Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima. Kodėl?
Brangiausios - Portugalijoje
Sužinoti komercinėms įmonėms skiriamų paskolų vidutines palūkanas atskirose šalyse nėra taip paprasta. Tik nedaugelio šalių centriniai bankai turi specialius skyrius, kurie atlieka palūkanų skaičiavimus. Tarp tokių bankų yra ir mūsiškis Lietuvos bankas.
Apskaičiuoti vidutines palūkanas mėgėjui - nerealu. Juk paskolų įmonėms palūkanos varijuoja priklausomai nuo banko, kredituojamos įmonės veiklos pobūdžio, paskolos dydžio, jos paskirties ir trukmės, užstato ar kito garanto buvimo ar nebuvimo, paties paskolos gavėjo ir šalies, kurioje veikia bankas, rizikos laipsnio ir kitų veiksnių. Todėl „Respublikai“ talkinusios ambasados, išskyrus Latvijos, atsiuntė tiktai ribinius skaičius, nuo kurių iki kurių rodikliai svyruoja.
Pigiau nei Lietuvoje skolina Ispanijos bankai, kur dabar metinės palūkanos verslo paskoloms prasideda nuo 0,75 proc. ir baigiasi 2 proc., prie kurių dar pridedamas tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“. Šiuo metu ji yra apie 1 proc.
Austrijoje pinigų verslui rutulioti gali pasiskolinti už 1,8-2,4 proc., Švedijoje - 2,5-3 proc. Tačiau nebuvo gauta informacijos, kad daugiau Europos šalių būtų tokios mažos palūkanos.
Kitose valstybėse jos kur kas didesnės. Pavyzdžiui, komercinėms įmonėms teikiamų paskolų metinių palūkanų norma svyruoja nuo 4,31 iki 8,40 proc., Vengrijoje (forintais) ir Norvegijoje (norvegiškomis kronomis) - nuo 5 iki 14 proc. Kadangi Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, vietos centrinis bankas apskaičiuoja vidutinę palūkanų normą, kaimynėje šalyje ji siekia 6,76 proc. latais ir 5,40 proc. eurais.
Iš turimų duomenų aiškėja, kad didžiausias iš Europos šalių skirtumas tarp mažiausių ir didžiausių verslo kreditų palūkanų yra Portugalijoje - čia jų dydis prasideda maždaug ties 3,25 proc. riba ir pasibaigia 17,4 proc.
Tokiame fone mūsų šalyje komercinėms įmonėms taikomos vidutinės palūkanų normos yra tiesiog dieviškos. Lietuvos banko duomenimis, rugsėjį jos eurais siekė 3,47 proc., litais - 4,13 proc.
Pigios, bet netraukia
Bet tuomet kodėl, tarkim, vengrų įmonės nevyksta masiškai skolintis pinigų į Lietuvą? Juk bent jau žodžiais ES skatina bendros bankinės rinkos plėtrą. O atvykti iš Vengrijos - tai ne iš kokios Portugalijos, mus ir vengrus skiriantis atstumas nėra didelis. Tačiau užsieniečiai kažkodėl atkakliai nevažiuoja kelti Lietuvoje veikiančių bankų gerovės.
„Imti paskolas svečioje šalyje rizikinga pirmiausia dėl skirtingų valiutų. Juk Vengrijoje cirkuliuoja forintas, o Lietuvoje - litas. Ir jų kursas nebūna pastovus, nuolat svyruoja. Bene skaudžiausiai dėl to pasimokė Lenkijos piliečiai, kadaise masiškai ėmę paskolas šveicariškais frankais, kai tas buvo pigus. Po to Šveicarijos valiuta Lenkijos zloto atžvilgiu pabrango, todėl lenkai skaičiavo nuostolius milijonais“, - kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu tvirtino finansų analitikas Gitanas Nausėda.
Žinoma, anot pašnekovo, ES veikiančios įmonės Lietuvoje galėtų imti paskolas eurais. „Tačiau šitoje vietoje vėlgi iškyla problemų. Mūsų šalyje veikiantiems bankams sunku nustatyti, koks yra kitoje šalyje dirbančio kliento patikimumas. Jei tai užsienio bankas ir jis turi atstovybę toje šalyje, iš kur atvykęs klientas, finansinė institucija jo patikimumą dar gali įvertinti. Tačiau kaip nustatyti, patikimas ar nepatikimas, pavyzdžiui, iš Portugalijos ar Ispanijos atvykęs paskolos prašytojas, o bankas su ta valstybe niekaip nesusijęs?“ - retoriškai klausė G.Nausėda.
Kitas finansų analitikas Rimantas Rudzkis nurodė dar vieną priežastį, dėl kurios paskolų išalkę užsienio įmonės nevažiuoja jų prašyti į Lietuvą. „Manau, kad pas mus bankai užsimeta vadinamąją „rizikos premiją“, nes mūsų ekonomikos būklė yra labai prasta. Todėl vidutinė palūkanų norma, kurią skelbia Lietuvos bankas, gali būti ne tokia, kokią komerciniai bankai taiko įmonėms“, - atskleidė pašnekovas.
Paskolas atpigino indėlių gausa
Anot G.Nausėdos, neįtikėtinas paskolų verslui pigumas mūsų šalyje yra susijęs su mūsų kredito išteklių struktūra. „Mes iš tikrųjų nemažai kredito išteklių pritraukėme kaip indėlius, jų palūkanų normos yra smarkiai nukritusios, dėl to susidaro galimybės gana pigiai kredituoti įmones“, - atskleidė finansų analitikas.
Lietuvos banko duomenimis, rugpjūčio pradžioje gyventojai ir įmonės turėjo 33,2 mlrd. litų vertės indėlių, per metus ši suma išaugo 2 mlrd. litų, o bendra indėlių suma siekė 43 mlrd. litų - tai rekordinis kada nors bankuose laikytas indėlių kiekis.
„Antra vertus, reikia pripažinti, kad pas mus ekonomika dar labai silpna ir tam, kad būtų konkurencingi ir galėtų kovoti dėl klientų, yra priversti laikyti žemas palūkanas“, - sakė G.Nausėda.
Danas Arlauskas - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius:
Šiandien Lietuvos verslas bankų yra kredituojamas labai šykščiai. Galiu pasakyti net taip: smulkusis verslas paskolų išvis negauna. Piniginiai ištekliai, kurie formaliai lyg ir turėtų būti skirti verslui kredituoti, masiškai išvežami iš Lietuvos. Vien skandinavų bankai, jei neapsirinku, per sunkmetį atgal į pirminius bankus iš Lietuvoje veikiančių antrinių išsigabeno 12-13 mlrd. litų.
Tačiau kaltinti vien bankų nematau reikalo. Didelę dalį kaltės turėtų prisiimti ir mūsų Vyriausybė, nesugebanti finansinėms institucijoms suteikti normalių garantijų, jei šios sutinka kredituoti smulkųjį ar vidutinį verslą. Vidaus vartojimas Lietuvoje labai menkas, žmonės didžiąją pinigų dalį išleidžia būtiniausioms maisto prekėms, elektrai ir būstams apšildyti. Bet smulkusis ir vidutinis verslas nedirba energetikos srityje, kur pajamos beveik garantuotos. Jo veiklos dirva - kitur. Reikėtų Vyriausybės palaikymo, o jo nėra. Ir sąlygiškai mažos paskolų palūkanos čia niekuo dėtos - neturėdami garantijų bankai nerizikuos indėlininkų pinigais.
