiamų dvigubos paskirties gaminių ir užsimena, kad šalies pramonė pajėgi gaminti NATO standartus atitinkančius ginklus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad būtina didinti prieigą prie kapitalo ir skatinti gamybos įmonių investicijas. Tai jis penktadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome, kad investicijoms naujoms reikia prieigos prie kapitalo.

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė neleidžia ramiai gyventi mūsų stambiausiems verslininkams, o verslas kaip niekada anksčiau priklauso nuo karų ir konfliktų pasaulyje. Tad Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, stos atlyginimų augimas, o jei padėtis nepasikeis galime tapti brangūs, bet neturtingi.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius. „Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus kapitalas Lietuvoje būtų apmokestinamas brangiausiai Rytų Europoje.  Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.  „Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.

Mažėjant lietuviškų prekių eksportui, šalies verslui reikia sudaryti sąlygas išlikti konkurencingam ir padėti išlaikyti pozicijas užsienio rinkose, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas. Vidmantas Janulevičius tikina, jog Lietuva pradeda prarasti Europos klientus, kuriuos per pandemiją buvo išviliojusi iš Azijos.  Šalies eksporto mažėjimą labai pajuto konteinerių krovos ir baldų gamybos įmonės, sako jų vadovai.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Vyriausybė pažėrė prieštaringai vertinamų pasiūlymų reformuoti mokesčius, o ekonomistai įspėja apie šmėžuojančią recesiją. Apie tai, kas mūsų laukia šiais ekonominės recesijos ir mokesčių reformos metais, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Taivanui vystant naują gerokai efektyvesnę energijos kaupimo sistemų technologiją, kuriai nebereikės brangių medžiagų, tokių baterijų gamykla turėtų atsirasti ir Lietuvoje, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  „Žinome, kad viena iš didesnių Taivano investicijų Lietuvoje, tikėtina, bus padaryta į baterijų gamyklą“, – „Verslo žinių“ portalui teigė V. Janulevičius.

2021 metų rudenį apribojimus Lietuvos prekių importui įvedusi Kinija ir toliau švelnina savo poziciją, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot Vidmanto Janulevičiaus, prekybos situacija laisvėja, įtampa po truputį atslūgsta. Tikimasi, jog ateityje prekybos suvaržymų visai neliks.  „Kinijos pozicija Lietuvos verslo atžvilgiu švelnėja, tai akivaizdu, nes yra duodami siūlymai vėl gauti eksporto garantijas, jei norime importuoti iš Kinijos tam tikras žaliavas.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Lietuvos prezidentui pareiškus, kad apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog iš tiesų jau kurį laiką jaučiama švelnesnė Kinijos pozicija Lietuvos įmonių atžvilgiu. Anot jo, pagrindinių prekių eksportas neatsinaujino, tačiau pradedamas dialogas.  „Pastaruoju metu jaučiamas tam tikras sušvelnėjimas lietuviškų prekių eksportui į Kiniją.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ragina Vyriausybę steigti konsulatus trečiosiose šalyse, iš kurių pastaruoju metu į Lietuvą atvykta daugiausia įsidarbinti norinčių žmonių. Pasak jo, tai padėtų greičiau įsivežti reikalingų darbuotojų. Užsienio reikalų ministerijos atstovas sako, kad atstovybių fizinės galimybės jau išnaudotos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, jog nepaisant nuolatinių krizių – pandemijos, energetikos – šalies pramonė tapo viena iš laimėtojų. „Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų“, – ketvirtadienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė V. Janulevičius.

Nors lietuvių gamintojų produktai dažnai gerokai brangesni nei įvežtiniai, tautiečiai atvirauja, kad vis tiek mieliau renkasi mūsų šalies verslininkų gaminius. Tiesa, šiemet, kai kainos vis kyla aukštyn, prieš perkant jau pagalvoja, kiek ir ko dėtis į krepšelį. Pasikeitusius pirkėjų įpročius stebi ir verslininkai.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Apie pusė Lietuvos pramonės įmonių svarsto apie laikiną savo veiklos pristabdymą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „50 proc. Lietuvos pramonės tikrai svarsto apie laikiną pristabdymą, ypač tokiomis aukštomis kainomis, kai nėra skirtumo nei dieną, nei naktį“, – kalbėjo jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas siūlo verslui ir valstybei pasidalinti riziką įmonėms ilgam laikui užfiksuojant dabartinę elektros kainą, jei ji ateityje nukristų. Vidmantas Janulevičius, be to, tikisi, kad valstybė jau netrukus pasiūlys verslui maždaug 700 mln. eurų lengvatinių paskolų savo elektros gamybos šaltiniams įsirengti.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.