„Mažmeninės prekybos apimtys maisto produktais sausio mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 6 proc. ir tai buvo didžiausias susitraukimas tarp visų Europos Sąjungos šalių. Mažmeninė prekyba ne maisto produktais (išskyrus kurą) tuo pačiu laikotarpiu susitraukė 12,9 procentais“, – savo feisbuko paskyroje dėstė V. Janulevičius.
„Palyginimui, Lietuvoje sausio mėn. mažmeninė prekyba buvo 0,8 proc. mažesnė nei 2023 metų sausio mėnesį, o prekyba maisto ir net buvo didesnė nei 2023 metų sausio mėn. 1,1 procentu. Estijos prekių eksportas metų pradžioje (sausio mėn.) buvo 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prekių importas susitraukė 13 proc. tuo pačiu laikotarpiu“, – vardino jis.
V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad žiemą Europos Komisija prognozavo, jog Estijos ekonomika 2024 m. augs 0,6 proc., tačiau bankas „Luminor“ mano, kad šiaurinės Baltijos šalies ekonomika šiemet trauksis 1 proc. Jis taip pat pažymėjo, kad Estijos ekonomika jau pernai traukėsi 3,5 proc.
„Estijos biudžeto mokestinių pajamų surinkimas nuvilia jau nuo pat metų pradžios. Šalis jau nuo 2022 metų patiria ekonominių sunkumų, bet dabar jau ateitis piešiasi visai ne rožinėmis spalvomis. „Swedank“ atstovai teigia, kad Estijos ekonomikos augimo tempas viršys 2021 metų augimo tempą tik 2026 metais“, – tvirtino LPK vadovas.
„Estijos ekonomikos ministrui teko nuleidus galvą pripažinti, kad Estija praranda savo tarptautinį konkurencinį pranašumą. Nenorėčiau šiandien būti Estijos finansų ministru, nes net sunku įsivaizduoti, kokie juos šiuo metu pasiekia mokestinių pajamų surinkimo skaičiai“, – sakė jis.
LPK prezidentas teigė, kad bet kokie mokestiniai pakeitimai ir ilgalaikiai susitarimai privalo būti pagrįsti ir išsamiu tokių pakeitimų poveikio ekonomikai vertinimu, būti tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje. Anot jo, dėl to irgi reikia susitarti.
Mačiulis: Estija įvesdama naujus mokesčius daro klaidą
Tuo metu banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Vokietija, vykdydama fiskalinės konsolidacijos politiką, ir Estija, įvesdama naujus mokesčius, daro klaidą.
„Treti metai ekonominio nuosmukio, turime mažiausią skolą Europos Sąjungoje (...) Čia toks religinis požiūris į valstybės skolą, kuris kainuoja visiems Estijos gyventojams ir čia to reikėtų atsisakyti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
Estijoje nuo šių metų pradžios padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo 20 iki 22 proc. Nuo 2025 metų sausio didės ir pelno mokestis nuo 20 iki 22 proc.
Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje taip pat padidintas PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms nuo 9 iki 13 proc., naikinamos pajamų mokesčio lengvatos.
Galiausiai estai planuoja įvesti automobilių mokestį, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) padidino visiems, nepriklausomai nuo pajamų, nuo 654 iki 700 eurų, o nuo 2025 m. numatoma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 22 proc.
