• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu žinotumėte, kad jūsų laukia paskutinė vakarienė, ką valgytumėte? O apie ką kalbėtumėtės? Tokius intriguojančius klausimus komikas Mantas Katleris sekmadienį laidoje „Paskutinė vakarienė“ uždavė grupės „Žemaitukai“ nariams Linui Vaitkevičiui ir Ovidijui Petrauskui. 

Jeigu žinotumėte, kad jūsų laukia paskutinė vakarienė, ką valgytumėte? O apie ką kalbėtumėtės? Tokius intriguojančius klausimus komikas Mantas Katleris sekmadienį laidoje „Paskutinė vakarienė“ uždavė grupės „Žemaitukai“ nariams Linui Vaitkevičiui ir Ovidijui Petrauskui. 

REKLAMA

Laidoje jie prabilo apie metus, kai gyveno kartu, prisiminė savo karjeros pradžią ir net varžėsi, kuris iš jų – labiau žemaitis. 

Grupė kartu jau 11 metų ir per visą šį laiką dar niekuomet nebuvo susipykę. Anot Lino, jie – tarsi pliusas ir minusas.

Todėl net ir šios paskutinės vakarienės meniu buvo bendras – nuo užkandžių, su kuriais prasidėjo jų bendravimas, iki deserto, kuris kėlė didžiausius sentimentus – kiekvienas patiekalas turėjo savo istoriją. 

Tiesa, vienas iš patiekalų nebuvo pats skaniausias L. Vaitkevičiui, skirtingai nei O. Petrauskui. 

Antrajam patiekalui grupės nariai pasirinko valgyti žuvies kotletus. Laidos „Paskutinė vakarienė“ virtuvės šefas Martynas Meidus pagamino juos su žaliųjų žirnelių ir mėtų piurė bei trumų majonezu. Tačiau net ir tokia žuvies kotletų variacija Linui nebuvo prie širdies.

REKLAMA
REKLAMA

Žuvies kotletus visada atiduodavo

Pasirodo, kad studijų metais, kai „Žemaitukai“ gyveno kartu bendrabutyje, jiems būdavo įskaičuotas maitinimas, kuris mėnesiui siekė apie 20 litų. Tiek Ovidijus, tiek Linas eidavo valgyti į mokyklos valgyklą ir tokia privilegija visada pasinaudodavo.

REKLAMA

„Tai ir būdavo dažnai tie žuvies kotletukai pietums. Mes ateidavom ryte ir jau iš kvapo galėdavai pasakyti, kas maždaug bus visos dienos meniu“, – pasakojo Linas.

Kartais „Žemaitukai“ pasinaudodavo ir kitų bendrabučio gyventojų privilegija gauti pusryčius, pietus ar vakarienę, kai jie neateidavo ar sirgdavo. 

„Jeigu būdavo geras tas karštas [patiekalas], tai mes susišaudydavom, kas neatvyksta į mokyklą, ar serga – ten Barbora, Agnė, kažkas. Ir mes nueidavom už jas suvalgydavom. Savo porciją pasiimdavom. <...> Tai čia buvo vienintelis patiekalas, kurį aš atiduodavau Ovidijui, nes mane tas kvapas tiesiog numušdavo. Įeini į mokyklą ir visas tas žuvies tvaikas“, – pasakojo Linas.

REKLAMA
REKLAMA

„Gaudavau ne du, ir tris, ir keturis, ir išsinešti pasiimdavau“, – juokėsi Ovidijus.

M. Katleriui pasiteiravus, ar žino, iš ko tiek kotletai būdavo, Ovidijus patikino, kad jie buvo tikrai skanūs ir juose tikrai buvo geros žuvies. Linas tuo tarpu to patvirtinti negalėjo.

„Dėl skonio nežinau, nes aš taip ir neparagavau“, – tikino Linas.

Išklausęs „Žemaitukų“ istoriją M. Katleris suprato, kad „Paskutinės vakarienės“ šefo žuvies kotletai nulems, ar Linas žuvies kotletų nebevalgys daugiau niekada, ar dar yra vilties juos kada paragauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man rodos, kad aš dvigubai pavalgysiu“, – juokėsi Ovidijus.

Ir kaip sekėsi Linui ragauti žuvies kotletus? 

„Padažas vau“, – pasakė Linas ir vos ne iki ašarų prajuokino tiek Mantą, tiek Ovidijų.

Laidos ištrauką pamatykite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Visą laidą „Paskutinė vakarienė“ galite žiūrėti čia:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų