inga ruginienė

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Pernai lapkritį įvestas karantinas vis dar tęsiasi. Nors jo ribojimai ir laisvinami, tačiau pilnu pajėgumu dirbti gali dar ne visi, o kai kurie verslai išvis negali pradėti savo veiklos, yra ir tokių, kurie bankrutuoja.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Ekspertų tarybos nariai tikina, kad karantino atlaisvinimas bus politinis Vyriausybės sprendimas ir už jį atsakomybę turės prisiimti ministrų kabinetas. Kalbintų ekspertų teigimu, sergamumo rodikliai dar nerodo, kad įžengėme į geresnį karantino scenarijų, o dalies paslaugų atvėrimą lems politiniai ir ekonominiai motyvai. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos plano, kaip etapais išeiti iš karantino.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi Vyriausybės sprendimu šią savaitę dar nešvelninti karantino, nes nuo to atkalba ekspertai. Seimo nario teigimu, ministrų kabinetas, o ne ekspertai turi priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Vyriausybė, trečiadienį ketinusi priimti sprendimus dėl karantino švelninimo daliai ne maisto prekių parduotuvių ir grožio centrams, netikėtai persigalvojo.

Dar pirmadienį svarsčiusi, kad trečiadienį galėtų priimti pirmuosius karantino atlaisvinimus, Vyriausybė šio plano atsisakė. Ministrų kabinetas trečiadienį nesiėmė svarstyti karantino klausimų. Pirmadienį po Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad artimiausiame Vyriausybės pasitarime, trečiadienį, turėtų būti sprendžiama dėl karantino atlaisvinimo daliai verslų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbuotojų ir darbdavių atstovais ir aptarė jų keliamas problemas, lūkesčius dėl naujos valdančiosios daugumos politikos artimiausiu metu. Po susitikimo profesinių sąjungų atstovai nerimavo, kad nauja valdžia imsis darbuotojų atleidimų.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni džiaugiasi ir tikina, kad laisvadienių galėtų būti daug daugiau, kiti įsitikinę – svarbu ne šventinių dienų kiekybė, o jų kokybė. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, Vyriausybė turėtų įteisinti keturių darbo dienų savaitę, teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra milžiniškas, o jų algos ir skaičius nepakankami nei keliamoms užduotims, nei visuomenės poreikiams.

Per karantino laikotarpį nedarbo lygis šalyje šoktelėjo – bedarbių gretas papildė dar 30 tūkst. asmenų, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras pripažįsta, kad artimiausiu metu nedarbo lygis šalyje augs dar labiau. Tuo metu darbuotojų atstovai perduoda jų nusivylimą ir piktinasi, kad dalis darbdavių nelinkę leistis į dialogą su savo darbuotojais ir verčia juos išeiti iš darbo savo noru.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Situacija, susiklosčiusi dėl paskelbto karantino, kelia labai daug nerimo darbuotojams, kurie susiduria su didžiuliu spaudimu išeiti iš darbo, imti nemokamų atostogų ir prisiimti visą atsakomybę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) savo pranešime skelbia, kad konsultuoja visus besikreipiančius darbuotojus ir jau gali teikti apibendrintus bazinius patarimus, kaip elgtis ar nesielgti tam tikrais atvejais.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Vyriausybei dviem savaitėms sustabdžius ugdymo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, darbuotojų profesinės sąjungos pasigenda dialogo su Vyriausybe ir sako, kad žmonių darbo vietos ir pajamos turi būti užtikrintos.  Profsąjungų teigimu, kol kas masinių atleidimų nėra, tačiau nerimą kelia nemokamų atostogų išleidžiamų darbuotojų skaičius. Labiausiai baiminasi kultūros, transporto, turizmo, medicinos ir švietimo darbuotojai.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes. Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Profesinių sąjungų atstovai sako gavę prezidento Gitano Nausėdos pažadą, kad jis teiks įstatymo pataisas, kurios viešuosiuose pirkimuose numatys prioritetą kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms. Profesinės sąjungos pasveikino prezidento siūlymus dėl didesnio kapitalo apmokestinimo ir laisvadienio suteikimo vieną vaiką auginantiems tėvams, tačiau išsakė susirūpinimą dėl siūlymų lėčiau mažinti darbo mokesčius.

Keliolika eurų per mėnesį, žiaurios gyvenimo ir darbo sąlygos. Tokią situaciją Lietuvoje išgyveno čia užsidirbti atvykę ukrainiečiai. Kylanti psichologinė įtampa tarp vergiškomis sąlygomis dirbančių tautiečių užsiliepsnojo it parako statinė ir baigėsi dviejų žmonių nužudymu. Prieš metus nuskambėjo žiaurus nusikaltimas, kai į Lietuvą atvykęs ukrainietis nužudė du savo kolegas ir dar kelis sužeidė.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo ant kilimėlio pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas priekaištauja L. Kukuraičiui dėl lyderystės stokos Lietuvai tebeskendint pagal skurdo rodiklius ES dugne, tačiau G. Nausėda nėra vienintelis, kuris turi kritikos L. Kukuraičiui. Pastarasis sako vienas nieko negalįs padaryti ir prašo prezidento pagalbos ieškant daugiau pinigų socialinei apsaugai.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Už viršvalandžius ar darbą poilsio ir švenčių dienomis turėtų būti mokama 1,5–2,5 kartus daugiau nei įprastas atlygis. Darbuotojų atstovai teigia, kad tokio darbo apskaita nepakankama. Su tuo nesutinka darbdaviai ir ministerija. Tačiau jau svarstomas įstatymo projektas, kuriuo griežtinama darbo laiko apskaita.

Trečiadienį Lietuvoje buvo minima Tarptautinė darbo diena, kai įvairių profesijų atstovai Vilniuje susirinko į eiseną su reikalavimais valdžiai. Susirinkusieji sakė, kad yra nepatenkinti nei alga, nei turimomis teisėmis darbe. Profsąjungų atstovai, nužygiavę nuo Seimo prie Vyriausybės, valdžiai išvardijo penkis reikalavimus. Tiesa, klausytis šių reikalavimų iš valdžios renginyje nebuvo kam.

  Trečiadienį, Tarptautinę darbo dieną, Vilniuje į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo susirinko 200–300 šimtų žmonių reikalauti lygių teisių ir oraus atlyginimo už darbą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, o ne pasiimant šias lėšas iš kitų biudžeto eilučių. „Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Valdžia bando stabdyti jaunus emigruojančius lietuvius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria įstatymų pataisas, kurios leistų nuo kitų metų darbdaviams laikinai nemokėti socialinio ir sveikatos draudimo įmokų. Šiuos mokesčius kompensuos valstybė, jei įmonė įdarbins jaunus, patirties neturinčius lietuvius.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Dėl kovo 1 d. įsigaliojusios kiek lengvesnės užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos Lietuvos pigi darbo jėga neužtvindys. Bent jau taip teigia įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Savo ruožtu profesinės sąjungos sako, kad jeigu įdarbinimo tvarka griežtinama nebus, iš darbo rinkos bus išstumta vis daugiau Lietuvos piliečių.

Seime pateiktas siūlymas, kad darbdaviai galėtų darbuotojus skatinti ne tik atlyginimu, bet ir vadinamosiomis socialinėmis iniciatyvomis – nuo sporto klubo iki vestuvių apmokėjimo. Šias liberalo Jono Varkalio įstatymo pataisas pirmadienį aprašo naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt Daug diskusijų kelia tai, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, o jas taikantys darbdaviai taip pat turėtų pranašumą viešuosiuose pirkimuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei trijų Lietuvos profesinių sąjungų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria įtvirtinama, kad 2019 metais pareiginės algos bazinis dydis sieks 173 eurus po mokesčių konsolidacijos.   Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), profesinės sąjungos sutiktų MMA 2019 metais didinti iki 450 eurų dviem etapais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad į posėdį atneš kompromisinį pasiūlymą – minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų.