inga ruginienė

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Dėl kovo 1 d. įsigaliojusios kiek lengvesnės užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos Lietuvos pigi darbo jėga neužtvindys. Bent jau taip teigia įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Savo ruožtu profesinės sąjungos sako, kad jeigu įdarbinimo tvarka griežtinama nebus, iš darbo rinkos bus išstumta vis daugiau Lietuvos piliečių.

Seime pateiktas siūlymas, kad darbdaviai galėtų darbuotojus skatinti ne tik atlyginimu, bet ir vadinamosiomis socialinėmis iniciatyvomis – nuo sporto klubo iki vestuvių apmokėjimo. Šias liberalo Jono Varkalio įstatymo pataisas pirmadienį aprašo naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt Daug diskusijų kelia tai, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, o jas taikantys darbdaviai taip pat turėtų pranašumą viešuosiuose pirkimuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei trijų Lietuvos profesinių sąjungų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria įtvirtinama, kad 2019 metais pareiginės algos bazinis dydis sieks 173 eurus po mokesčių konsolidacijos.   Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), profesinės sąjungos sutiktų MMA 2019 metais didinti iki 450 eurų dviem etapais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad į posėdį atneš kompromisinį pasiūlymą – minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba pirmadienį ir vėl nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad po dviejų savaičių bus priimtas galutinis sprendimas. „Šį posėdį priimame nutarimą, kad kitą posėdį bus galutinis sprendimas ir negali būti atidėjimų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Trišalė taryba kitą savaitę vėl bandys susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vis dėlto derybininkų pozicijos iš esmės nepakito liepos, kai susitarti nepavyko. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė tikisi, kad Vyriausybė įsiklausys į profsąjungų norą didinti MMA iki 450 eurų (iki mokesčių). „Mes matome visas prielaidas mokėti 450 eurų.

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar nereikėtų nustatyti minimalią algą atitinkamai pagal regioną.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) naująja vadove suvažiavime penktadienį ketveriems metams išrinkta Inga Ruginienė. Dabartinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė LPSK pirmininko poste pakeis ilgametį vadovą Artūrą Černiauską.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.