d. arlauskas

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Vyriausybei įpareigojus nuo rugsėjo vidurio privalomai nuolat testuotis gamybos įmonių darbuotojus, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad toks sprendimas nėra logiškas. Anot jo, toks reikalavimas galėtų būti taikomas nebent atskiroms įmonėms.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo diena – Vėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų. Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Profsąjungų atstovai ragina darbuotojus tartis su darbdaviais dėl galimybės dirbti iš namų, jei Lietuvoje daugėtų koronaviruso atvejų. Tačiau pats verslas nežino, kaip reaguos, jei darbuotojai ims masiškai neateiti į darbą. Dėl to, pasak darbdavių, gali sutrikti ne tik privatus, bet ir viešasis sektorius. Vyriausybė pranešė, kad koronaviruso prevencijai iš valstybės rezervo skyrė 1,24 mln. eurų.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Vyriausybė ieško būdų įdarbinti daugiau nuteistųjų. Tarp nagrinėjamų priemonių – siūlymai didesnę dalį asmenų įdarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, motyvuoti nuteistuosius darbui „botago ir meduolio“ principu – per lengvatas ir sugriežtinimus. Tokiems Teisingumo ministerijos siūlymams šią savaitę iš esmės pritarė Vyriausybė, juos Ministrų kabinetas galutinai patvirtinti ir teikti Seimui turėtų artimiausiu metu.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Ar norėtumėte darbo užmokestį sužinoti jau iš skelbimo, siūlančio darbą? Tą lengvai gali pavykti pamatyti jau nuo šių metų rudens. Seime sėkmingai skinasi kelią siūlymas, kad kiekviename darbo skelbime privalomai būtų nurodoma būsima alga. Darbdaviai gresiančia naujove toli gražu nesidžiaugia ir sako, kad tai neteisinga. Profsąjungos aiškina, kad tokia naujovė – kone privaloma. Tiesa, ir jos pripažįsta, kad naujovė gali virstu absurdu.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneš vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji galės ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Pirmadienį iš socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio lūpų nuskambėjusį teiginį, kad ateityje privačiam verslui galės būti nustatytos kvotos, įpareigojančios įdarbinti tam tikrą neįgalių asmenų kiekį, darbdavių atstovai vadina neįsivaizduojamu dalyku demokratinėje valstybėje, akibrokštu. Savo ruožtu neįgaliųjų bendruomenei bei profesoriui Romui Lazutkai ministro mintis atrodo logiška ir sveikintina – jie pirštu beda į kitas Europos šalis, kuriose tokia praktika pasiteisino.

Lietuviai, panašu, nebebrangIna savo darbo vietų. Vien per pastaruosius metus savo noru darbą metė ir kitur perėjo daugiau nei 430 tūkstančių lietuvių – o tai yra trečdalis visų dIrbančiųjų. Darbdaviai pastebi, kad keisti veiklą labiausiai linkęs jaunimas. Ekspertai čia nieko blogo nemato – dažnas darbo keitimas rodo, jog ekonomika auga ir žmonės dažniau susiranda geriau apmokamos veiklos. Esą taip auga atlyginimai. O darbdaviai esą turėtų pasitempti ir rasti būdų savo žmones motyvuoti.

Lietuva – ketvirta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių skaičių. Nors diplomus mūsų šalyje turi daugiau kaip pusė gyventojų iki 34-erių metų, ekspertai čia įžvelgia ne tik privalumų. Daugybė absolventų po studijų nesusiranda darbo ar skundžiasi per maža alga, o darbdaviai raunasi plaukus, kad jaunuoliai neturi patirties ir gebėjimų. Taigi vis dažniau darbo skelbimuose diplomo reikalavimas keliasi į antrą vietą.

Antradienį Trišalė taryba tęsia diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad birželio 12 dieną neradus sutarimo, Vyriausybė nusprendė minimalios algos didinimo svarstymą grąžinti tarybai. „Mes kalbėjom ir nepavyko susitarti, mes fiksavom atskiras nuomones.

Vyriausybę, dalį darbdavių ir profsąjungų suburianti Trišalė taryba kitą savaitę vėl pradeda svarstyti minimalios algos (MMA) didinimą. Šį kartą MMA turėtų būti nustatyta pagal formulę, tačiau kai kurie darbdaviai nori ją tobulinti. Buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS sakė, kad kitą savaitę vyksiančiame Trišalės tarybos posėdyje bus pateiktas pirminis siūlymas didinti MMA nuo kitų metų pradžios.

Dar šiemet Vyriausybė numato pasirašyti su darbdaviais nacionalinį susitarimą, kuris esą įpareigotų darbdavius didinti algas. Ministerija tikina, kad algos augs visiems be išimties. Ekonomistai aiškina, kad stebuklų nebūna. O darbdavių komentaras it šaltas dušas gražina į realybę – susitarimu visų pirma siekiama gerinti verslo sąlygas. O algos? Na, čia jau kaip pasiseks.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Vėlyvą penktadienio rytą sostinės dangų nuspalvino daugybė ryškiai raudonų balionų – kaip pagarbos žuvusiems darbe ženklas bei priminimas visiems apie būtinybę saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992-2013 metais darbe žuvo ir sužalota per 67 tūkst. žmonių – palyginimui, tiek žmonių gyvena Marijampolės ir Utenos miestuose kartu sudėjus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) penktadienį pristatė memorandumą, kuriame kviečia valdžios atstovus pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą dėl sklandaus euro įvedimo Lietuvoje. „Mes labai sveikiname valdžios iniciatyvą įvesti eurą. Tačiau mūsų neturėtų klaidinti Latvijos patirtis ir manymas, kad viskas vyko skalndžiai, nes ne viskas yra pastebima.

Iki prieš metus nacionalizuoto bankrutavusio banko „Snoras“ likvidavimo pabaigos dar toli. Kiek mums kainuos jo griūtis – dar sunkiau pasakyti.

Užuot parėmusi smulkųjį verslą, Ūkio ministerija siekia sužlugdyti vieną stambiausių smulkiojo ir vidutinio verslo objektų Baltijos regione. Valdžia deklaruoja remianti smulkųjį verslą, tačiau naikina jį policinei valstybei ir autoritariniam režimui būdingomis priemonėmis. Regionine turgaviete laikomi Gariūnai, maitinantys apie 25 tūkst. smulkiųjų verslininkų, savo kailiu pajuto, kad Vyriausybę valdo monopolininkų interesai.

Darbo įstatymų laikymasis negali būti paremtas pačių šalies gyventojų nuožiūra, todėl Darbo inspekcija - neišvengiama būtinybė šiai funkcijai ir tvarkai visuomenėje palaikyti, teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo instituto vadovas Tomas Davulis. „Darbo inspekcija kompetentinga prižiūrėti darbo įstatymų laikymąsi, nes jis negali būti paremtas pačių darbo santykių dalyvių nuožiūra.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniam direktoriui Danui Arlauskui atrodo, kad Lietuvos bankų sistema yra pavojuje, nes veikia aplinkoje, kurią apibrėžia trys „K“ – konkurencija, kapitalo išvežimas ir krizė. Pasak D. Arlausko, šiuo metu šalies bankų sektoriuje konkurencijos nėra de facto. Daugiau nei 90 proc. viso bankų turto valdo Skandinavijos bankai, kuriems Lietuva nėra prioritetinė rinka. Be to, didžiąją dalį tų 90 proc.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kosmetiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. Jo vertinimu, šioje situacijoje visiems trūksta praktikos. Tokią poziciją jis išsakė po Trišalės tarybos posėdžio, vykstančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvauja profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Bendrovė „Žinių radijas“ sulaukė solidaus pastiprinimo, tokia informacija pasiekė Balsas.lt redakciją. Pranešta, kad prie „Žinių radijo“ komandos prisijungė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. Šią informaciją netrukus patvirtino LVDK atstovai ir bendrovės „Žinių radijas“ vadovė-vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė. Viskas suderinama Kaip Balsas.

Šiandien jau aišku, kad „Snoro“ laikinojo administratoriaus ir jo komandos paslaugos kainavo 4,834 mln. eurų (16,69 mln. litų). Būtent tiek, remiantis kvitų kopijomis, per tris kartus buvo pervesta iš „Snoro“ į bendrovės „Zolfo Cooper“ sąskaitą, kurios partneris yra laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų sudarė S. Freakley komandą, nes jos sudėtis keitėsi.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.