„Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos. Tuomet kaip vyšnaitė ant torto galėtų būti ir fizinio aktyvumo propagavimas“, – sakė ji.
Profesinių sąjungų atstovė pabrėžė, kad darbdaviai pirmiausia turėtų raginti ilsėtis darbuotojus, kad šie būtų žvalūs, darbingi, energingi ir dirbtų efektyviai, o kokia ta poilsio forma – jau papildomas klausimas.
Taikomi minimalūs standartai
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbuotojai ilsisi minimaliai, darbdaviai naudojasi tik mažiausiais standartais, kuriuos nustatė Europos Sąjunga.
„Nusiskundimų apie nepakankamai užtikrinamas darbo sąlygas sulaukiame nuolatos. Bet pastaruoju metu ypač nustebino byla, kai darbuotojas kreipėsi į Darbo biržą norėdamas išsireikalauti jam priklausančias kasmetines atostogas. Neatsitiktinai naujajame Darbo kodekse atsiradusi nuostata, kad atostogų negalima kaupti ilgiau kaip trejus metus. Taip norima užkirsti kelią, kad nebūtų piktnaudžiaujama darbuotojų neišleidžiant atostogų. O dabar yra net tokių, kurie sukaupę 120–150 dienų poilsio dienų. Tai yra sunkiai suvokiama, žmogus juk turėjo daug metų neatostogauti. Darbdaviai sako, kad žmonės nori užsidirbti, bet po penkerių metų jie jau nieko gal nebegalės daryti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Darbuotojui – nei šilta, nei šalta
Pašnekovė neslėpė, yra įmonių, kurios pakankamai gerai tvarkosi šioje srityje ir, kadangi jau išpildė visas pagrindines sąlygas, gali galvoti, kaip dar paskatinti darbuotojus.
„Čia ir atsiranda fizinio aktyvumo skatinimas, sveikos gyvensenos propagavimas, mitybos raciono papildymas daržovėmis, vaisiais.
Tačiau, jei darbdavys mano, kad pasiūlys kažkokių papildomų „bonusų“ ir toliau išnaudos darbuotoją verčiant jį dirbti viršvalandžius, savaitgaliais, neleidžiant derinti šeimos ir darbo santykių, tai nuo to darbuotojui nei šilta, nei šalta. Pradėti reiktų nuo to, kad būtų išpildytos darbo sąlygos, kurios nežalotų sveikatos ir panašiai“, – komentavo profesinių sąjungų konfederacijų pirmininkė.
Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad tokia iniciatyva – sveikintina, tačiau ją turėtų lydėti ir atitinkami teisės aktai, kad darbdaviai turėtų ekonominį stimulą šitaip investuoti į darbuotojus.
„Tiek sveikata, tiek keliamų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis darbo vietose besiskundžiančiųjų kiekis auga. Tad dar prieš porą metų kreipėmės į Kepenį ir su savo pasiūlymais. Džiugu, kad kažkas fragmentiško virsta labiau praktiniais dalykais. Visgi, manau, kad dar labai toli iki praktinio realizavimo.
Užsienyje yra taip, kad darbdavys skatina žmones sportuoti, užsiimti fiziniu aktyvumu, užsako abonementus į sporto klubus. Tačiau labai daug ką lemia kultūra, tradicijos. Jei Danijoje, Olandijoje žmonės važinėja su dviračiais, pas mus taip nėra“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Jis pridūrė, kad galima skatinti sveikiau gyventi, bet to daryti nepriversi: „Moralizavimas niekada nedavė teigiamų rezultatų. Aišku, įmonės vadovas gali būti sportiškas ir taip rodyti pavyzdį. Be to, galima kalbėti ir apie kitas problemas – kodėl darbuotojai nevaikšto į kultūrinius renginius? Nes juk kai kalbame apie sveikatą, ji apima ne tik fizinę, bet ir emocinę būklę.“
Jis svarstė, jog jeigu gyvybės draudimui yra taikomos mokestinės lengvatos, tai kodėl negalima to padaryti ir fizinei kultūrai? „Gyvybė irgi labai priklauso tiek nuo emocinės, tiek fizinės būklės. Vaistus kompensuojame, kai žmogus jau serga. O tam, kad nesirgtų, nėra tokių programų.“
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas prof. dr. Benediktas Juodka pridūrė, kad darbdaviai visada suinteresuoti, kad jų darbuotojai gerai dirbtų, nes nuo jų priklauso pelnas: „Tad jie kiek įmanoma turėtų stengtis sudaryti sąlygas savo darbuotojams – tiek poilsiui, pertraukoms, tiek kultūriniam gyvenimui. Juk būtina kalbėti apie sveikatą plačiau – ne tik apie mankštas, bet ir psichologinę būseną, ir aplinką, kur dirbama. Darbdavys atsakingas už geros atmosferos sukūrimą.“
Kas numatoma Kepenio gairėse?
Praėjusią savaitę Seimas palaimino daug aštrių diskusijų pastaraisiais mėnesiais įžiebusias sveikuolio Dainiaus Kepenio sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires. Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma iki rugsėjo 1 d. parengti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių planą ir kitus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgti į gaires rengiant 2020 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
Gairėmis įtvirtinta nuostata, kad visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių valstybės vertybių, deklaruojant sveikatos politikos prioritetą visose politikos srityse ir siekiant visų darnaus vystymosi tikslų. Taip yra įtvirtinama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) puoselėjama sveikatos samprata, kad sveikata yra įvairiapusė fizinė, dvasinė, socialinė gerovė ir visuomenės pastangos išvengti ligų, pailginti gyvenimą, stiprinti sveikatą, rūpintis aplinkos sauga, anksti nustatant ir gydant ligas bei sudarant galimybę gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą; įtvirtinta, kad sveikatos puoselėjimas turi tapti svarbia Nacionalinio saugumo strategijos dalimi, nes gera piliečių sveikata yra stiprios valstybės požymis.
Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėmis skatinama ugdymo įstaigas per ilgąsias pertraukas organizuoti fizinio aktyvumo veiklą, užtikrinti kokybiškas fizinio aktyvumo pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas, skatinti fizinio aktyvumo užsiėmimus gryname ore. Organizuojant fizinio aktyvumo veiklas vaikams ir jaunimui įtraukti nevyriausybinių sporto organizacijų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimą.
Taip pat siekiama skatinti kolegijų, universitetų studentus rinktis fizinio aktyvumo užsiėmimus ir už tai gauti kreditus; užtikrinti tęstinės vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimą. Gairėse numatoma poreikis plėtoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus fizinio aktyvumo srityje, įdiegti vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo ir sveikatos stebėsenos sistemą į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas.
Pabrėžiama, kad svarbu mokinių, studentų fizinius gebėjimus ir pažangą per mokslo metus vertinti ne mažiau kaip 2 kartus, silpnesnės sveikatos asmenų – vertinti pasiektų rodiklių dinamiką.
Įpareigos darbdavius
Skatinant suaugusiuosius daugiau judėti, nuolat užsiimti aktyvia fizine veikla numatoma skatinti lankstų darbo grafiką, kuris sudarytų palankesnes sąlygas puoselėti sveiką gyvenseną. Anot projekto iniciatorių, itin svarbu raginti darbdavius ieškoti tinkamų ir veiksmingų darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimo būdų; taip pat tikslinga raginti įmones suteikti finansinį ar kitokį paskatinimą darbuotojams, kurie rūpinasi savo fiziniu aktyvumu, taip pat užtikrinti tinkamas darbo higienos sąlygas. Siekiama sudaryti palankias sąlygas visoms visuomenės grupėms plėtoti fizinį aktyvumą.
Anot gairių iniciatorių, siekiant skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą, būtina plačiau taikyti socialinę reklamą, kitas sveikos mitybos skatinimo priemones, formuoti bendrą poziciją dėl tam tikrų maisto produktų naudos sveikatai.
Taip pat pabrėžiama, kad būtina atnaujinti ir tobulinti maitinimo paslaugų organizavimą švietimo, gydymo, globos ir kitose įstaigose, į tai įtraukiant kvalifikuotus maisto technologus, sveikos mitybos specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis. Be to, į visuomenės mokymą apie sveiką, subalansuotą mitybą, aktyviau populiarinti gyventojų, ypač vaikų, sveikatai palankių produktų pasirinkimą raginama įtraukti ir žiniasklaidą.
Tvirtinama, kad gyventojus turėtų pasiekti daugiau ekologiško, sveikatai palankaus maisto ir trumpesnio tinkamumo vartoti termino produktų už priimtiną kainą.
