Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Įstrigę Rusijos pasienyje vežėjai tokią dalią patiria jau ne pirmus metus, ir niekas nežino, kiek dar kartų trukdžiai pasikartos. Todėl visai nesvarbu, kokios priežastys yra įvardijamos, daug svarbiau, koks bus rezultatas. O jis akivaizdžiai neigiamas – negautos pajamos, sutarčių su klientais pažeidimai ir klientų praradimai.
Arba dar daugiau: pirmiausia nuostolius patirs įmonės, vėliau ir visos šalies ekonomika. Ir dėl neprognozuojamos kaimynės tokį spaudimą gali patirti bet kuris sektorius, kaip praėjusiais metais teko pienininkams, vėliau mėsos eksportuotojams. Kieno eilė toliau?
Gal reikia energingesnių judesių žvalgantis į kitas rinkas – ir ne tuomet, kai patiri nuostolių, o užbėgant tam už akių? Regis, verslas kol kas labai atsargus. Šiuo klausimu sutaria ir politikai, ir ekonomistai, ir patys verslininkai.
Premjeras ėmė kalbėti, kad bankrutavus daliai logistikos – pervežimų ir sandėliavimo bendrovių – šalies BVP gali smukti 4 proc. Ir ne tik. Šių įmonių darbuotojai gali tapti bedarbiais. Tačiau premjeras tuoj pat veją tokią mintį, esą ši perspektyva nelabai reali.
Taip pat buvo ir pernai, ir užpernai, niekas negali pasakyti, kiek dar kartosis. Buvęs premjeras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad šis verslas visada buvo ir bus labai rizikingas ir priklausomas nuo įvairių politinių ir diplomatinių susitarimų. Be to, šiame versle didelė konkurencija, o lietuviai iki šiol buvo labai konkurencingi.
„Oficialių paaiškinimų iš tikrųjų nėra. Niekas iki galo iki šiol ir nežino, kokie buvo tikrieji motyvai, lėmę tuos draudimus. Aš neatmesčiau, kad ir pačioje Rusijoje vidutinėje grandyje yra gana savarankiškų žmonių. Nesuprasi, kokiais motyvais jie priima tuos sprendimus. Aišku viena, kad bandoma konkurentus vienaip ar kitaip pašalinti“, – sako G. Kirkilas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos vežėjai gabena daug sankcijomis neribojamų reeksportuojamų krovinių į Rusiją, todėl neįvykdę įsipareigojimų užsakovams jie rizikuoja prarasti klientus.
„Ar mūsų vežėjai tiesiog neiškris iš rinkos ir mes tiesiog nebegalėsime tų gaminių reeksportuoti ateityje, klausimas labai rimtas“, – sako G. Nausėda.
Kai LRT Televizijos naujienų tarnyba lankėsi bendrovių grupės BOD gamykloje, gaminančioje kompaktinius diskus ir saulės energijos modulius, jos vadovas Vidmantas Janulevičius susitiko su verslo delegacija iš Armėnijos. Ją atlydėjo šios šalies ambasados darbuotojai.
V. Janulevičius teigia, kad įmonę domintų veikla šioje šalyje. Pradėjus veiklą joje būtų lengviau įsitvirtinti ir kaimyniniame Irane, kur dar didesnė rinka. Pasak vadovo, įmonė domėjosi galimybe verslą plėsti ir Rusijoje ar Baltarusijoje. Tačiau nesant saugių atsiskaitymų nutarta nerizikuoti.
Vienintelė Europoje naujos kartos saulės energijos modulius gaminanti įmonė pusę produkcijos parduoda Vakarų Europoje, kitą dalį Malaizijoje. Daug vilčių dedama į saulės modulių gamyklos statybą šioje šalyje. Domimasi eksporto galimybėmis į Indoneziją.
„Faktas yra vienas, kad turime kurti produktą, kuris kurtų didesnę pridėtinę vertę. Lietuva galėtų būti mini Kinija ES viduje. Mes tikrai tą galim daryt, mes tikrai tam turim šaltinių, tik reikia teisingų investicijų į teisingas sritis – perspektyvias, kurios vystysis ateinančius 10–20 metų, ir tą būtina daryt. Nes vien iš to, ką mes turime dabar, nors tai yra mūsų garvežys šiandien, mes turime orientuotis į kitką“, – sako „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.
Buvęs premjeras G. Kirkilas teigia, kad jau matomi prieš kelerius metus šalyje įsteigtų mokslo ir verslo slėnių veiklos rezultatai.
„Mokslo verslo slėniai – jie perspektyva Lietuvos. Nėra abejonių. Ir ypatingai kelios sritys, kurios yra stipriai išvystytos – tai yra biotechnologijos, lazeriai. Su lazeriais mes jau dirbam ir su NATO šalimis. (...) Dabar didžiausia problema yra paskatinti verslą investuoti. Nes vien tik valstybės pastangų čia neužtenka, verslas kol kas labai atsargus“, – sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
V. Janulevičius taip pat sako, kad kol kas trūksta verslo iniciatyvos ieškoti naujų rinkų už ES ir Rusijos ribų.
„Pradžioj turi būti diplomatija, ekonominė diplomatija, valstybiniai susitarimai ir, be abejo, valstybinės delegacijos. Kuo daugiau tokių vizitų, prie jų jungtis verslininkams, nepabijoti ir važiuoti, ieškoti. Jeigu verslas veikia, reikia jį plėsti, diversifikuoti. Skaudžiausias dalykas šiandien, kad žmonės bijo išleisti pinigus, nuvažiuot, nes beveik įsitikinę, kad nieko neišeis. Taip, galbūt iš keturiose šalyse neišeis, bet penktoje išeis. Valstybė turi užsiimti tuo, kuo jinai turi užsiimti, o verslas turi žiūrėti savo investicijų riziką ir bandyti ją sumažinti“, – sako „BOD Group“ vadovas.
Verslininkui pritaria ir ekonomistas G. Nausėda.
„Valdžia negali pasakyti verslui „daryk tą arba daryk kitą“, nes tada ji automatiškai prisiima atsakomybę, jeigu jos rekomendacijos buvo neteisingos. Jokia valdžia tokios atsakomybės prisiimti negali ir jokia net genialiausia valdžia negali nustatyti perspektyviausių verslo krypčių, nes valstybė niekada nebuvo geriausias verslininkas“, – sako jis.
G. Kirkilas taip pat teigia, kad logistikos verslas turi perspektyvų, tačiau jame išliks tik stipriausi. Kiti vis tiek tiesiog bus priversti ieškoti patikimesnių verslo nišų.
