Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pasakoja apie dvi istorijas, kurių sulaukė iš gamybos ir maisto pramonės įmonių. Kaip išsiaiškino konfederacija, skiepijimai, matyt, vyko rajonuose, kur atliko skiepų ir įmonės juos „kažkaip galėjo susiorganizuoti“.
Vieniems grasina nušalinimu, kitiems – atleidimu
„Vienoje įmonėje, pavyzdžiui, iš vakaro buvo pranešta, kad visi turės būti paskiepyti ir, kad procesas jau yra suorganizuotas, o jokio atsisakymo negali būti. Jeigu žmogus atsisakys, tai jį nušalins nuo darbo ir jam reikės testuotis už savo pinigus ir netgi pirkti apsaugos priemones, kaip chalatai, kaukės ir panašiai“, – tv3.lt pasakojo LSPK pirmininkė Inga Ruginienė.
Antru atveju, kaip pasakoja I. Ruginienė, įmonėje nepasiskiepijusiems darbuotojams grasinta atleidimu.
„Čia nėra taip, kad oficialiai buvo išsiųsti darbuotojams raštai, bet surinktas kolektyvas – kolektyvai pakankamai nedideli, tai tikrai ne stambi įmonė – ir tiesiog buvo paaiškintos taisyklės, kaip reikėtų elgtis“, – sakė pašnekovė.
Sulaukusi darbuotojų skundų, I. Ruginienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei į darbdavius vienijančias organizacijas, kurioms priklauso apskųstos įmonės. Netrukus po to darbuotojai, jos teigimu, nebebuvo verčiami skiepytis.
„Mes iš karto perdavėme tą informaciją. Kai atėjo skiepijimo diena, dalis darbuotojų nepasiskiepijo ir jokių sankcijų nebuvo pritaikyta. Įmonė dievagojosi, kad nieko niekada nedarė, niekam nesakė. Ir, be abejo, žmonės turi teisę apsispręsti“, – sakė I. Ruginienė.
Svarsto, kad darbdaviai bando sutaupyti
I. Ruginienė akcentuoja, kad darbdavių bandymas prievarta skiepyti darbuotojus yra neteisėtas. Įstatymai reglamentuoja, kad žmogus gali būti nušalinamas nuo darbo tik tuo atveju, jei nėra atlikęs privalomo sveikatos patikrinimo. Šiuo metu daliai darbuotojų privalomi ir COVID-19 testai.
„Dabar atnaujintas Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymas kalba apie testavimą, tai niekuo nesusiję su vakcinavimu“, – pažymėjo LPSK pirmininkė.
Maža to, kad tokie darbdavių veiksmai yra neteisėti, jie, pasak I. Ruginienės, gali priversti darbuotojus nepasitikėti vakcinomis.
„Įmonių vadovai savo desperatiškais veiksmais sudaro priešišką nuomonę – žmogus pradeda įtarti ir nebepasitikėti pačiu skiepijimo procesu, kas iš tikrųjų gali būti žalinga“, – sakė pašnekovė.
Ji įtaria, kad, versdamos darbuotojus skiepytis, įmonės bando sutapyti testavimo dėl COVID-19 sąskaita. Esą, atlikus vakcinavimą, daugiau nebereikės testuotis.
„Kiekvienas vadovas, paskaičiavęs, kiek darbuotojų testavimas kainuoja, ir pamatęs, koks tai yra procesas pakankamai sudėtingas, kažkodėl galvoja, kad, jeigu paskiepys visus vieną kartą ir dar už valstybės pinigus, testavimo daugiau nereikės daryti. Bet su logika negali veiksmai prasilenkti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Patvirtinus, kad didelės įmonės jau gali vakcinuoti savo kolektyvus nuo COVID-19, I. Ruginienė baiminasi, kad nepradėtų daugėti pranešimų apie priverstinius skiepus.
„Labai norėtųsi, kad jų išvis nebūtų. Bet tie negražūs pavyzdžiai, kurie jau žengia pirmus žingsnius, rodo, kad galėtų būti tendencija. Daug įmonių sudaro galimybę nuo erkinio encefalito pasiskiepyti arba nuo gripo, bet kas nori, tas eina skiepytis, jokio priverstinio negalėtų būti dalyko“, – pažymėjo LPSK pirmininkė.
„Darbuotojai, jeigu nenori skiepytis, tiesiog gali išreikšti norą nesiskiepyti. Ir, jeigu kartais darbdavys pritaikytų dėl to sankcijas, tam yra Darbo ginčų komisija, Darbo inspekcija, kur galima užginčyti tokius veiksmus, nes jie tikrai bus neteisėti“, – pridūrė ji.
Darbdaviai: tai išpūstas burbulas
Išties, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pripažįsta girdėjęs apie minėtus atvejus. Tačiau, jo manymu, darbuotojai tiesiog išpūtė burbulą.
„Nežinau, ar toks dalykas yra privalomas. Niekas ten tikrai nieko... Girdėjome mes ten tuos nusiskundimus, bet manau, kad čia yra išpūstas burbulas tiesiog“, – tv3.lt kalbėjo V. Janulevičius.
Jo žiniomis, asmenims, kurie nenorėjo skiepytis, įmonės leido to nedaryti ir pasiūlė alternatyvas.
„Jiems buvo pasiūlyta, kad, jeigu jie nenorės toliau skiepytis, jie bus perkelti į kitas gamybines grandis, kur, sakykime, pavojus mažesnis apkrėsti produktus, jeigu kalbame apie maisto sektorių, ir tie, kas dirba tiesiogiai kontakte su žmonėmis, kad neapkrėstų klientų“, – pasakojo LPK prezidentas.
Vis dėlto apie nesiskiepijusių darbuotojų atleidimą, jo teigimu, kalbos nebuvo.
„Mūsų žiniomis, tikrai to nebuvo, kiek teko domėtis. Patys asmeniškai skambinome, klausėme. Tai, šiuo atveju, nelabai atitinka tikrovę“, –patikino V. Janulevičius.
Paklaustas, ar LPK įsikišimas galėjo padėti persigalvoti konkretiems darbdaviams, V. Janulevičius tokią galimybę atmetė.
„Mes bendravome su viceprezidentu, kuris atsakingas už tą regioną, jis bendravo su tomis įmonėmis. Aš nežinau, kiek tiesiogiai galėjo padaryti [įtakos]. Bet, mūsų žiniomis, niekas tikrai nevertė nieko. Čia daugiau išpūstas dalykas“, – sakė pašnekovas.
Privalomų skiepų nėra ir nebus
Praėjusią savaitę SAM paskelbė, kad nuo šiol gali būti skiepijami daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių kolektyvai. Tačiau jų darbuotojai bus vakcinuojami tik likus vakcinų po tą savaitę skiepytų prioritetinių grupių.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tokio pobūdžio sprendimai priimami stebint ir analizuojant vakcinavimo procesą Lietuvoje. Anot SAM, įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną, tačiau tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“, anksčiau vadinta „AstraZeneca“ vakcina.
Vis dėlto A. Dulkys visai neseniai akcentavo, kad jokių gyventojų grupių skiepijimas negali būti privalomas.
„Jokių privalomų skiepų nei abiturientams, nei kitiems Lietuvos piliečiams. Ant mūsų darbo stalo tokių planų nėra“, – ramino A. Dulkys.
Precedentas Čekijoje: skiepai gali būti privalomi
Tiesa, praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sukūrė precedentą, kuomet nutarė, kad privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu. Toks sprendimas paskelbtas išnagrinėjus itin svarbiu laikomą ieškinį, pateiktą grupės Čekijos šeimų dėl privalomo vaikų skiepijimo.
„Šios priemonės gali būti laikomos „būtinomis demokratinėje visuomenėje“, – sakoma Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste posėdžiaujančio teismo išvadoje.
EŽTT pridūrė, kad Čekijos sveikatos apsaugos politika atitinka vaikų „geriausius interesus“.
Tai pirmasis atvejis, kai EŽTT priėmė sprendimą dėl privalomo vaikų skiepijimo. Ekspertai sako, kad ši nutartis gali sukelti padarinių sprendžiant bet kokių privalomų skiepijimo kampanijų atvejų, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai.
