G. Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo sudarė Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą. Šalies vadovas į šią tarybą pakvietė skirtingus valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus.
Pirmadienį taryba susirinko į pirmąjį posėdį.
Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas teigė, kad taryba pirmajame posėdyje aptarė dvi klausimų grupes. Pirmoji, susijusi su valstybės gynybos plano įgyvendinimu. Antroji, susijusi su pačia taryba, jos darbo reglamentui, prioritetinėms veiklos sritims ir poreikiams.
T. Godliausko tvirtinimu, taryba nutarė rinktis reguliariai, kartą į ketvirtį, jei reikės, ir dažniau. Anot jo, taryba daugiausiai dėmesio skirs trims prioritetinėms sritims, kurios susijusios su maistu, transportu ir vidaus saugumu.
„Prezidentas dėkojo tarybos nariams už aktyvų įsitraukimą, pilietiškumą ir neabejoja, kad pavyks tiek išjudinti kai kurias snaudžiančias institucijas, tiek sukelti plačias visuomenės grupes“, – kalbėjo patarėjas.
Taryboje nėra už krašto gynybą atsakingos Krašto apsaugos ministerijos atstovų. T. Godliausko tikinimu, taryboje nėra numatytas ministerijų atstovų dalyvavimas, kadangi valstybės gynybos planas numato 30 strateginių užduočių, kuriose dalyvauja įvairios ministerijos ir ten turi rodyti lyderystę.
„Mes pasilikome teisę, jeigu reikės, ministerijų atstovus įtraukti į tarybos veiklą, bet kaip nenumatytus narius“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, kol kas nebuvo kalbėta apie papildomą finansavimą tarybos veiklos poreikiams, bet pripažino, kad ateityje apie tai bus kalbamasi.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė sake, kad nevyriausybinio sektoriaus įtraukimas į visuotinę gynybą yra labai svarbus, nes šis sektorius kasdien dirba su žmonėmis, atliepia jų poreikius ir greičiausiai gali sureaguoti, ką parodė ir ankstesnės krizės.
„Sėdėjimas prie bendro stalo su valstybinių institucijų atstovais, verslu ir mokslo atstovais suteikia galimybes susidėlioti aiškius žingsnius, ką mes turėtume daryti, aiškias atsakomybes ir sąveiką, kokiu atveju, kaip padėti žmonėms geriausiai“, – kalbėjo G. Šavelė.
„Mums svarbu koordinuoti savo veiksmus, nes tik kartu koordinuodami mes galime pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jis sakė, kad dauguma pramonės įmonių galėtų gaminti ir dvigubos paskirties produkciją, apie tai kalbėta ir pirmadienio tarybos posėdyje.
„Po kelių mėnesių Lietuvos pramonininkų konfederacija pateiks tarybai įmonių sąrašus su konkrečiomis produkcijomis, kurias galėtume gaminti, galbūt su papildomu finansavimu arba ne.
Be abejonės, maisto sektorius, kuris gamina maistą ir aprūpintu maistu, tikėkimės, kad to dalyko nebus, bet jei taip atsitiktų, turime užtikrinti visų grandžių veiklą, kad Lietuvos žmonės, Lietuvos kariai galėtų turėti visas galimybes turėti maistą, sveikatos, kalbame apie farmacijos pramonę, ir energetiką, kuri labai infrastruktūrinė dalis, nes be energetikos praktiškai visų kitų veiklų vykdyti negalime“, – dėstė V. Janulevičius.
„Pilnai prisidėsime visomis savo išgalėmis –ir verslas, ir pramonė, visi supranta būtinybę ir reikalingumą. Manau, kad daugeliu dalyku pasiūlysime konkrečių <...> darbų, kaip galime prisidėti galimą dieną X“, – pridūrė jis.
Anot jo, pramonė gali pasiūlyti platų spektrą krašto gynybai – sprogstamųjų medžiagų, dronų, energetinės infrastruktūros.
„Net įskaitant ginklus, kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti tam tikrus ginklus, kurie šiandien pilnai atitiktų NATO standartus ir poreikius“, – sakė V. Janulevičius.
Jis teigė, kad viskas prasideda nuo įstatymų, o ginklų gamyba yra stipriai licencijuota veikla.
„Galimai dienai X reikia turėti visą paruoštą įstatymų paketą. <...> Mes norime pasiruošti iš anksto, kad kritinę dieną X įstatymai galiotų tie, kurie leistų pramonei gaminti dvigubos paskirties produkciją“, – dėstė V. Janulevičius.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako, kad su dešimt pagrindinių įmonių, kurios yra stambesnės konfederacijos narės, yra aptarta galimybė gaminti dvigubos paskirties produktus.
„Bet po mūsų skėčių yra 4 tūkst. įmonių, tai vidutinės ir stambesnės įmonės. Surinkti visą informaciją užtruks. Iki sausio galo, iki kito mūsų posėdžio, turėsime visą informaciją. Jei yra poreikis dvigubos paskirties gaminiams, tada [žiūrėsime] kokie turėtų būti žaliavų tiekimai ir kokie turėtų būti finansinės prieigos klausimai, kad mes galėtume paruošti tas įmones tokiems atvejams“, – sakė V. Janulevičius.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis po pirmojo tarybos posėdžio sakė, kad ateityje planuojama į pratybas daugiau įtraukti verslą ir nevyriausybines organizacijas, taip pat nuo balandžio startuoja daugiau ir įvairesnio pobūdžio pilietinio pasipriešinimo kursų.
„Mes konstatavome, kad buvo per mažai dėmesio kreipta į viešojo sektoriaus, verslo ir visuomenininkų įsijungimą, pasigesdavome viso to per pratybas, tai ateityje planuojame tas klaidas ištaisyti“, – sakė L. Idzelis.
Pristatydamas naujus vienos dienos trukmės pilietinio pasipriešinimo kursus L. Idzelis teigė, kad jie bus orientuoti į vadovus, galimus pilietinio pasipriešinimo organizatorius.
„Tai pasipriešinimo kursas, kur būtų šnekama apie hibridines grėsmes, kurs būtų orientuota į pasipriešinimo vadovus, įmonių vadovus, ir kitas kursas – kaip organizuoti pilietinį pasipriešinimą, tapti pasipriešinimo vadu, irgi dienos kursas“, – pristatė šaulių vadovas.
Taryboje dirbs Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė direktorė Kristina Meidė, Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, visuomenininkas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis bei karybos ekspertas Deividas Šlekys.
Į ją taip pat įtraukti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Taryboje dirbs ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės atstovas Žilvinas Gaubys bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Valstybės gynybos plane įtvirtintas visuotinės gynybos principas numato, kad karinių ir civilinių valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės sąveika, pasirengimas ir dalyvavimas kartu yra būtina sąlyga besąlygiškai gynybai įgyvendinti. Siekiame, kad skirtingų valstybės ir visuomenės dalyvių įsitraukimas ir ekspertizė padėtų ne tik įtraukti, šviesti, bet ir užtikrinti atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – teigia G. Nausėda.
Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje bus svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas ir numatytų priemonių bei dalyvių pasirengimas.
Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus, Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos steigimą.
turbut pataps kokiu perikupu ir kinijos.
