.jpg)
Daugybė absolventų po studijų nesusiranda darbo ar skundžiasi per maža alga, o darbdaviai raunasi plaukus, kad jaunuoliai neturi patirties ir gebėjimų. Taigi vis dažniau darbo skelbimuose diplomo reikalavimas keliasi į antrą vietą.
Flmukai, pasklidę po interneto erdves skelbiantys, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje pagal turinčiuosius aukštąjį išsilavinimą be abejonės paglosto mūsų savimeilę. Mūsų šalyje aukštojo mokslo diplomą turi 55 procentai gyventojų nuo 25-erių iki 34-erių metų. Labiau išsilavinę už mus yra tik pietų korėjiečiai, kanadiečiai ir japonai. Tokius duomenis skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Štai ir šiemet po mokyklos baigimo į aukštąsias ir kolegijas stojo net du trečdaliai visų abiturientų, o profesines mokyklas rinkosi vos penkiolika procentų. Tačiau dalis ekspertų sako, kad turėtų būti atvirkščiai.
„Nėra kuo čia labai džiaugtis, nes gamtoje pajėgiančių įgyti aukštąjį išsilavinimą, kiek šneka akademikai ir tyrėjai, yra maždaug trečdalis skirtingų kartų žmonių. Kiti yra nepajėgūs, jie daugiau sukurti rankų darbui“, – sako Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
O dirbančiųjų rankomis trūksta. Todėl atsitinka taip, kad darbininkai uždirba daugiau negu diplomuotieji, o pastarieji darbo pagal specialybę išvis neranda arba skundžiasi maža alga. Be to, jau daugybę metų pripažįstama, kad aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje krenta.
„Kadangi toje pačioje auditorijoje sėdi ir dešimtukininkas, ir vienetukininkas, dėstytojas nesupranta, kaip su tokiais žmonėmis dirbti ir turi leisti kartelę žemyn. Kai leidžia kartelę, vertė mažėja ir išsilavinimas tampa nebe visai aukštasis“, – sako G. Sarafinas.
O patys darbdaviai rėžia, kad diplomas jau seniai neatidaro durų į kiekvieną darbovietę.
„Darbdaviai žiūri ne į diplomą, darbdaviai žiūri į tai, ką žmogus sugeba. Du dalykai labai svarbūs: asmeninės jo savybės ir dalykinės. (…) Kiek jis yra sąžiningas, kūrybingas, kiek jis turi aistros dirbti“, – teigia darbdavių atstovas D. Arlauskas.
Tai matyti ir darbo skelbimuose.
„Darbdaviai pradeda pirmenybę teikti darbiniams įgūdžiams ir truputį pastumia į šalį aukštojo išsilavinimo reikalavimą kaip ne patį pagrindinį“, – pastebi „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė.
Visgi dalis analitikų išsilavinimo ragina nenurašyti. Esą diplomuotas žmogus visada ras sau vietą po saule.
„35-40 m. kiek yra bedarbių, kurie turi universitetinį išsilavinimą ir kurie neturi, yra didžiulis skirtumas. Reiškia, kad, kurie turi universitetinį išsilavinimą, jie darbus susiranda arba susikuria sau darbo vietą“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Visose amžiaus grupėse Lietuvoje aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję beveik trečdalis gyventojų.
