Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus.
Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd. eurų, nepasiteisinusių paskolų tebuvo itin menka dalis – Lietuvoje ji siekė vos 3 proc. Skaičiai kalba patys už save: valstybė išleido 6 mlrd. eurų pandemijos padariniams ekonomikai sušvelninti.
Kokia buvo grąža? Nuo 2019 iki 2022 metų pinigai buvo ne tik grąžinti, bet mūsų BVP užaugo 14 mlrd. eurų. Ir mūsų valstybės skola sumažėjo nuo 44 proc. nuo BVP 2021 m. iki 38 proc. 2023 m. Tai kokią išvadą siūlau pasidaryti: kai auginame mūsų BVP, proporcingai kartu auga ir gynybai skiriamų pinigų suma.
Žinoma, dabar kalbame ne tik apie didesnę sumą, bet ir apie didesnę BVP dalį gynybai: matome, kad turėtume skirti daugiau nei 3 proc. Bet turime mąstyti apie mūsų ateitį, nesielgti schematiškai ir neapgalvotai, nes verslo konkurencingumas yra mūsų ekonomikos gyvybingumo ir augimo pagrindas. Atrodo, kaip paprasta, kaip siūlo kai kurios partijos – tiesiog imkime ir pakelkime pelno mokestį 5 proc., nes neva kitose šalyse jis didesnis (taip, procentine išraiška didesnis, bet visos kaimynės turi nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, kuris tą procentinę išraišką gali gerokai koreguoti).
Kodėl vien tik pelno mokesčio didinimas nesukurs reikalingo efekto?
Pirmiausia, pelno mokesčio didinimas duotų sąlyginai nedidelį efektą valstybės biudžetui. 2024 metų biudžeto pajamų struktūroje numatyta, kad šiemet valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio generuos 10,6 proc. visų biudžeto pajamų ir 13 proc. mokestinių pajamų.
Be to, pelno mokestis yra svarbus tarpvalstybinės konkurencijos dėl investicijų elementas, pelno mokesčio didinimas neigiamai paveiktų Lietuvos verslo klimatą ir patrauklumą investicijoms, o, kita vertus, duotų nedidelį efektą biudžeto pajamoms. Palyginimui – PVM mokestis generuos net 48 proc. nuo visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų.
Be to, labai svarbu įsivertinti pelno mokesčio surinkimą nuo 2022 metų ir to surinkimo koreliaciją su investicijomis.
Nuo 2022 metų, kaip prasidėjo karas Ukrainoje ir mūsų geopolitinė padėtis ėmė kelti nerimą, pelno mokestis, kuris anksčiau į biudžetą atnešdavo vidutiniškai ir stabiliai 500–700 mln. eurų, staiga šauna į neregėtas aukštumas. 2022 metais mes surenkame 1,2 mlrd. eurų. Praėjusiais metais – beveik 1,7 mlrd. eurų. Džiaugiamės didėjančiomis biudžeto įplaukomis, tačiau tuo pačiu metu drastiškai susitraukia mūsų ir užsienio įmonių reinvestuojamų lėšų dalis – iki vos 1 proc. nuo BVP. Kaip manote, kas čia vyksta?
O paaiškinimas labai paprastas: užsienio verslas ir, tikėtina, Lietuvos verslas pasiima pelną, sumoka mokesčius, bet nebeinvestuoja Lietuvoje, o ieško galimybių investuoti kitur. Taigi jeigu mes elgsimės neatsakingai ir nesudarysime papildomo stimulo reinvestuoti dalį gauto pelno Lietuvoje, tai mūsų ekonomika, kuri ilgą laiką kilo ir tik pernai šiek tiek užbuksavo (bet tai vyko visoje ES, nes tiesiog kilimas prieš tai buvo labai didelis), ilgainiui pradės rodyti vis prastesnį rezultatą. Ir tuomet tas augantis BVP ims trauktis, kartu su savimi nusitempdamas ir visus tuos skambiai vardinamus 3 ar daugiau procentus gynybai. Kas iš to didesnio procento, jei skaičiuojamas jis bus nuo gerokai mažesnės sumos?
Be abejo, investicijos tiesiogiai koreliuoja ir su geopolitiniu saugumu, todėl dar kartą pabrėžiu – mes vienareikšmiai pasisakome už gynybos finansavimo didinimą. Tiesiog darykime tai pasvertai ir atsakingai.
Lietuvos pramonininkų konfederacija nuosekliai siūlo didinti gynybos pramonės pajėgumus Lietuvoje, kad gynybai išleisti pinigai gaivintų mūsų šalies ekonomiką ir, žinoma, grįžtų atgal mokesčių pavidalu.
Tad siūlome pirmiausiai išnaudoti visas jau dabar turimas galimybes didinti pinigų kiekį, skiriamą gynybai, ir tik tada svarstyti apie mokesčių didinimą: ar tai būtų mokesčiai verslui, ar PVM, ar GPM didinimas.
