.jpg)
Apie tai diskutuota Seime surengtoje konferencijoje „Verslo būklė Lietuvoje ir mokesčių sistemos tobulinimas“. Konferencijos dalyviai minėjo visiems jau gerai žinomas problemas: smulkaus verslo diskriminavimą prieš stambųjį, šešėlį, didelį darbo jėgos apmokestinimą, jaunimo emigraciją, silpną žmonių bendruomeniškumą ir negebėjimą jungtis į visuomenę.
D. Matukienė: smulkų verslą naikina stambusis
„Jeigu žinotume receptus, kaip išjudinti mūsų šalį iš problemų, tai tikriausiai šiandien tas problemas spręstume, o ne čia sėdėtume“, – pripažino Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji išskyrė dvi pagrindines problemas, kurios kamuoja Lietuvos verslą. Pirma, naujų prekybos tinklų atėjimą į Lietuvos miestų centrus ji vadino Lietuvos smulkaus verslo žlugdymu. Antra, moteris pabrėžė, kad dėl jaunimo nedarbo Lietuva praranda potencialius jaunus verslininkus.
„Didžiųjų prekybos centrų atėjimas į Lietuvą galutinai sužlugdys smulkųjį verslą Lietuvoje“, – konferencijoje sakė D. Matukienė.
Anot jos, užsienio kapitalo atėjimo į Lietuvą sąlygos nėra lygiavertės Lietuvoje besikuriantiems smulkiesiems ir vidutiniams verslams. Pavyzdžiui, ateinantiems didiesiems prekybos centrams leidžiama užimti didžiulius žemės plotus (iki 2 tūkst. kv. m.), be detaliųjų planų suderinimo kurtis miesto centruose
„Tegu jie kuriasi laukuose už miesto ribų“, – griežtai siūlė smulkaus verslo atstovė.
Kalbėdama apie jaunimo nedarbo problemą, ji vėl sugrįžo prie siūlymo jaunimui suteikti lengvatas įsigyjant pirmąjį būstą ir teikti daugiau lengvatų, kuriant savo nuosavą verslą.
„Jei jaunimas turėtų čia tokias pačias sąlygas kurti verslus, jie neišvažiuotų iš Lietuvos“, – tikino ji ir pabrėžė, kad viena pagrindinių priežasčių, traukiančių likti tėvynėje, tai nostalgija savo šaliai.
Ž. Simanavičienė: individualios įmonės ant išnykimo ribos
Mokslininkė, Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorė Žaneta Simanavičienė konferencijoje pristatė verslo sąlygų ypatumų Lietuvoje tyrimą. Jo rezultatai taip pat rodo, kad dauguma verslo įstatymų orientuoti į stambųjį verslą, o smulkiajam labai sunku išsilaikyti.
„Individualių įmonių už penkerių metų Lietuvoje, ko gero, iš viso nebeliks. Ne dėl to, kad jų nebereiks, bet dėl didelio jų apmokestinimo“, – aiškino profesorė.
Jos teigimu, statistika rodo, kad įmonių įregistruojama pakankamai daug, tačiau realiai veikiančių individualių įmonių sparčiai mažėja.
„Didžiausia mokesčių našta darbo jėgai stabdo verslo augimą. Tiek pelno mokestis, tiek ir socialinio draudimo įmokos lemia tai, kad verslui Lietuvoje nėra sudarytos palankios sąlygos“, – aiškino mokslininkė.
„Lietuvoje yra susiformavęs stereotipas, kad lietuviai nėra versli visuomenė. Lietuviai yra verslūs, bet užsienyje. Užsienyje lietuviai labai sėkmingai kuria verslus, todėl, kad ten verslininką laiko žmogumi, todėl, kad ten jie turi konsultantus, kurie padeda spręsti problemas“, – sakė KTU profesorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad išeitis galėtų būti mažųjų bendrijų įstatymo priėmimas, kuris padėtų pradėti verslą, nerizikuojant visu savo turtu.
„Tai būtų akstinas tiesiog be to didelio įstatinio kapitalo, be atsakomybės visu turtu, pradėti savo verslą“, – svarstė Ž. Simanavičienė.
Verslo atstovai: verslui trūksta lankstumo ir gero vardo
Lietuvoje labai prasta visuomenės situacija, neturime gebėjimo jungtis į organizacijas, jungiamės tik tada, kai sieja pinigai, savo poziciją išdėstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Jo teigimu, nors anksčiau buvo manoma, kad stiprios valstybės ir visuomenės pagrindas yra stipri ekonomika, šiais laikais ši formuluotė yra apverčiama aukštyn kojomis, nes stipri ekonomika ir valstybė yra tik tada, kai stipri yra jos visuomenė.
„Stiprios visuomenės pagrindas yra ne pinigai, o pasitikėjimas vieni kitais“, – priminė D. Arlauskas.
Būtent šios savybės, anot jo, lietuviams labai trūksta, o ir patys verslininkai visuomenėje neturi gero vardo ir pagarbos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus Gediminas Rainio svarstymu, verslui koją dažnai kiša ir nelankstumas. Pavyzdžiui, įstatymiškai draudžiama jauniems tėvams grįžti iš tėvystės atostogų anksčiau nei po 12 mėnesių, nes tuomet nukenčiama finansiškai.
„Nieko nesiūlau bloginti, bet jeigu karjeros siekiantis žmogus, mama ar tėtis, nori dirbti nesulaukęs 12 mėnesių, aš nematau nieko blogo, jei jie tai padarytų ir neprarastų išmokų bei pradėtų mokėti mokesčius „Sodrai“. Švedijos finansų ministras Andersas Borgas yra pasakęs, kad nenori, jog Švedija būtų labiausiai išsilavinusių jaunų mamų valstybe, kurioje tos mamos leidžia laiką virtuvėje. O Lietuvoje yra kvailokas žodis „pašalpa“, nes kyla klausimas, kaip žmogus gali dirbti ir gauti pašalpą. Pavadinkite tai atlyginimu už vaiką ar valstybės padėka už vaiką, nes vis tiek papildomos išlaidos atsiranda“, – savo nuomonę išdėstė pramonininkų atstovas.
Tokiu būdu, pasak G. Rainio, tėvams būtų padedama greičiau sugrįžti į darbo rinką ir leisti pasirinkti, kiek laiko jie nori auginti vaikus, kiek skirti laiko darbui.
