Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992-2013 metais darbe žuvo ir sužalota per 67 tūkst. žmonių – palyginimui, tiek žmonių gyvena Marijampolės ir Utenos miestuose kartu sudėjus. Tai didžiulė netektis ne tik nukentėjusiųjų šeimoms, bet ir visai valstybei.
Valstybinė darbo inspekcijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialiniais partneriais – darbdavių ir darbuotojų organizacijomis – bei Vilniaus profesinių ir aukštųjų mokyklų studentais inicijuotame renginyje, skirtame paminėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną susirūpinimą išreiškė politikai bei įvairių organizacijų atstovai.
„Esame nedidelė tauta ir kiekvienas žmogus yra labai svarbus. Nuo Nepriklausomybės, per 20 metų praradome žmonių kaip mažam kare – per 2 tūkstančius darbuotojų, kurie žuvo darbuotojų. Jei kalbėtume apie visus nelaimingus atsitikimus, jų būtų apie 67 tūkst. Tačiau yra ir gerų poslinkių – traumų skaičius mažėja, sauga didėja“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.
Anot Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio, nesaugumas darbe yra sąlygotas ir augančios ekonomikos bei recesijos, kai dirbti reikėjo daugiau bei greičiau.
„Darbuotojas yra priverstas dirbti greičiau, todėl galbūt ir mažiau saugiai. Svarbu kad mirčių skaičių pažaboti pagaliau pavyko, tačiau rezultatas tikrai nėra tenkinantis. Bet mes įrodėm, kad turim potencijos kovoti su šia neganda“, - kalbėjo V. Mačiulaitis. Pasak jo, labai svarbus šiuo atžvilgiu yra tarpusavio dialogas su verslo atstovais, nes darbo saugą ne visada galima nusipirkti, o rezultatą didele dalimi lemia darbdavių požiūris į darbuotojus.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas stebėjosi, kodėl šiame technologijų amžiuje, kai žmogus galimybės išaugo kelis kartus, nesugebame apsaugoti savęs.
„Konkurencingi darbdaviai arba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai – abiem atvejais būtų labai gerai ir nė vienas iš jūsų nežūtų darbe. Klausimas kyla toks: kodėl, kai žmonės tampa vis protingesni, o technologijos vis labiau išmanesnės, kodėl vis dar pasitaiko traumų ir mirčių darbe? Atsakymas paprastas – todėl, kad sveikata dar netapo svarbiausia vertybe. Savisaugos instinktas su laiku nuslopsta, mes galvojame, kad darbdaviai arba valdžia mus apsaugos. Aš linkiu visiems nežiūrėti į valdžią, į darbdavius, o pirmiausia patiems rūpintis savo sveikata ir nedaryti nepagalvotų žingsnių“, - sakė D. Arlauskas.
