„Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga. Verslas ne vieną kartą yra patvirtinęs ir pasakęs, kad esame už gynybos stiprinimą. Galima kai kuriuos mokesčius ir kelti, ir verslui, ir galimai prastesnėje sferoje“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje prieš politinių partijų bei verslo atstovų susitikimą dėl finansavimo gynybai kalbėjo V. Janulevičius.
„Bet norėtųsi, kad atsakymai, pradinis susitarimas ateitų iš valdančiųjų ir opozicijos, o mes vėliau kartu derintume pozicijas. Verslas pasiruošęs diskutuoti visais klausimais“, – pažymėjo jis.
V. Janulevičius tikino, kad „pozityvaus fono nepriduoda“ ir krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.
„Tokiu metu ir atvykstant Vokietijos brigadai kitais metais... Nežinau, kiek tie komentarai yra tikslūs, tą atsakys kitos komisijos ir teisėsauga, čia ne verslui spręsti. Bet pozityvaus fono tai nepriduoda“, – teigė LPK prezidentas.
Jis taip pat akcentavo, kad verslas norėtų prisidėti prie gynybos finansavimai, tačiau norėtų žinoti aiškiai, kokiems segmentams lėšos būtų skiriamos. LPK vadovas aiškino, kad verslas yra labiausiai suinteresuotas stabilia situacija.
„Norėtųsi sistemos konkretesnės, aiškesnės, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti. (...) Mes nenorime žinoti visų gynybinių paslapčių plačiai, bet bent kokiems segmentams išeina, turėtume žinoti“, – sakė V. Janulevičius.
„Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.“ – pažymėjo jis.
Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
