Užuot parėmusi smulkųjį verslą, Ūkio ministerija siekia sužlugdyti vieną stambiausių smulkiojo ir vidutinio verslo objektų Baltijos regione.
Valdžia deklaruoja remianti smulkųjį verslą, tačiau naikina jį policinei valstybei ir autoritariniam režimui būdingomis priemonėmis. Regionine turgaviete laikomi Gariūnai, maitinantys apie 25 tūkst. smulkiųjų verslininkų, savo kailiu pajuto, kad Vyriausybę valdo monopolininkų interesai.
Prisidengė viešuoju interesu
Privačios įmonės, investuojančios į turgavietės plėtrą, pasiryžusios į dienos šviesą iškelti tikrąsias Vyriausybės vertybes, kuriomis pastaroji vadovaujasi „rūpindamasi“ smulkiuoju verslu. Verslininkai už valdžios nevykdomus įsipareigojimus sieks konkrečių asmenų atsakomybės.
„Dar nebuvo tokios Vyriausybės, kuri taip akiplėšiškai pažeistų įstatymus, o monopolininkų verslą gintų priimdama per vieną naktį sukurptus nutarimus“, – sakė vienas iš Gariūnų turgaus savininkų Ramūnas Šeduikis.
2005 metais Vyriausybė suteikė privačių įmonių (bendrovėms „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“) sukurtam ekonominiam investicijų projektui valstybinės svarbos projekto statusą, tačiau Ūkio ministerija iki šiol neperima sutarties, kuri buvo pasirašyta tarp minėtų įmonių bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA), nors pagal galiojančius įstatymus privalėjo tai padaryti.
Maža to. 2010 metų spalio 6 dieną Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas, nesivadovaudamas įstatymu, pavedė Ūkio ministerijai tik kontroliuoti privačias įmones, o pati Vyriausybė neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Šiuo metu ministerijos klerkai rengia dar vieną Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo mėgins išplėsti kontrolės ribas.
Kodėl Vyriausybė taip uoliai nekontroliuoja stambiųjų verslo ryklių, o veržia kilpą smulkiesiems verslininkams?
2001 metais valstybė atsisakė savo intereso Gariūnų turgavietėje ir pardavė turimas bendrovės „Posūkis“, kuriai priklauso Gariūnų turgavietė, akcijas.
R. Šeduikis: „Kišasi ir kenkia“
Gariūnų turgavietės savininkų investicijos į šį objektą jau artėja prie 300 mln. litų, nors investicijų sutartyje buvo numatyta iki 2015 metų investuoti 50 mln. litų. Vadinasi, sutartyje numatyti įsipareigojimai viršyti jau šešis kartus. Visos trys įmonės kasmet į biudžetą sumoka daugiau nei 15 mln. litų įvairių mokesčių.
Gariūnų turgavietės teritorijoje pastatytas modernus, 111 tūkst. kv. m naudingojo ploto, pastatas. Jame sukurtos darbo vietos 2 000 smulkiųjų verslininkų ir maždaug 600 vietų skirta ūkininkų produkcijai pardavinėti.
Šiuo metu 80 proc. turgavietėje nupirktų prekių iškeliauja į šalis kaimynes – Estiją, Baltarusiją, Latviją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Todėl šis turgus seniai yra tapęs regioninis.
„Vyriausybė neteisėtai kišasi į privačių įmonių veiklą, tai daro net pažeisdama Konstituciją. Kartu savo veiksmais kenkia pačios valstybės interesams, o tai panašu į mafijos valdomus principus“, – teigė vienas iš Gariūnų turgaus savininkų R. Šeduikis.
Ūkio ministerija piktybiškai neperima sutarties, kuri 2005 metais, vadovaujantis Investicijų įstatymu, buvo pasirašyta su VAVA. Be to, Ūkio ministerija pradėjo kryžiaus žygį prieš turgavietę valdančias privačias įmones ir kartu prieš visus smulkiuosius ir vidutinius verslininkus. Gali būti, kad taip elgdamasi ji tenkina valstybę užvaldžiusių monopolininkų interesus.
„Manote, šalyje yra konkurencija? Nebūkite naivūs. Viskas čia seniai pasidalyta“, – ironizavo R. Šeduikis.
Ministerijos pozicija
Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė tikino, kad įstaiga nesiekia kištis į bendrovių veiklą.
„Ministerija turi teisę kontroliuoti, kaip įgyvendinamas projektas, – aiškino A. Ramoškaitė. – Projekto pagrindu (vykdydama projektą?) ne konkurso būdu bendrovės išsinuomojo valstybinę žemę, todėl atsirado viešasis interesas. Bendrovių buvo reikalaujama pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimą, tačiau jos nebuvo sulaukta.“
Ūkio ministerija esą negavo iš įmonių 2010 ir 2011 metų ataskaitos.
Naujame Vyriausybės nutarimo projekte Ūkio ministerija pažymi, kad jį priėmus būtų efektyviau įgyvendinama projekto kontrolė ir „atlikti kiti veiksmai, reikalingi funkcijai įgyvendinti“.
Kitaip tariant, Vyriausybei terūpi kontrolė, o ne pasirašant sutartį prisiimti įsipareigojimai. Be to, jei įmonės nepateikia dokumentų, juos nesudėtinga būtų gauti per teismą, tačiau Ūkio ministerija to siekia lengviausiu būdu – pasitelkdama teisėkūrą. Tikėtina, kad tai daroma priimant neteisėtus nutarimus, prieštaraujančius įstatymams ir Konstitucijai.
Kova persikėlė į teismus
Bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“, norėdamos pažaboti savivaliavimą privataus verslo atžvilgiu, ginčą teisme pradėjo iš karto, kai buvo priimtas 2010 metų spalio 6 dienos Vyriausybės nutarimas. Pirmosios instancijos teismą įmonės pralaimėjo, tačiau šis sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui, todėl šis ginčas dar neturi galutinio teismo sprendimo.
Bendrovės su Ūkio ministerija bylinėjasi ir kitoje byloje, tačiau šis ginčas kol kas yra parengiamosios stadijos.
„Viską, ką sako ministerija apie valstybinę žemę, yra melas, nes mes, privatizavę „Posūkį“, kaip numatė įstatymai, automatiškai įgijome pirmumo teisę tą žemę išsinuomoti“, – pabrėžė vienas Gariūnų turgaus savininkų R. Šeduikis.
Puolė susikompromitavęs ministras
Įdomus faktas, kad 2010 metų spalio 6 dienos Vyriausybės nutarimas, tikėtina, buvo parengtas per vieną naktį, apeinant galiojančias norminių aktų priėmimo procedūras.
Verslininkai turi įrodymų, kad spalio 5-ąją tikrintojai mėgino patekti į turgavietės teritoriją prisidengdami neva smulkiųjų verslininkų skundais. Tačiau nebuvo įleisti, nes Vyriausybė neįgijo teisės kištis į privataus projekto veiklą, kol Ūkio ministerija neperėmė sutarties iš VAVA.
Kol kas sunku pasakyti, kuri konkrečiai verslo grupė per Vyriausybę nusitaikė į šią turgavietę.
„Akivaizdu, kad Gariūnų turgus kliudo daugeliui stambiojo kapitalo įmonių, – neabejojo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vykdomasis direktorius Danas Arlauskas. – Juk Gariūnų puolimas prasidėjo, kai Ūkio ministerijai ėmė vadovauti Dainius Kreivys.“
D. Kreivio šeimai priklauso apčiuopiama dalis (apie 40 proc.) bendrovės „Makveža“, valdančios prekybos centrus „Moki–veži“, akcijų.
„Šie centrai prekiauja statybinėmis medžiagomis ir kitomis prekėmis, kurių galima pigiau nusipirkti Gariūnuose“, – aiškino D. Arlauskas.
2011 metų kovą D. Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro posto. Tai padarė paaiškėjus, kad būdamas ministru skyrė Europos Sąjungos lėšų savo motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“. Šiuo metu D. Kreivys eina premjero A. Kubiliaus visuomeninio konsultanto pareigas.
Dabartinis ūkio ministras Rimantas Žylius ūkio viceministru dirbo irgi tuo metu, kai ministerijai vadovavo D. Kreivys, todėl panašu, kad naujasis vadovas iš pirmtako perėmė estafetės lazdelę.
„Gariūnai yra kaip šašas monopolininkams. Pavyzdžiui, kad ir vos už kelių šimtų metrų esančiai „Maxima bazei“. Atsižvelgiant dar ir į strategiškai patogią Gariūnų dislokacijos vietą, akivaizdu, kad ji domina ne vieną verslo subjektą“, – svarstė D. Arlauskas.
Jis teigė, kad maždaug prieš mėnesį pats lankėsi turgavietėje ir nustėro pamatęs, kokios investicijos buvo įdėtos į šį verslo parką.
„Iš pažiūros ten investuota apie 100 mln. litų. Interjero ir architektūros prasme turgavietė sutvarkyta daug geriau nei didžiausi prekybos centrai“, – įsitikinęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas D. Arlauskas.
KOMENTARAI
Kęstutis Daukšys
Buvęs ūkio ministras
Nežinau, ar Gariūnų atveju vykdomas tam tikras politinis užsakymas, nes ir Seime kartkartėmis išlenda privataus verslo interesai siekiant įtvirtinti vienokias ar kitokias įstatymų pataisas.
Man kur kas geriau, kad Gariūnai yra šalia Vilniaus, o ne šalia Rygos. Juk čia apsiperka ne ponai, o paprasti žmonės. Jei turgavietė bus sunaikinta, visiškai neliks konkurencijos. Kai didieji prekybos tinklai jos nebejus, kils drabužių, avalynės kainos. Deja, kur yra didelė pinigų apyvarta, atsiranda ir dideli interesai. Mano nuomone, būtų šaunu, jei Ūkio ministerija įsiklausytų į verslininkų balsą, nes būtent jie, o ne valstybė investavo lėšas.
Dainius Budrys
Seimo narys
Ūkio ministerijos veiksmai atrodo labai keisti. Jei valstybė neinvestavo į projektą nė vieno lito, tik suteikė valstybinės reikšmės projekto statusą, bet lengvatų verslas negavo, kyla dviprasmiškų minčių. Labai tikėtina, kad kažkas nori pasipelnyti iš Gariūnų arba į juos nusitaikė kita verslo grupė.
Jei į Gariūnus ateitų stambusis kapitalas, smulkusis verslas būtų nustekentas. Įtarimus patvirtina ir tai, kad tie verslo lobistai paprastai vengia veikti tiesiogiai per Seimą, nes padidėja rizika iškilti į viešumą. Todėl lobistai dažniausiai stengiasi paveikti nutarimus, kurie rengiami Vyriausybėje arba ministerijose.
Per pastaruosius kelerius metus tie verslo projektai buvo įgyvendinti būtent per Vyriausybės nutarimus. Todėl Gariūnų atveju visą atsakomybę turi prisiimti A. Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas.
