Šalies eksporto mažėjimą labai pajuto konteinerių krovos ir baldų gamybos įmonės, sako jų vadovai.
Pasak statistikų, šiemet kovą, palyginti su pernai kovu, bendras Lietuvos eksportas smuko 2,5 proc., o vien lietuviškos kilmės prekių – 13,4 proc. (be mineralinių produktų – 9,8 proc.). V. Janulevičius sako, jog skaičiai kol kas negąsdina, bet tendencijos rodo, kad reikia stiprinti Lietuvos konkurencingumą.
„Aišku, tie skaičiai nėra labai baisūs, kai pernai turėjome kilimą 34 procentus lietuviškos produkcijos ar bendrai iš viso buvo apyvartos augimas eksporto, tai pora procentų susitraukimas gal ir nėra baisus dalykas šiandien, bet tendencijos aiškios ir šioje vietoje turime turėti tam tikrą konkurencinį palyginimą, pranašumą su kitomis šalimis, kurios kaip tik dabar pradeda augti“, – trečiadienį BNS sakė V. Janulevičius.
„Deja, pradedame prarasti tuos klientus, kuriuos buvome išvilioję iš Azijos pinklių toje pačioje Europos Sąjungoje“, – teigė LPK vadovas.
Anot jo, ne visos pramonės įmonės lėtėjimui yra pasiruošusios ir sukaupusios resursų, nes pelnus naudojo išaugusioms energijos kainoms.
„Labai įvairiai, sektorius sektoriui nelygu. (...) Bet priminsiu, kad pernai energetiniai kaštai suvalgė daugelio energetiškai imlių įmonių pelnus, deja, jie šiandien tuo pasižymėti negali, joms dažnai dabar trūksta apyvartinių lėšų (...) Jose riebaliuko nesukaupta“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento teigimu, eksportas lėtėja visoje Europos Sąjungoje, tačiau nuo eksporto rinkų priklausianti Lietuva šio proceso pasekmes gali pajusti greičiausiai. Atsitiesti ji gali taip pat greičiausiai, bet valstybei reikia gerinti investicinį klimatą.
„Bendras sulėtėjimas, tikėtina, bus visose Europos Sąjungos šalyse. Gal Lietuvos ekonomika greičiausiai pajaučia tokius dalykus. Tie, kas pirmieji nueis į apačią, tikėkimės, kad greičiausiai ir iškils, bet tam reikia tikslių ir konkrečių sprendimų, kad Lietuva išliktų patraukli šalis investicijoms mokestine prasme, kad paskatų investuoti mūsų pramonei, kuri yra pagrindinis eksporto variklis, visgi mes dar negalime šiandien pasigirti puikiu investiciniu klimatu“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Anot jo, reikia pasiruošti galimiems naujiems energetiniams iššūkiams. Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietijos sprendimą iki 2030 metų fiksuoti elektros kainas eksportuojančiai pramonei, kol ji apsirūpins savo energijos šaltiniais.
„Vokiečiai labai aiškiai savo eksportuojančiai pramonei fiksuoja energijos išlaidas, elektros kainas iki 2030 metų, tol, kol pačios įmonės įsirengs savo nuosavus šaltinius. Lietuva eina tuo keliu, bet kitos valstybės jau priima konkrečius sprendimus. Jeigu mes neturėsime konkurentabilios elektros savo laiku, kyla klausimas dėl mūsų pramonės konkurencingumo, nes tai pastovūs kaštai“, – sakė LPK vadovas.
Eksporto nuosmukį jaučia konteinerių krovos ir baldų įmonės
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad šalies eksporto mažėjimas atsispindi konteinerių krovoje.
„Mes jaučiame tą eksporto mažėjimą, ypač tai atsiliepia tam tikriems krovinių segmentams. Mes matome mažėjantį eksportą konteineriuose ir didėjantį tuščių konteinerių kiekį bendroje konteinerių krovoje. Be to, tai atsiliepia ir „ro-ro“ krovinių pervežimams, kur tendencijos taip pat yra nelabai šviesios, nes taip pat stebimas šitų krovinių kritimas“, – BNS trečiadienį sakė V. Šileika.
Jo teigimu, eksporto mažėjimas labiausiai pastebimas baldų ir medienos pramonėje.
„Šiaip sunku būtų įvardinti konkrečiai, nes tikriausiai visame segmente yra tam tikras kritimas, bet šitame segmente ar pramonės šakoje galbūt stebimas didžiausias kritimas“, – teigė V. Šileika.
Švedijos baldų prekybos grupei „Ikea“ produkciją gaminančios Kauno bendrovės „Freda“ didžiausias akcininkas ir valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas BNS patvirtino, kad įmonės eksportas nuo praėjusių metų rudens ir žiemos sandūros smuko maždaug 15 proc.
„Žinoma, kad tas mažėjimas yra. Tai visiškai suprantama ir natūralu. (...) Bet tai yra ekonominis ciklas, kuomet šiandien esame mažėjime, o rudenį ar kitais metais būsime didėjime. Tai yra verslo ciklas“, – BNS teigė R. Varanauskas.
„Kiekviena tokia ekonominio ciklo fazė mus skatina tapti efektyvesniais, sumanesniais – kiekvienas šioks toks sumažėjimas kartu yra ir tam tikra galimybė, iš kurios mes išeiname stipresni“, – pridūrė jis.
Anot R. Varanausko, sumažėjusias įmonės eksporto apimtis lėmė infliacija bei palūkanų normų didinimas.
Tiek V. Šileika, tiek R. Varanauskas prognozuoja, kad panašios eksporto mažėjimo tendencijos turėtų išlikti iki metų pabaigos ar vėlyvo rudens.
„Tai suriščiau su Europos Centrinio Banko palūkanų mažinimu, kuomet mes rinkoje jau turėsime kitą nuotaiką (...) Sumažės infliacija, sumažės bankų palūkanos ir vėl šausime į priekį“, – sakė „Fredos“ valdybos pirmininkas.
