gediminas kirkilas

Balandžio 20 dieną, eidamas 73-uosius metus, mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Policijos duomenimis, politiko kūnas buvo surastas šeštadienį ryte namuose be išorinių smurto žymių. Kaip vėliau patvirtino buvusio premjero artimi šaltiniai, mirties priežastis buvo – insultas. Dabar įspėja visus – pajutę pirmuosius insulto simptomus, jokiu būdu jų neignoruokite.

Balandžio 20 d. mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Policijos duomenimis, politiko kūnas buvo surastas šeštadienį ryte namuose be išorinių smurto žymių. G. Kirkilas ėjo 73-uosius metus. Paaiškėjo, kad politiko mirties priežastis – insultas. Tai patvirtino G. Kirkilui artimi šaltiniai. G. Kirkilo gedintys kolegos ir bendražygiai teigė, kad žinia apie politiko mirtį buvo netikėta. „Ta žinia buvo labai netikėta.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, sako į ilgamečio parlamentaro laidotuves trečiadienį atvykęs prezidentas Valdas Adamkus. Todėl, pasak prezidento, jo atminimas neabejotinai išliks pavyzdžiu ateities kartoms. Atsisveikinti su G. Kirkilu atvyko artimieji, bičiuliai, bendražygiai. Išreikšti pagarbą buvusiam premjerui atvyko politikai, taip pat buvęs prezidentas Valdas Adamkus. Jam įėjus į šarvojimo salę, visi atsistojo.

Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuvos ateitimi. „Prisimenu kaip labai išmintingą, geranorišką, ramų žmogų, labai įžvalgų politiką.

Trečiadienio popietę paskutinį „sudie“ buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui ištarė jo bičiuliai ir bendražygiai. Velionis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Veliono urna išnešta trečiadienį apie 12 valandą. Valstybinės laidotuvės vyko Antakalnio kapinėse. G. Kirkilas amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia režisieriaus Rimo Tumino.

Vilniuje su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino, kad G. Kirkilas buvo žmogus, kuris turėjo europietišką ir globalią mąstyseną. Velionio, kuris ėjo 73-iuosius metus ir šeštadienį ryte buvo surastas namuose be išorinių smurto žymių, palaikų pašarvojimas vyksta laidotuvių rūmų „Ritualas“ (Olandų g. 22) didžiojoje šarvojimo salėje. Čia antradienio popietę renkasi jo artimieji, bičiuliai, bendražygiai.

Vilniuje atsisveikinant su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu savo mintimis apie velionį sutiko pasidalinti ir premjerė Ingrida Šimonytė. Velionio palaikų pašarvojimas vyksta laidotuvių rūmų „Ritualas“ (Olandų g. 22) didžiojoje šarvojimo salėje. Čia antradienio popietę renkasi jo artimieji, bičiuliai, bendražygiai. Premjerė Ingrida Šimonytė sutiko pasidalinti savo mintimis apie velionį.

Vilniuje atsisveikinama su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. Daugybė žinomų žmonių, bendražygių, bičiulių, kolegų velionį prisimena prisimena geriausiais žodžiais. Velionio, kuris ėjo 73-iuosius metus ir šeštadienį ryte buvo surastas namuose be išorinių smurto žymių, palaikų pašarvojimas vyksta laidotuvių rūmų „Ritualas“ (Olandų g. 22) didžiojoje šarvojimo salėje. Čia antradienio popietę renkasi jo artimieji, bičiuliai, bendražygiai.

Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. Kaip pranešė Vyriausybė komunikacijos departamentas, antradienį nuo 12 iki 20 val. bei trečiadienį nuo 9 iki 12 val. su velioniu bus galima atsisveikinti laidojimo rūmų „Ritualas“ didžiojoje salėje. Urna bus išnešama trečiadienį 12 valandą. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse. ELTA primena, kad apie netikėtą G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienio rytą.

Šeštadienį Lietuvą apskriejo liūdna žinia – eidamas 73-uosius netikėtikai mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Aiškėja, kad ir kur vyks atsisveikinimas su juo. Pranešama, kad visuomenei atvira atsisveikinimo su Gediminu Kirkilu ceremonija įvyks balandžio 23-24 dienomis. Laidotuvės numatytos balandžio 24 d., trečiadienį, Antakalnio kapinėse Vilniuje. Velionio palaikų pašarvojimas įvyks laidotuvių rūmų „Ritualas“ (Olandų g. 22) didžiojoje šarvojimo salėje.

Lietuva neteko buvusio Premjero. Eidamas 73-iuosius metus mirė Gediminas Kirkilas. Pasak policijos, politiko kūnas buvo rastas namuose be smurto žymių. Tiek buvusio Ministro Pirmininko bendražygiai, tiek politiniai oponentai pabrėžia, kad Kirkilas buvo ne tik bendražygis, bet ir išskirtinis politikas, derybininkas, kuris ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo Europos sąjungos ir NATO nare. 2007-ieji metai.

Ilgametis darbas su Gediminu Kirkilu, nors ir skirtingose ideologinėse pusėse, leido įgyti politikos bendrakeleivio patirties, sako buvęs premjeras Andrius Kubilius. „Nors ir buvome politiniai oponentai ir nevengdavome ir aštriau vienas kitą pakritikuoti – ar Seimo salėje, ar televiziniuose debatuose. Bet kartu drįsčiau pasakyti, kad buvome bendraminčiai tokiuose didesniuose valstybės ar geopolitikos reikaluose“, – šeštadienį Eltai sakė A. Kubilius.

Mirusio buvusio premjero Gedimino Kirkilo bendražygiai Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) jį prisimena kaip išskirtinį politiką, kurio vienas ryškiausių politinės karjeros momentų yra vadovavimas mažumos vyriausybei. „Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas.

Šalies vadovai, politikai ir bendražygiai reiškia užuojautą dėl buvusio premjero Gedimino Kirkilo mirties. Prisimindamas G. Kirkilą prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog G. Kirkilas buvo Lietuvai atsidavęs politikas, per savo ilgametę karjerą prisidėjęs prie svarbių valstybės raidos etapų. „Gediminas Kirkilas buvo išmintingas, garbingas, vakarietiškų pažiūrų politikas, nenuilstamai dirbęs vardan Lietuvos.

Mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Apie tai Eltai šeštadienio rytą patvirtino policijos atstovas Ramūnas Matonis. G. Kirkilas gimė 1951 m. sostinėje. 1978 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, vėliau – Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 2004 m. – VU Tarptautinio verslo mokyklą. 1978-1989 m. priklausė SSKP, vėliau Lietuvos komunistų partijai. Algirdui Mykolui Brazauskui tapus Centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990-1992 m. jo padėjėju.

Lietuva neatmeta galimybės skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. Dabar Lietuva turi atlyginti šimtatūkstantines baudas. Kas dėl to kaltas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė buvęs vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmą kartą padarė ne šiaip klaidą, bet rimtą klaidą. Įtakingi konservatoriai sako, kad jeigu prokurorai pagal Agnės Širinskienės kreipimąsi nuspręstų, jog reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl riboto naudojimo informacijos atskleidimo, vien jau šio fakto užtektų, kad būtų svarstoma, ar ministrui reikia atsistatydinti.

Buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui bus skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija – Vyriausybė trečiadienį tam pritarė posėdyje.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pagal projektą, valstybinė pensija G. Kirkilui turėtų būti mokama nuo rugpjūčio 1 dienos. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo valstybinė pensija būtų skirta buvusiam socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui. Jeigu Vyriausybė patvirtintų tokį nutarimą, valstybinė pensija politikui būtų skirta nuo rugpjūčio 1 dienos.

Gediminas Kirkilas sako, kad susitarimas dėl užsienio politikos yra būtinas, norint pasiųsti žinią užsienio partneriams prieš NATO viršūnių susitarimą Vilniuje. Buvęs premjeras mato per daug konkurencijos ir susiskaldymo šalies politikoje, o tuo, anot jo, gali pasinaudoti mūsų išorės priešai. 2020 m. ruduo.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo, kaip „neutralaus moderatoriaus“, dalyvavimas gali padėti siekiant partijų susitarimo dėl užsienio politikos. „Norėtųsi, kad partijos susitartų. Yra, žinoma, tų galbūt tokių diskusinių klausimų, kur ant stalo guli ir, galbūt, gulės. Aš turiu mintyje, požiūrį į Kinijos Liaudies Respubliką“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

Sudėtinga energetinė situacija gyventojams kelia daug streso, o ir Vyriausybė už savo veiksmus ar jų nebuvimą sulaukia daug kritikos. „Aš nesuprantu, kodėl jie tokie ramūs“, – kritikams pritarė ir Gediminas Kirkilas. Buvęs premjeras naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad dėl tokio neveiksnumo kai kur krenta ir visos vyriausybės. Kartu su juo diskutavo ir Saulius Skvernelis.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Vilniuje atidaryta Taivaniečių ambasada sukėlė Kinijos pyktį. Pekinas Lietuvą lygino su muse, kurią reikia numušti, tačiau drastiškiausio žingsnio – visiško santykių su Lietuva nutraukimo – imtis nesiryžo. Politikai teigia, kad Kinija neturi itin daug galimybių, kaip galėtų bausti Lietuvą, tačiau ragina ruoštis kibernetinėms atakoms, už kurių gali stovėti Pekinas.

Kinija Lietuvą lygina su klounu arba muse, kurią ragina numušti. Tokį Pekino pyktį sukėlė Vilniuje atidaryta Taivaniečių, atstovybė. Kinija jau pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva, tačiau ar tai bus vienintelė bausmė Lietuvai? Kokių dar veiksmų iš įpykusio Kinijos drakono galime sulaukti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis ir buvę...

Ingrida Šimonytė nedirba dėl reitingų, teigė politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie tai, ar Vyriausybė ir jos premjerė ketina pasitraukti dėl visuomenės nepasitenkinimo.  Tokiai politologės minčiai tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu pritarė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) šeštadienį suvažiavime rinks partijos pirmininką. Dabartinis partijos lyderis Gediminas Kirkilas informavo BNS sieksiantis šių pareigų kartu su dar septyniais kandidatais. Tai – Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Jonas Pinskus, Rasa Miškinytė, Kęstutis Daukšys, Andrius Šedžius bei Ritas Vaiginas. „Metai buvo sudėtingi, kupini iššūkių, sumažėjo galimybės bendrauti su visuomene gyvai.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ėmėsi darbo prieš pusę metų ir jai teko dorotis su bene didžiausiu iššūkiu pastarąjį dešimtmetį – koronaviruso situacijos ir jos sukeltų padarinių valdymu.  Kaip su iššūkiais dorotis sekasi I. Šimonytės kabinetui ir ką jai būtų galima patarti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę premjerai – Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Socialdarbiečiai su socialdemokratais jungtis neketina, ketvirtadienį pranešė partija. Socialdarbiečiai sako nenorintys jungtis su partijomis, pergyvenančiomis vidines dramas. „Šiuo metu neketiname jungtis su partijomis, pergyvenančiomis vidines dramas ir menkinančiomis kitus politikus, juo labiau, mes negalvojame pasileisti ar išsiskirstyti, kaip siūlo oponentai“, – rašoma Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) prezidiumo pareiškime.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Vis aiškiau, kas dirbs naujųjų Seimo narių komandose. Panašu, kad parlamentarai savo padėjėjais skiria daug valstybės valdyme patyrusius politikus. Tarp jų buvęs premjeras ir ministras, socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas. Daug darbo patirties turintis politikas sako, kad, užėmus tokias aukštas pareigas politikoje, tapti Seimo nario patarėju visai nėra keista. Politikas mano galintis būti naudingas. Seimo nariai formuoja savo komandas, skelbia patarėjų pavardes.

30 metų – tiek šiandien skaičiuoja atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Aštuoni seimai, 17 vyriausybių, 14 premjerų. Kaip Lietuvos progresą vertina šalies politikoje ilgus metus veikę politikai? Kokias klaidas įžvelgia? Apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, nepriklausomybė, Europos Sąjunga ir NATO. Aš galiu išvardinti labai paprastai.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas po patirto fiasko pats neskuba pasitraukti iš partijos pirmininko posto. Sako, kad šį klausimą gruodžio mėnesį svarstys partija. G. Kirkilas žada toliau dalyvauti partijos veikloje ir palaikyti kitus asmenis, kurie galėtų tapti partijos lyderiais. Socialdarbiečiai nesulaukė rinkėjų didesnio palaikymo ir neperžengę 5 proc. ribos – į Seimą nepateko.

Valdantiesiems priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis tikisi, kad partija kitos kadencijos Seime turės 11–12 mandatų, iš jų šeši–septyni priklausytų vienmandatininkams.  Partijos vadovas Gediminas Kirkilas kol kas nekomentuoja, prie kokios partijos šlietųsi į Seimą išrinkti „socialdarbiečių“ vienmandatininkai tuo atveju, jeigu partijai nepavyktų peržengti 5 proc. ribos arba nesuformuotų frakcijos.  „Tikimės praeiti barjerą.

Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sako apgailestaujantis dėl partijos kandidato į Seimą Virginijaus Šmigelsko sukeltos avarijos jam vairavus neblaiviam ir mano, kad jo elgesį įvertins rinkėjai.  Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė tv3.lt teigė, kad kol kas nėra teisinio pagrindo jo šalinti ir neleisti dalyvauti rinkimuose.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) teigia turinti patyrusių kompetentingų kandidatų sąrašą. Tačiau šią partiją lydi ne tik patyrę politikos vilkai, bet ir paskui juos besivelkantis skandalų šešėlis. Dar ilgai rinkėjai nepamirš jų skambių frazių, kad šampanas – tai ne alkoholis, mestų kaltinimų prekyba poveikiu ar slaptų pokalbių, dėl kurių kai kurie jų neteko posto.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Seimas siūlo Vyriausybei plėsti sankcijas Baltarusijos režimui ir uždrausti į Lietuvą įvažiuoti dar daugiau kaip 80 Baltarusijos valdžios pareigūnų.  Parlamentas vienbalsiai 77 balsais „už“ priėmė rezoliuciją su pavardėmis, kurias siūloma įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Dokumentą inicijavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdarbietis Gediminas Kirkilas ir opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ketinimus uždaryti sieną su Vakarų kaimynėmis galėjo pristabdyti Rusija, tvirtina Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdarbietis Gediminas Kirkilas. „Manau, kad tai greičiausiai Rusija pristabdė. Nes ką reiškia sienų uždarymas su Lietuva? Tai reiškia, kad nutrūksta Kaliningrado tranzitas, nutrūksta tiekimas į Kaliningradą, taip pat didele dalimi į tą pačią Baltarusiją“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) teigia turinti patyrusių kompetentingų kandidatų sąrašą. Tačiau šią partiją lydi ne tik patyrę politikos vilkai, bet ir paskui juos besivelkantis skandalų šešėlis. Dar ilgai rinkėjai nepamirš jų skambių frazių, kad šampanas – tai ne alkoholis, mestų kaltinimų prekyba poveikiu ar slaptų pokalbių, dėl kurių kai kurie jų neteko posto.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad valstiečiai nutraukė sutarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su jų partija, nes išsigando jų stiprių kandidatų.  „Jokios sutarties nebuvo, mes tik bandėme derėtis ir mes buvome teisūs. {...} Ar mes esame koalicijos partneriai, ar ne, mes visi esame konkurentai. Sudaryti bendrą sąrašą reikia labai stiprios lyderystės.

Į Baltarusiją vykti planuojanti Lietuvos parlamento delegacija siektų susitikti su šios šalies valdžios atstovais, sako jai vadovauti turintis Seimo vicepirmininkas socialdarbietis Gediminas Kirkilas. „Mes planuojame kitą savaitę, kaip tik šiandien Europos reikalų komitete priimsime sprendimą. Mums, aišku, reikalinga darbotvarkė – čia ne vien tiktai pasivažinėjimas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Kirkilas.

Liepos 23 dieną premjeras Saulius Skvernelis švenčia gimtadienį – politikui suėjo 50 metų. Šią gimimo dieną jis tradiciškai mini atostogų metu ir greičiausiai su artimiausiais, atsiribojęs nuo viešumos. Premjeras S. Skvernelis anksčiau sakė vasarą planuojantis ilsėtis Lietuvoje, tačiau daugiau neatviravo. Ministro pirmininko bendražygiai atskleidė, kodėl dažniausiai apie viską kalbantys politikai per savo asmenines šventes nori nuo visko tiesiog pabėgti ir šią dieną pasilieka tik sau.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) pristatė savo kandidatus artėjančiuose Seimo rinkimuose. Nors partija ir yra reitingų dugne, ją į rinkimus ves vienas populiariausių šalies politikų – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad socialdarbiečiai remia gerovės valstybės viziją, po rinkimų tikisi turėti 15 mandatų Seime, o premjero postą siūlytų L. Linkevičiui.

2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė didžiulį nokdauną ir iš tų, kurie griežia pirmaisiais smuikais Vyriausybėje, tapo mažesniaisiais valstiečių koalicijos broliais. Prieš ketverius metus socialdemokratai bandė įtikinti rinkėjus, kad šie leistų jiems tęsti darbus. Be didesnių atlyginimų ir pensijų, socialdemokratai žadėjo ir ilgesnę gyvenimo trukmę, progresinius mokesčius, daugybę lengvatų įsigyti būstą bei padidinti šalies miškingumą.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko pavaduotojas Juozas Bernatonis teigia nesuprantantis valstiečių argumentų, kuriais vadovaujantis nutrauktas susitarimas dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. „Man sunku pasakyti. Paprastai, kai buvo kokie nors susitarimai, mes jų laikėmės. Jei sutarimų nebuvo, tai balsavome taip, kaip mums liepa sąžinė.