V. Janulevičius

Vis dažniau išgirstame, kad tokių laikų, kokius išgyvename dabar, pasitaiko labai retai. Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakylimo bangos, o kaip sako ekspertai, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai ateina ne be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai – dar ne pabaiga.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija bus atjungta nuo tarptautinių bankinių atsiskaitymo sistemų – tuomet jokia prekyba su šia šalimi nebebūtų įmanoma. „Mūsų žiniomis, tai numatyta rugsėjo pradžioje. Po 18 dienos Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo, tikėtina, tų pačių sankcijų, kurios susijusios su tam tikromis energetinėmis, gamybos, trąšų įmonėmis, kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Nuo kitų metų sausio 1 d. pensijas savo ateičiai kaupsime šiek tiek kitaip: nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl ateityje gausime nesumažintą „sodrinę“ pensiją, taip pat įsigalios nauja kaupimo formulė asmeninei pensijai – 3 proc. nuo darbo užmokesčio galės kaupti dirbantysis ir 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prisidės valstybė.

Aktorius V. Rumšas jaunesnysis, besimatuojantis virtualios realybės akinius, didžiausią riedžio greitį bandantis išvystyti „Hanner“ vadovas A. Avulis, per šokdynę, kuriančią projekcijas ore, šokinėjanti dizainerė J. Janus – tai tik keletas vaizdų, kuriuos buvo galima išvysti antradienį vykusiame technikos apdovanojimų TECHTOP 2016 komisijos narių susitikime.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Įstrigę Rusijos pasienyje vežėjai tokią dalią patiria jau ne pirmus metus, ir niekas nežino, kiek dar kartų trukdžiai pasikartos. Todėl visai nesvarbu, kokios priežastys yra įvardijamos, daug svarbiau, koks bus rezultatas. O jis akivaizdžiai neigiamas – negautos pajamos, sutarčių su klientais pažeidimai ir klientų praradimai. Arba dar daugiau: pirmiausia nuostolius patirs įmonės, vėliau ir visos šalies ekonomika.

„Pabandysiu jus supažindinti su sportininko dienos pradžia, pasigaminsime maisto visai dienai, - vaizdo siužetą pradėjo asmeninis treneris Vytautas Janulevičius. - Dienos pradžioje pasiruošiame šešiems, septyniems ar aštuoniems valgymams, kad vėliau nereikėtų ieškoti pasiteisinimų „nespėjau“, „nenusipirkau“. „Daugelis manęs klausia, ką reikia daryti, jei nori turėti gražų presą, pilvo apačią, kokius pratimus daryti.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.