inga ruginienė

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė (43 m.). Anot moters, pasikeitus pareigoms jos kasdienybė apsivertė aukštyn kojomis – susitikimas veja susitikimą, o spręstinų problemų tiek, kad sunku įvardinti opiausias.  Gruodžio pradžioje patvirtinus naują Vyriausybės sudėtį, savo darbą pradėjo ir naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. „Po truputį derinuosi prie naujo posto.

Kylant diskusijoms dėl beveik 3 mlrd. eurų siekiančio „Sodros“ rezervo dalies lėšų panaudojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad būtina išsiaiškinti, kuri rezervo lėšų dalis negali būti liečiama.  „Tai daugiau susitarimo reikalas, bet man visą laiką buvo nuostabu, kad niekas negali įvardyti, koks tas rezervas turi būti.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo antros pakopos santaupas leisti būstui įsigyti. Ministrės teigimu, lietuviai patys geriausiai žino, kur verta išleisti senatvei kaupiamus pinigus ir esą būstas turi būti viena iš galimybių. Tokiu siūlymu džiaugiasi gyventojai. Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad svarstant kaupimo antrojoje pensijų sistemoje pokyčius, bus siekiama suteikti laisvės gyventojams patiems pasirinkti, kur jie norėtų investuoti atsiimamas lėšas. Ministrės teigimu, žmonės patys turėtų galėti apsispręsti, ar, pavyzdžiui, lėšas investuoti į naują būstą, padengti dalį turimos paskolos. „Mums reikėtų nusimatyti, kokiais atvejais leidžiame išeiti ir su kokia suma ir kokiomis sąlygomis.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina, kad jos darbo Vyriausybėje metu jos sutuoktinio verslai nebus susiję su viešaisiais pinigais.   „Visi verslai, kurie susiję su mano šeima, nėra susiję su viešais pinigais.

Valdžioje – nauji ministrai. Ką apie juos žinome ir ko iš jų tikėtis? Vyriausybės planai skamba gerai, bet labai nekonkrečiai. Visiems visko žadama daugiau, tačiau kieno sąskaita? Naujos valdžios būsimi darbai „Specialioje diskusijų laidoje“ šįvakar 19.30 val.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas užsimanė padidinti išmoką gimus vaikui – kone dvigubai, nuo dabar esančių 600 iki 1100 eurų „į rankas“. Tačiau toks įstatymo projektas sulaukė opozicijos kritikos, mat tai kainuos valstybei kone 12 milijonų eurų kasmet ir neskatins gimstamumo. Lietuvos demografinius procesus nagrinėjantys sociologai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau siūlo skirti daug didesnes lėšas gimstamumui didinti. Tačiau dalis tėvų atkerta, kad gimdo vaikus ne dėl pinigų.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Ketvirtadienį Seime įvyko susitikimas tarp parlamento liberalų frakcijos bei kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Ingos Ruginienės ir kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus. Kaip teigė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pokalbio metu ypatingai išsiskyrė liberalų ir I. Ruginienės požiūris į antrąją pensijų pakopą, kuriai opozicijos partija mato riziką.

Būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tvirtina, kad naujoji valdžia peržiūrės „Sodros“ rezervą ir nustatys tam tikrą neliečiamą sumą, o likusias lėšas naudos pensijų indeksavimui. Anot jos, neliečiama rezervo dalis turėtų būti apskaičiuota remiantis, kiek lėšų reikėtų mokant pensijas krizės atveju. „Pirmiausia man pačiai norėtųsi pirmus žingsnius padaryti inventorizuojant, kurioje padėtyje mes esame.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Inga Ruginienė sako, kad sausio ir vasario mėnesiais burs koalicijos partnerius diskusijoms, kaip keisti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Jos teigimu, naujoji valdžia pirmąjį kitų metų pusmetį intensyviai dirbs, kad pavasarį jau paruoštų kaupimo sistemos pakeitimus. „Noriu sausį ir vasarį padaryti praplėstas diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tiek prijungti ir mūsų frakcijos narius, tiek koalicijos partnerius.

Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprendimus. I. Ruginienė interviu BNS sako esanti pasiryžusi keisti dabartinės Vyriausybės parengtą tvarką, kaip būtų galima pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, tačiau teks rasti balansą tarp norinčiųjų likti ir norinčiųjų pasitraukti.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Inga Ruginienė sako, kad per artimiausius keturis metus didelį dėmesį skirs institucijų bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bei gerinant vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo lygį ir galimybes. „Mes su prezidentu turime vienodą matymą NVO stiprinime ir įtraukime į sprendimų priėmimą. Tai reiškia, kad ateina naujas sezonas, kai mes formuodami svarbiausius sprendimus.

Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja.

Kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres premjero Gintauto Palucko įvardinta Inga Ruginienė sako, kad pirmieji darbai, kuriuos ji planuoja įgyvendinti tapusi Ministrų kabineto nare – antros pensijų pakopos peržiūra bei spartesnis pensijų indeksavimas. Ji taip pat pažymėjo, kad prioritetus teiks visoms sritims.

Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje.

Potencialia socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina – jeigu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pasiūlytų jai dirbti Vyriausybėje, ji tokios atsakomybės nesikratytų. Vis tik buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė nurodo gerbianti G. Palucko sprendimus bei lauks momento, kada apie kandidatūras į ministrų postus pasisakys jis pats. „Aš norėčiau gerbti būsimo premjero sprendimus.

Už darbą, kuris šventinių dienų išvakarėse nesutrumpinamas viena valanda, darbdavius siūloma įpareigoti su darbuotojais atsiskaityti kaip už viršvalandžius.    Dėl tai numatančios Darbo kodekso pataisos Seimas balsuos spalio viduryje. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma prieš šventes viena valanda darbo dienos netrumpinti dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos.

Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. „Mes matome, kad tai yra išvengiama. Kai valdančioji dauguma nenori priimti kitų sprendimų, tai tada visąlaik ranka yra įkišta į eilinio piliečio kišenę“, – teigė I. Ruginienė. Pasak jos, pagrindinė problema sveikatos sistemos problema yra eilės bei per mažas valstybinio sektoriaus finansavimas.

Kol dalis pasaulio valstybių įvedė keturių dienų darbo savaitę, Graikijoje dėl darbuotojų trūkumo tam tikruose sektoriuose įsigaliojo šešių dienų darbo savaitė. Lietuva taip pat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, tad scenarijus, kad paseksime Graikijos pavyzdžiu, atrodo vis realesnis. Penkių dienų darbo savaitė dažnam žmogui atrodo kaip įprasta ir nepakeičiama darbo dalis.

Bręstant dar vienai antros pakopos reformai, pensijų fondai jau bando malšinti nusivylusiuosius kaupimu ir atskleidžia praėjusio pusmečio prieaugį. Fondai kaupiantiesiems uždirbo 10 proc. grąžą. Tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad antra pakopa apsaugo tik nuo infliacijos ir labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų augimo. O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln.

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atostogauti – bet kokia kaina. Kai kurie darbuotojai, norėdami vasarą atostogauti, apsimeta sergančiais ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą dumia prie ežero ar jūros. Ir dar nepelnytą ligos išmoką gauna. „Sodra“ perspėja – ji tokius sukčiautojus medžioja ir randa. Kartais tokie „ligoniai“ prisiduoda ir patys – keliasi nuotraukas į socialinius tinklus iš kelionių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Atšilus orams dažnas mieliau laiką leidžia prie ežero, nei darbe.

Su socialdemokratais į Seimą nutarusi kandidatuoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neatmeta galimybės tapti oficialia partijos nare. Visgi, kandidatė į parlamentą tikina, jog kol kas – tai ankstyvas klausimas. „Kol kas labai ankstyvas žingsnis – leiskite apsiprasti su man labai dideliu posūkiu. Vis dėlto, tai yra pirmas žingsnis į politinę karjerą“, – šeštadienį LSDP konferencijoje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos verslo įmonėse per mažai vadovių moterų ir siūlo įvesti kvotas. Jei Seimas pritars, didelių įmonių vadovybėje viena lytis turės turėti mažiausiai trečdalį vietų. Pažeidėjams bausmių vyriausybė nesiūlo, tik viešą pasmerkimą Lygių galimybių kontrolieriaus gėdos lentoje. Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas.

Kai kurių parlamentarų idėją įpareigoti dideles įmones į valdybas skirti darbuotojų atstovus verslas vadina bandymu kištis į privačių įmonių akcininkų reikalus, o profsąjungos siūlo tokią tvarką visų pirma įvesti valstybinėse įmonėse.  Vienas idėjos iniciatorių, Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad nauja tvarka leistų darbuotojams aktyviau ir efektyviau ginti savo teises.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.  Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems. „Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaune neapsiėjo be skandalų pasklido žinia apie nemalonų incidentą organizatorių gretose.  Organizatore dirbusi Elena pasidalijo savo istorija, kaip Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovas ją išmetė iš „Žalgirio“ arenos už tai, kad ši neleido kitam renginyje dirbusiam vyrui prie jos priekabiauti.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Į Lietuvą toliau plūsta pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais, vien vežėjų sektoriuje tokių darbuotojų įsivežta virš 30 tūkstančių. Nuo šio reiškinio nukenčia visi – atvykę darbuotojai dirba itin prastomis sąlygomis, tuo tarpu vietiniai gyventojai tampa nekonkurencingais, o įmonės – nesuinteresuotos bedarbių integracija į darbo rinką. Šis procesas, kuomet iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, yra vadinamas socialiniu dempingu.

Dauguma dirbančių žmonių papildomą pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose, į kuriuos kiekvieną mėnesį pervedama dalis jų atlyginimo. Sulaukus pensijos, tokiems gyventojams reikia pasirinkti, ką daryti su sukauptu turtu. Tačiau nežinant kaupimo subtilybių ir nepasigilinus, ką siūlo pensijų fondai, galima pasirinkti ir nebūtinai finansiškai palankiausią sprendimą. Nuo jo priklausys, būtent kokias išmokas gausite sulaukę pensijos, ar jos didės, ar mažės.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Lietuvos darbdaviams ministerija planuoja naują kirti – už padarytą pažeidimą didėtų ne tik baudos, bet taip pat dalis duomenų būtų paviešinti ir prieinami visiems internetiniame puslapyje.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) viceprezidente. Lietuvos atstovas tokį postą Europos profesinių sąjungų judėjime užimą pirmą kartą, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. „Tai simbolizuoja naują kokybinį profesinių sąjungų etapą Lietuvoje – mūsų balsas tarptautinėje erdvėje bus dar labiau girdimas ir, tikėkimės, prives prie daugiau teigiamų pokyčių.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.