Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes. Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tarp siūlomų priemonių – ir papildomos išmokos dėl prastovų ar netekus darbo. Bus skolinamasi papildomai iki 5 mlrd. eurų.
Premjeras įspėjo, kad darbdaviai neturi varyti darbuotojų nemokamų atostogų. Tai, pasak premjero, nėra būdas spręsti problemas. Vyriausybės posėdžio metu tą patį griežtai kartojo ir finansų ministras V. Šapoka, pasak jo, tokiu atveju verslas gali nesitikėti valstybės pagalbos.
Parama verslui bus suteikiama tik tokiu atveju, jei darbuotojai nebus leidžiami neapmokamų atostogų, tačiau ketinama mokėti už prastovas. Dabar, pasak finansų ministro, yra laikas, kai geriausiai matysis, kiek verslas yra socialiai atsakingas.
Profsąjungoms žmonės jau skundžiasi, kad pirminė verslo reakcija į karantiną buvo darbuotojų varymas nemokamų atostogų.
„Vyriausybė imasi labai rimtų priemonių“
Pirmadienio rytą pasitarime su premjeru dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, jog Vyriausybė imasi labai rimtų priemonių, ko nebuvo per praėjusią krizę 2009 metais. Vyriausybėje buvo pristatytas priemonių planas, kuris, jo nuomone, yra optimistinis.
„Plane yra priemonės, kurios turėtų sušvelninti tą įtampą, kuri dabar jaučiama darbo rinkoje. Ypač tai jaučiama darbuotojams, kurie šiuo metu nebeturi darbo, tai – aptarnavimo sfera: restoranai, kavinės, viešbučiai ar kiti sektoriai. Šis mechanizmas įsijungia visose ekonomikos sektoriuose.
Vyriausybė siūlo įforminti kaip prastovas ir įsipareigoja padengti trūkstamų lėšų poreikį, bet vienam darbuotojui, kad neviršytų minimalios mėnesinės algos.
Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tai ne tik įmonėms, bet ir žmonėms, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tris mėnesius, kurie prieš tai mokėjo „Sodros” mokesčius, tai jiems taip pat bus mokama po 250 eurų“, – sakė D. Arlauskas.
Kurį variantą darbuotojui pasirinkti?
Pirmadienį kai kurie darbuotojai sulaukė tokių ar panašių laiškų:
„Šiandien turime neeilinį susirinkimą, kurio metu bus priimti sprendimai dėl nedarbo kovo 16-kovo 30 dienomis.
- Pirmiausia, darbuotojams siūloma išnaudoti kasmetines atostogas. Kiekvieno darbuotojo turimas atostogas persiųs personalo skyrius pirmadienį. Tai pats palankiausias pinigine prasme darbuotojams variantas, kadangi darbuotojams mokami jo vidutinio atlyginimo dydžio atostoginiai.
- Jei darbuotojas neturi pakankamo likučio kasmetinių atostogų, tada siūlomas:
- Nedarbingumas, jei dėl paskelbto infekcijos plitimo švietimo įstaigose paskelbiamas ribojantis rėžimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. atlyginimo.
- Prastova. Jei prastova paskelbta ne ilgiau nei 3 darbo dienų laikotarpiui, nuo ketvirtos darbo dienos darbuotojui mokama 40 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Už pirmą prastovos dieną mokamas vidutinis darbuotojo atlyginimas, o už antrą ir trečią dieną – 2/3 vidutinio atlyginimo“.
Turėtų rinktis individualiai
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas teigė, kad kiekvienas darbuotojas turi savo planus ir turėtų individualiai pasirinkti jam labiausiai tinkantį variantą.
„Kad darbuotojas eitų atostogų, tai reikia turėti apyvartinių lėšų. Jei įmonė neturi apyvartinių lėšų, tai darbuotojai eis atostogų, bet negaus atostoginių. Kitas dalykas, jei eisi atostogų, tai negausi Vyriausybės pažadėtos sumos prastovoms.
Kai kas pasako, kad išvažiuos kitur, bet jau nebe tas laikas – šalys uždaro sienas. Alternatyvų lieka vis mažiau“, – sakė D. Arlauskas ir, jo nuomone, dabar geriausia likti darbo vietoje su tam tikru finansų netekimu, o atostogų išeiti vėliau.
Negali versti imti neapmokamų atostogų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė šiuo metu sulaukianti daugybės darbuotojų užklausų. Pasak pirmininkės, dabar sudėtingoje situacijoje ir labai sunerimę yra kultūros sektoriaus, grožio paslaugų ir paslaugų sferos darbuotojai, kuriems pasakyta užsidaryti. Taip pat sunerimę prekybos centrų darbuotojai bei paštas.
„Ateina labai daug signalų, kad darbdaviai verčia imti neapmokamas atostogas arba kasmetines atostogas. Šiandien išgirdome aiškų premjero žodį – tie, kas vers imti darbuotoją nemokamų atostogų, atleidinės darbuotojus, negalės pretenduoti į Vyriausybės paramą. Darbdaviai privalo išlaikyti darbo vietas ir taip organizuoti darbą, kad jos išliktų.
Jokių vertimų eiti nemokamų atostogų negali būti, nes tai absoliučiai neteisėta. Šiai dienai darbdavys turi rinktis kitas priemones, kaip organizuoti darbą. Labai svarbu, kad žmogus negali likti be pajamų. Tiems, kas gauna minimalų atlyginimą, kas turi paskolas, net ir 20 ar 30 proc. atlyginimo netekimas yra kritinė riba“, – sakė pirmininkė.
Patarė pasirinkti nuotolinį darbą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė darbuotojams patarė pirmiausia rinktis nuotolinį darbą.
„Geriausia darbuotojams pasirinkti nuotolinį darbą“, – patarė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Jei turi vaikų ar sergančių artimųjų, kuriuos reikia slaugyti, tada siūloma imti nedarbingumo pažymėjimą. Trečioje vietoje patariama rinktis prastovą.
„Šiandien prioritetas taikomas darbui iš namų, nuotoliniu būdu ir maksimaliai visi darbdaviai skatinami sudaryti visas sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Bus tokių įmonių, kurių gamybinių procesų negalima stabdyti. Tokiu atveju įmonės raginamos kitaip organizuoti darbo procesą, aprūpinti apsaugos priemonėmis, daryti didesnes pertraukas ir kiek įmanoma mažinti kontaktą su kitais žmonėmis“, – sakė pašnekovė.
Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną?
Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.
Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:
Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.
Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:
NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja.
2. Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų.
3. Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
PRASTOVA. Darbo kodekse jau yra nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbdaviui skelbti prastovą darbuotojui ar jų grupei, jeigu šalyje yra paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną Vyriausybė yra numačiusi pagalbą darbdaviams. Siūloma, kad darbdavys darbuotojui prastovos metu mokėtų ne mažiau nei 40 proc. minimalios mėnesio algos per mėnesį, o 60 proc. nuo minimalios algos prisidėtų valstybė. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas prastovos metu, kai paskelbta ekstremali situacija, turės darbuotojui mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą.
Kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri sudarytų 60 proc. nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tai yra skatinimas mokėti darbuotojams ne minimalią algą, bet darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį. Subsidija galės būti mokama iki 3 mėnesių. Už šią subsidiją darbdavys turės išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.
Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.
Dalinei prastovai taip pat galiotų pasiūlymai dėl subsidijų.
ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:
20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba penkias dienas per savaitę.
30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba šešias dienas per savaitę.
Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.
SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį.
Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.
Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Jokiais kitais atvejais nušalinti darbuotojo nuo darbo negalima.
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo priimti Darbo kodekso pataisas, kurios valstybėje esant ekstremaliai situacijai leistų darbdaviui primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo, kai įtariama, kad darbuotojo sveikatos būklė kelią grėsmę kitiems kolegoms. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.
Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų
Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.
ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:
2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.
Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.
Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.
