Prieš metus nuskambėjo žiaurus nusikaltimas, kai į Lietuvą atvykęs ukrainietis nužudė du savo kolegas ir dar kelis sužeidė. Ukrainietis pripažįsta, kad nužudė tautiečius, laukia teismo nuosprendžio Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau tikina, kad nelaimė įvyko, kai jis gynėsi nuo pasikėsinimo.
Vyras kreipėsi su pagalbos prašymu į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą. Įstaigos vadovė Kristina Mišinienė portalui tv3.lt sakė, kad ukrainiečio poelgio neteisina, tačiau pabendravusi su žmogžudyste įtariamu vyru sužinojo apie baisias darbo sąlygas Lietuvoje, kurios ir galėjo lemti baisią nelaimę.
100 eurų mėnesiui
„Mes nenorime teisinti to žmogaus, bet mes norime parodyti tą užkulisinę pusę“, – tv3.lt tvirtino K. Mišinienė.
Ukrainietis parašė laišką jos vadovaujamam Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui, vėliau moteris aplankė užsienietį Kauno tardymo izoliatoriuje. Susitikimo metu vyras išpasakojo žiaurų gyvenimo etapą, kurį jis išgyveno atvykęs į Lietuvą.
„Auksinių rankų meistras, gimus antrai dukrelei, priėmė draugo pasiūlymą padirbėti Lietuvoje porą mėnesių, labai norėjo papildyti šeimos biudžetą“, – pasakojo K. Mišinienė.
Grupė ukrainiečių atvyko į Kauną, suvilioti, jų žodžiais, „gero pasiūlymo“ ir tūkstančius eurų siekiančių algų. Tačiau realybė buvo visai kita – atvykus į Lietuvą, grupė vyrų buvo apgyvendinti nedideliame bute ir mėnesiui jiems buvo duota 100 eurų pragyvenimui.
„Šio žmogaus tragedija buvo ta, kad, kaip aš suprantu, jis buvo darbščiausias iš jų ir rimčiausias. Darbdavys bedė į jį pirštu ir pasakė, kad dabar jis bus atsakingas ir jam numetė tą 100 eurų. Jis, visaip taupydamas, pirko indus, maistą“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Apkaltino tautietį
Psichologinė įtampa tarp ukrainiečių tik augo, nes žadėtas „geras pasiūlymas“ neišsipildė – vyrams darbdavys nedavė praktiškai jokio darbo. Vėliau jis ukrainiečius nusiuntė kirsti miško, tačiau už sunkų darbą vyrai, vietoje žadėtų kelių tūkstančių per mėnesį, gaudavo vos keliolika eurų.
„Jie visi gyveno baisioje psichologinėje atmosferoje“, – tvirtino K. Mišinienė.
Įtampa tarp ukrainiečių tik augo. Pašnekovės nuostabai, darbininkai dėl blogų darbo ir gyvenimo sąlygų kaltino ne lietuvį darbdavį, o vyresniuoju paskirtą savo tautietį.
„Jie pradėjo įtarinėti, kad jis gal sau iš tų pinigų kažką pasiliko, kad gal jis sau alkoholį perka, gal dar kažką tai. Tada prasidėjo konfliktai“, – pasakojo moteris.
Vieno iš konfliktų metu vyrai puolė vyresnįjį ir, jo žodžiais, kėsinosi į jo gyvybę. Gindamasis vyras nužudė du savo kolegas. Jis buvo suimtas ir apkaltintas dviguba žmogžudyste. Ukrainietis savo kaltę pripažįsta, tačiau tikina, kad viskas įvyko savigynos tikslais.
Padėjo susirasti advokatę
Ukrainietis kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą prašydamas padėti, nes vyras tikino, kad jo parodymai yra ignoruojami ir klaidingai interpretuojami.
Nors valstybė buvo suteikusi advokatę, ukrainietis tvirtino, kad ją pamatė tik per teismo posėdį. K. Mišinienė pasakojo, kad centras padėjo vyrui susirasti kitą advokatę, kuri ėmėsi ukrainiečio gynybos.
Portalas tv3.lt susisiekė su ukrainietį ginančia advokate Aušra Maldeikienė. Teisininkė sakė, kad kol kas negali plačiau komentuoti teisiamo vyro situacijos, o apie jo gyvenimo ir darbo sąlygas Lietuvoje dar su ginamuoju nekalbėjusi. Pasak pašnekovės, vyras nusprendė apie tai duoti parodymus teismo maratono pabaigoje.
K. Mišinienė sakė, kad nors ukrainiečio poelgio pateisinti neįmanoma, darbo ir gyvenimo sąlygos čia atvykusiems ukrainiečiams, kurios prisidėjo prie kraupios atomazgos, yra tragiškos.
„Matome, kaip godžiai verslas žiūri į pajamas, atsiveža darbuotojus iš trečiųjų šalių, kaip niekas nekontroliuoja, kokias sąlygas tiems žmonėms suteikia. O žmonės degraduoja ir yra tokios baigtys“, – apgailestavo K. Mišinienė.
Neturi galimybių sužinoti
„Labai liūdna ir pikta, kad mūsų šalyje yra darbdavių, kurie verčia darbuotojus dirbti ir gyventi tokiomis vergovės sąlygomis. Deja, mes galime padėti tik tokiu atveju, jeigu darbuotojai į mus kreipiasi“, – ukrainiečio istoriją apibūdino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pašnekovės teigimu, visų pirma, dar tik planuodami vykti į Lietuvą dirbti, Ukrainos ar kitų trečiųjų šalių piliečiai turėtų kreiptis į savo šalyje veikiančias profesines sąjungas. Pavyzdžiui, Ukrainoje yra trys nacionaliniai profesinių sąjungų centrai.
„Esame patikinti, jog ten ukrainiečiai tikrai gautų konsultacijas, kokios rizikos yra galimos pakliuvus pas nesąžiningus darbdavius ir kaip to išvengti“, – pasakojo I. Ruginienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė tikino, kad jos organizacija susiduria su problema, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių nežino, kur kreiptis, o Lietuvos profesinės sąjungos neturi galimybių pasiekti juos.
„Jei tuos, kuriuos darbdaviai oficialiai įdarbina per Migracijos departamentą, dar galima „susekti“, tai apie nelegaliai įdarbinamus asmenis, kaip atsitiko su minimu darbuotoju, mes apskritai neturime galimybių sužinoti“, – tvirtino pašnekovė.
I. Ruginienė portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siekia, kad tokių istorijų, kaip dabar teisiamo ukrainiečio, būtų kuo mažiau, dėl to plečia bendradarbiavimo tinklą su įvairiomis institucijoms ir organizacijomis, profesinėmis sąjungomis trečiosiose šalyse, kad galėtų maksimaliai padėti išnaudojamiems darbuotojams.
