gitanas nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Pinigų gynybai mįslė turi kelis variantus: vienas sudėtingesnis, su Europos pagalba, kitas – paprastesnis
Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis.
Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.
Nausėda – prieš darbdavių įtraukimą į pensijų kaupimą, už – tolesnį valstybės įnašą
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą bei mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė.
„Dėl darbdavių, aš už savanorišką darbdavių dalyvavimą. Kai kuriose įmonėse kartu kolektyvinėmis sutartimis arba individualiai, yra nustatomi tam tikri darbdavių prisidėjimo normatyvai arba modeliai. Privalomas jų įtraukimas į pensijų kaupimą šiuo metu tikrai būtų neteisingas“, – interviu BNS antradienį sakė G. Nausėda.
Nausėda autobiografinę knygą tikisi išleisti iki vasario
Prezidentas Gitanas Nausėda autobiografinę knygą, kurioje bus apžvelgta ir jo pirmoji kadencija, tikisi išleisti iki šį vasarį vyksiančios Vilniaus knygų mugės.
„Iš tikrųjų pradedu savo gyvenimo kelio aprašymą nuo vaikystės, kadangi vis tiek buvo pakankamai įdomus gyvenimas. (...) Mėginome įtraukti ir tikrai tuos penkerius pirmosios kadencijos metus, kurie buvo labai intensyvūs, labai įvairialypiai“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.
Aktorės Rasos Samuolytės gyvenime – ypatinga diena: kreipėsi pats Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos teatro ir kino aktorę Rasą Samuolytę 50-mečio proga.
Pasak Prezidento, R. Samuolytė – viena nuostabiausių Lietuvos dramos aktorių, Lietuvos teatro ir kino pažiba, savo daugiabriauniais vaidmenimis pelniusi daugybės žiūrovų besąlygišką meilę.
Nausėdos Nacionalinio saugumo grupėje dirba tik du patarėjai: Prezidentūra tai aiškina natūraliu politiniu ciklu
Šalies vadovo Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupėje šiuo metu dirba tik du patarėjai – vos prieš kelis mėnesius prie prezidento komandos prisijungę Marius Česnulevičius ir Andrius Varnelis.
Praėjusių metų pabaigoje jiems prisijungus prie Nacionalinio saugumo grupės, joje dirbo dar 4 patarėjai. Tiesa, tuo metu pora jų – Kęstutis Budrys ir Tomas Godliauskas – jau ruošėsi palikti Prezidentūrą ir tęsti darbus naujosios Vyriausybės ministerijose.
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa.
Taip jis kalbėjo energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui sausį pareiškus, jog Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.
Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus – netikėtas Lietuvos žingsnis: ar tai nesužlugdys mūsų?
Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.
Mauricas: Lietuvoje augant apetitui ne tik gynybos, bet ir kitoms išlaidoms, apie pajamas kalbama mažai
Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimauja, kad diskusijose dėl šio tikslo retai aptariama, iš kokių pajamų toks sprendimas būtų finansuojamas. Jis pastebi, kad Lietuvoje auga ir kitų sričių poreikiai, kurie neturint papildomo finansavimo gali lemti didesnį deficitą.
„Visiškai neaišku, nes nėra apie tai kalbama.
Nausėda: tęsiantis kovai už laisvę šiandien daug geriau suprantame 1863–1864 m. sukilimo prasmę
Tęsiantis kovai už laisvę šiandien yra daug geriau suprantama 1863–1864 metų sukilimo prasmė, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo sekmadienį vykusiame sukilimo dalyvių pagerbime Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.
„Šiandien, laisvės šauksmui taip galingai ataidint kiekvieno iš mūsų krūtinėje, daug geriau suprantame sukilimo reikšmę ir prasmę. Šiandien žinome, kad Lietuvos kova už laisvę nesibaigė per kruvinus 1991 metų sausio įvykius ar Medininkų žudynes.
Nausėda ragina EK tęsti PPO bylą dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai
Europos Sąjungai (ES) svarstant nutraukti Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) iškeltą bylą prieš Kiniją, nuo 2021 m. šiai pradėjus taikyti prekybos ribojimus Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad byla turėtų būti tęsiama.
PPO bylos nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi ES kreipimąsi. Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti šį sausį.
REKLAMA
REKLAMA
TV3 Žinios. Šalies vadovai – apie pinigus gynybai; Vilniuje į avariją pateko pareigūnai; Gazoje įsigaliojo paliaubos
Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, G. Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius.
Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.
Nausėda: „Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta“
Norint pasiekti „ambicingą tikslą“ iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be skolinimosi instrumentų reikės restruktūrizuoti ir šalies pajamų bei išlaidų infrastruktūrą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas.
Nausėda: 1863-1864 m. sukilimo aukos teikia drąsos ir didvyriškumo pavyzdį
Šiandien Lietuvai vėl patiriant spaudimą iš Rytų, 1863-1864 m. prieš Rusijos okupacinę valdžią sukilusių tautų aukos tampa drąsos ir didvyriškumo pavyzdžiu, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„1863-1864 metų sukilimą mes turėtume įprasminti ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet vėl mūsų tauta patiria milžinišką spaudimą iš Rytų.
Nausėda apie svarstymus pripažinti naujosios Baltarusijos pasus: manau, kad tai yra svarstytina
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog būtų galima svarstyti idėją teisiškai pripažinti naujosios Baltarusijos pasus. Šalies vadovas leidžia suprasti, jog pernelyg nesureikšmina to, jog pastaruosiuose dokumentuose naudojama į lietuvišką Vytį panaši simbolika. Anot G. Nausėdos, Lietuva gali leisti naudotis šiuo simboliu toms tautoms, kurios „išpažįsta laisvę ir nėra keliaklupsčiaujančios Putinui“.
„Žinote, niekas neperrašys istorijos. Istorija yra tokia, kokia yra.
Prezidentas nelaiko Bridikio realiausiu pretendentu į VSD vadovus: kalbame apie du, tris kandidatus
Balandį baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad šiuo metu yra aptarinėjami du, trys galimi kandidatai, kurie galėtų pakeisti dabartinį vadovą. Nors, prezidento teigimu, tarp pastarųjų yra ir VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Remigijus Bridikis, šalies vadovas jo neįvardija kaip pagrindinio pretendento.
„Šiuo metu kalbame apie du, tris kandidatus.
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, peržiūrint institucijų finansavimą.
„Investors‘ Forum“ vadovas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, ypač svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui būtų privaloma užtikrinti, jog šie pinigai naudojami efektyviai.
Šimonytė įvertino VGT sprendimus: kol kas tai tik labai didelė ambicija, turės atsirasti aiškumas dėl šaltinių
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako – kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Ir nors siekiniai, anot jos, yra sveikintini, konservatorė pabrėžia – reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai.
„Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina.
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos gynybos fondo
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.
„Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.
Budbergytė: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. – reikia apgalvotos mokestinės politikos peržiūros
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.
„Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis.
Nausėda sako, kad 3 proc. BVP gynybai NATO šalims turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis gynybos finansavimas NATO šalyse turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“.
Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
„Trys procentai bendrojo vidaus produkto gynybai turi tapti nauju atskaitos tašku visoms NATO sąjungininkėms.
VGT nepriėmė sprendimo dėl Otavos konvencijos: tęs konsultacijas su sąjungininkais
Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacijų su sąjungininkais.
„Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas.
Nausėda: sutarta 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc.
Nausėda apie JAV sprendimą riboti lustų eksportą į Lietuvą: ES turėtų būti nedaloma
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų būti nedalomos, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus tik į dalį jų neriboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto.
„Šiuo požiūriu mano atsakymas yra labai paprastas – aš manau, kad Europos Sąjunga turėtų būti nedaloma.
Nausėda: institucijos turi bendradarbiauti su labdaros organizacijomis, bet reikia kontroliuoti, kam fondai skiria lėšas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) sustabdžius projekto „Sidabrinė linija“ finansavimą 2025 m., prezidentas Gitanas Nausėda vertina, kad socialinė parama Lietuvos žmonėms per fondus yra reikalinga, tad institucijos turi su jais bendradarbiauti. Tačiau, pabrėžia šalies vadovas, būtina kontroliuoti, kam konkrečiai fondai naudoja savo lėšas.
„Tai yra, be abejo.
Prezidentas Kauno apylinkės teisėjos sumušimą vadina pasibaisėtinu: tokių dalykų netoleruosime
Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kaltinamajam sumušus teisėją, šį įvykį prezidentas Gitanas Nausėda vadina pasibaisėtinu. Anot jo, būtina skirti reikiamą dėmesį, siekiant užtikrinti didesnę teisėjų apsaugą.
„Be abejo, kad tai yra išskirtinis ir pasibaisėtinas atvejis. Tokių dalykų mes tikrai netoleruosime. (...) Tikrai reagavimas bus ir jis privalo būti nedelsiant“, – ketvirtadienį lankydamasis Alytuje žurnalistams teigė G. Nausėda.
Nausėda apie galimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos: negalime pasakyti, kad esame pasirengę priimti sprendimus
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva dar nėra pasirengusi priimti sprendimus dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Anot jo, dėl šio žingsnio labai svarbu konsultuotis su šalies partneriais.
„Šiandieną tikrai negalima sakyti, kad mes esame pasirengę priimti sprendimus. Pirmiausia mums reikia labai atidžiai įvertinti tiek patį karinį patarimą.
Nausėda apie Maisto tarybos steigimą: padėtų užtikrinti skaidrumą
Valdantiesiems ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokia institucija padėtų užtikrinti prekybos sistemos skaidrumą ir inicijuoti diskusijas, tačiau neturėtų imtis rinkos reguliuotojo vaidmens.
Prezidentas: susidaro iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, o vaidina „santabarbaras“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog susidaro iškreiptas vaizdas, kad valdančioji koalicija nedirba, nukreipiamas dėmesys nuo vykdomų darbų.
„Manau, kad mums susidaro kartais iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, tik vaidina santabarbaras“, – žurnalistams ketvirtadienį Alytaus rajone sakė G. Nausėda.
„Darbas vykdomas, tik galbūt mes kartais per daug dėmesį kreipiame į tuos nukreipiančius dėmesį ir ne itin svarbius dalykus.
Konstitucinis Teismas vertins, ar Nausėda galėjo patvirtinti ne visos sudėties Palucko Vyriausybę
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti opozicijos skundą, ar prezidentas gali patvirtinti ne visos sudėties Ministrų kabinetą.
Kreipimąsi į KT parašė grupė Seimo narių konservatorių, prezidentui Gitanui Nausėdai savo dekretu patvirtinus socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, kurią sudarė 12 ministrų vietoj 14.
Opozicijos atstovai prašo išaiškinti, su kokiu skaičiumi ministrų Vyriausybė gali būti tvirtinama ir yra legitimi.
Prezidentas: reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikia pritaikyti per migrantų krizę pademonstruotą lankstumą
Reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikalingi lankstesni sprendimai, panašiai priimti 2021 m. Baltarusijos sukeltos migrantų krizės sąlygomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, kritinei infrastruktūrai stebėti antradienį pradėta NATO laivyno misija Baltijos jūroje truks tris mėnesius.
Šalies vadovas antradienį dalyvauja Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime.
Nausėda Helsinkyje: būtina griežčiau riboti Rusijos šešėlinio laivyno patekimą į Baltijos jūrą
Po pastarųjų incidentų Baltijos jūroje, kuomet buvo pažeista kritinė infrastruktūra, Europos Sąjunga turi siekti naujų sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui, Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime antradienį akcentavo Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Nausėda: budrumas stebint Baltijos jūrą bus reikalingas kelis mėnesius
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad artėjant Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa, bus reikalingas ypatingas NATO budrumas Baltijos jūroje. Šalies vadovas mano, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės, įvykus sinchronizacijai, gali bandyti sutrukdyti elektros tiekimą kabeliais po Baltijos jūra.
„Vasario pradžioje mes pabaigsime Baltijos šalių atsijungimą nuo posovietinės energetikos sistemos ir įvykdysime sinchronizaciją su Vakarų Europa.
Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių, sako Nausėda
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi suteikti papildomus pajėgumų NATO pastangoms, mes tam skirsime savo laivus (...), sraigtasparnius, specialų bendradarbiavimo padalinį“, – sakė G. Nausėda.
Nausėda Suomijoje dalyvaus NATO vadovų susitikime dėl saugumo Baltijos jūroje
Prezidentas Gitanas Nausėda Helsinkyje antradienį dalyvaus Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime, skirtame aptarti regiono saugumo klausimus.
„Aljansui priklausančių ir prie Baltijos jūros esančių valstybių aukščiausiojo lygio susitikime bus aptariami kritinės infrastruktūros apsaugos klausimai. Susitikimas rengiamas NATO siekiant sustiprinti savo karinį buvimą Baltijos jūroje po kelių povandeninių kabelių pažeidimo“, – nurodo Prezidentūra.
Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę Nausėda vadina nepriimtinais
Prezidentas Gitanas Nausėda išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę vadina nepriimtinais, ragina gerbti suverenitetą.
„Kol kas mes matome pareiškimus, kurie kvestionuoja valstybių sienas. Tai nėra priimtina XXI amžiuje. Kiek prisimenu, XIX amžiuje buvo paskutiniai laikai, kuomet buvo perkamos ir parduodamos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas: Donelaičio muziejus su Rusijos kultūra neturi absoliučiai nieko bendro
Prezidentas Gitanas Nausėda nesistebi aštria Maskvos reakcija, praėjusią savaitę jam viešai sukritikavus Rusijos institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų. Pasak Lietuvos vadovo, priekaištus reiškia valstybė, kuri perrašinėja savo ir kaimyninių kraštų istoriją.
„Žinote, valstybė, kuri pati savo istoriją perrašė, kuri aplinkinių valstybių istorijas perrašinėja, gali triukšmingai reaguoti į bet kokią žinutę.
Laisvės gynėjų dieną minintis Nausėda: iki šiol netrūksta linkinčių mums blogo – neleiskime to
Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją.
„Iki šiol netrūksta mums linkinčių blogo. Pilna norinčių ištrinti ar suklastoti istoriją. Paniekinti aukų atminimą. Užgniaužti kiekvieną laisvės ir žmogiškojo orumo apraišką. Neleiskime to. Ir niekada nenusileiskime. Nepamirškime, kad laisvė – tai pirmiausia kasdienės mūsų pastangos.
Nausėda skųs VRK sprendimą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“: tai darysime netrukus
Nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina netrukus skųsiąs šį nutarimą teismui.
„Taip, šitas faktas jau žinomas. Mes skųsime ir tai darysime netrukus“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė prezidentas.
Apie ruošiamą skundą dar praėjusią savaitę Eltai teigė ir šalies vadovo advokatas Justas Vilys.
Nausėda: noriu tikėti, kad Gavrilovas yra teisingoje istorijos pusėje, bet tai turėtų įvardinti aiškiau
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėtų aiškiau parodyti, kad yra lojalus Lietuvai pareigūnas, net jei mini gegužės 9-ąją. Anot šalies vadovo, neturi likti abejonių dėl to, „kurioje barikadų pusėje“ yra viceministras.
„Vienas dalykas yra kalbėti apie pilietį Gavrilovą, jo pažiūras. O kitas dalykas yra kalbėti apie politinio pasitikėjimo pareigūną Gavrilovą. Ir žinoma, kad kaip pilietis jis gali švęsti kokias nori šventes.
Nausėda: siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena rimtas ir svarstytinas
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas.
„Pasiūlymas tikrai rimtas ir svarstytinas. Ir, manau, kad Sausio 13-oji yra natūrali kovo 11-osios dienos tąsa. Jeigu Kovo 11-ąją dieną mes deklaravome savo laisvę, tai Sausio 13-ąją mes šią deklaraciją pasirašėme savo krauju“, – po Sausio 13-osios minėjimo Seime žurnalistams teigė G. Nausėda.
Nausėda apie nesutarimus dėl Katedros požemiuose rastų insignijų: autorius turėtų džiaugtis, kad jos apskritai atrastos
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms ir nesutarimams dėl to, kas pirmasis Vilniaus Katedros požemiuose aptiko neseniai viešai pristatytas šalies valdovų insignijas, prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, jog artefaktų išėmimo procedūra nebuvo itin sklandi. Tačiau, pabrėžia šalies vadovas, džiaugtis reikėtų pačių atradimo faktu.
Minint Laisvės gynėjų dieną, Nausėda lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios gimnazijoje: laisvę iškovojome amžiams
Lietuvai minist 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“.
Pagerbęs šioje mokykloje besimokiusių Sausio 13-osios aukų Vido Maciulevičiaus, Rolando Jankausko, Igno Šimulionio atminimą, šalies vadovas kartu su mokyklos bendruomene dalyvavo šventinėje istorijos pamokoje.
Nausėda: laisvės kovų istorija ir dabar yra mūsų stiprybės šaltinis
Artėjant Sausio 13-osios įvykių sukakčiai, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje apie laisvę su 2024 metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos. Joje šalies vadovas akcentavo, jog Lietuvos laisvės kovų istorija ir dabar tebėra visuomenės stiprybės šaltinis.
„Lietuvos laisvės kovų istorija yra daugybės laisvę mylinčių lietuvių, pasiryžusių ją ginti ir prireikus dėl jos aukotis, kartų istorija.
Iš Kremliaus – reakcija į Nausėdos žodžius: apkaltino teritorinėmis pretenzijomis
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maksva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“.
Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.
Nausėdos advokatas žada skųsti VRK sprendimą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pripažinus laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ su prezidentu Gitanu Nausėda paslėpta politine reklama, šalies vadovo advokatas Justas Vilys tikina skųsiąs sprendimą teismui. Tuo metu Prezidentūra VRK nutarimo nekomentuoja.
„Šiuo klausimu kviečiame kreiptis į advokatą Justą Vilį“, – Eltai raštu atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Mes sprendimą tikrai skundžiame, motyvus ruošiame, jie jau yra aptarti.
VRK: Nausėdos dalyvavimas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ buvo politinė reklama
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė, kad Gitano Nausėdos dalyvavimas laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ prieš praėjusiais metais vykusius prezidento rinkimus buvo paslėpta politinė reklama.
Už tokį sprendimą balsavo šeši komisijos nariai, penki buvo prieš, įskaitant ir šalies vadovo į komisiją deleguotą Šarūną Liekį. Balsavime nusišalino kitas prezidento į VRK deleguotas narys – Andrius Vaišnys.
VRK spręs, ar Nausėdos dalyvavimas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ yra politinė reklama
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs dėl galbūt paslėptos Gitano Nausėdos politinės reklamos prieš praėjusiais metais vykusius prezidento rinkimus.
Pagal parengtą tyrimo medžiagą, siūloma politine reklama pripažinti balandžio 27 dieną Palangos koncertų salėje vykusią laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ ir prieš tai įvairiais kanalais platintus skelbimus apie renginį.
Su laida susijusias išlaidas – per 18 tūkst.
Prezidentas apie Kaliningrade esančio Donelaičio muziejaus pavadinimo keitimą: „Kas bus toliau? Knygų deginimas?“
Prezidentas Gitanas Nausėda Kaliningrado valdžios sprendimą pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą vadina dar vienu Rusijos bandymu perrašyti istoriją.
„Kas bus toliau? Knygų deginimas? Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.
Dėl Žemaitaičio pareiškimų Nausėda iš Palucko tikisi sprendimų: „Pagrindiniu smuiku griežia socialdemokratai“
Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, kad Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas turėtų sutramdyti Remigijų Žemaitaitį, šis priverstas aiškintis, kodėl to nepadaro. Paluckas sako, kad nemato reikalo kažką tramdyti.
Nors Žemaitaitis vis kelia ultimatumus ir grasina, kad trauksis iš koalicijos, Paluckas sako, jog tarpusavyje koalicijos partneriai sutaria puikiai.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Remigijaus Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos atrodytų po truputį slūgsta.
