Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.
„Su Darbo kodekso pokyčiais suvienodinamos darbo sąlygos ir atlyginimas laikinai įdarbintiems iš kitų šalių atvykusiems ir Lietuvos darbuotojams, kad nebūtų paskatinimas atsivežti pigios darbo jėgos ir nedempinguotų atlyginimų“, – BNS teigė Inga Ruginienė.
Pasak jos, tai ypač aktualu po karantino: „Pažiūrėkime, kokia bedarbystė, o dar atvežame darbo jėgos iš kitų šalių, nors yra iš ko pasirinkti.“
Darbo kodekso pataisos, I. Ruginienės teigimu, turės poveikio ir laikinojo įdarbinimo agentūroms, kurios skolina darbuotojus.
„Kad tos agentūros nepiktnaudžiautų ir nevežiotų pigios darbo jėgos į vieną ar kitą šalį“, – aiškino ji.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis BNS nurodė, kad nauja tvarka yra „socialinio dialogo pavyzdys“.
„Šitais klausimais su darbdaviais, profsąjunga ir Vyriausybe buvo susitarta, pasiekti kompromisai, sąlygos, dėl kurių susitarta, įneša aiškumo reguliavime ir neužkerta kelio komandiruoti į Lietuvą užsieniečius, bet nustato aiškias žaidimo taisykles“, – teigė LVK vadovas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė, kad nuo liepos 30-osios įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai aktualūs įmonėms, laikinai įdarbinančioms užsieniečius Lietuvoje arba lietuvius – kitose šalyse.
Užsieniečių atlyginimai bei priemokos nuo šiol suvienodinamos su vietos darbuotojų. Bent minimalų atlyginimą privalo gauti krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais vežantys vairuotojai.
Pagal naują tvarką dienpinigiai atskiriami nuo visų faktinių kelionės išlaidų ir sudaro atskirą darbo užmokesčio dalį, o kelionės išlaidos turi būti kompensuotos, be to, jei nėra nuolatinės darbo vietos, darbuotojai turi būti apgyvendinti.
Darbo inspekcija BNS gegužę nurodė, kad šiuo metu veikia 209 laikinojo įdarbinimo įmonės, iš jų 13 tokį statusą turėjo tik karantino metu.
