Lietuvoje vėl kyla naujos gamyklos

Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio.

Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra. Jie sudarė pusę  (55 proc.) visų  šalyje atliktų darbų.  Kitą didžiąją statybos darbų dalį (38 proc.) sudarė gamybos ir pramoninių pastatų statyba.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pernai užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. litų (2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su 2010-aisias, jis padidėjo 54 proc.

Vilniuje statomas saulės elementų centras

Vilniuje artimiausiu metu turėtų išdygti net kelios gamyklos. Viena jų – Visoriuose 2013-ųjų pradžioje pradėsiantis veikti saulės elementų tyrimų ir gamybos centras, į kurį bendrovė „BOD Group“ planuoja investuoti 150 mln. litų. Šioje gamykloje planuojama vykdyti saulės elementų technologijų tyrimus ir eksperimentinę gamybą.

„BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus teigimu, šio centro statybos buvo pradėtos 2010 metų vėlyvą rudenį, jas planuojama baigti iki metų pabaigos, tačiau centras pradės savo veiklą tik 2013-ųjų pradžioje.

„Senais laikais Lietuva gamino eksperimentines saulės baterijas, skirtas sovietiniam orlaiviui „Buranui“. Mokslininkai, tarp jų ir profesorius Algirdas Galdikas, darė fundamentalius tyrimus, susijusius su siličiu. Taigi Lietuvoje turime bazę, matau, kad yra perspektyvos, nes yra tam tikros fundamentinės žinios. O kodėl pasirinkta Lietuva – tai tik laiko klausimas, kada saulės energetika bus viena iš esminių energetikų pasaulyje, nes jos kaštai laikui bėgant tiktai pinga“,-  pasirinkimą investuoti į gamyklą Lietuvoje aiškino V. Janulevičius. Anot jo, per praėjusius trejus metus saulės elementai atpigo beveik tris kartus, todėl ir ateityje ši produkcija turėtų toliau pigti.

„Neabejoju, kad už 40-50 metų mūsų klimatinėje zonoje saulės energija bus gana reikšminga energijos tiekėja, o pietinėse šalyse jau per ateinantį dešimtmetį bus labai rimtų pokyčių“, - prognozavo pašnekovas.

Statybos sunkmečiu – privalumas

V. Janulevičius sutiko, kad tipiniam produktui Lietuva tikrai nėra tinkama šalis, tačiau yra gera terpė kurti nišinius produktus.

„Azija mus gali nugalėti ir čia nėra jokių šansų nei su jais kovot, nei konkuruoti kainos prasme. Vienintelė mūsų lietuvių ir kitų Vakarų ar Rytų Europos mažesnių šalių galimybė yra gaminti nišinį produktą. Taigi mes nebūsime dideli gamintojai pasauliniu mastu, gaminsime nišinį produktą – saulės elementus ir darysime jų tyrimus“, - verslo koncepciją aiškino V. Janulevičius. Jo teigimu, naujos kartos saulės baterijos bus gaminamos iš stiklo, nes tai žymiai perspektyvesnė medžiaga nei plastikas, kuris pastaruoju metu brangsta.

„Mūsų stiklo baterijas galima bus implementuoti į stogus, t.y. naudoti vietoje stogo dangos – čerpių, skardos. Tai bus du viename. Gaminsime ir saulę, ir stogo dangą turėsime“, – dėstė „BOD Group“ vadovas, pridurdamas, kad saulės elementai bus gaminami keturių spalvų – oranžinės, žalsvos, mėlynos ir juodos.

„Tai yra labai svarbu senamiesčiams, nes yra rimti reglamentai turėti rudą arba oranžinę spalvą“, - atkreipė dėmesį V. Janulevičius.

Gaminama produkcija, anot jo,  bus orientuojama į Vakarų rinkas – Vokietiją, Prancūziją, Angliją ir Italiją. Veiklai postūmį turėtų duoti  nuo 2015 metų Europos Sąjungoje įsigaliosiantys  pasyvaus namo strategijos įstatymai, kai kiekvienas pastatas privalės pats sau pasigaminti tam tikrą atsinaujinančios energijos dalį.

„Orientuosimės į kiekvieną brangesnį būstą,  suprojektuotą naują pastatą ir gaminsime būtent jam“, - aiškino pašnekovas. Jis taip pat pridūrė, kad gaminama įmonės produkcija – saulės elementai– bus 15-20 proc. efektyvesni už dabar esančius rinkoje, dėl to pašnekovas dėkojo ir atėjusiai krizei.

„Seni žaidėjai dėl to, kad Vakaruose yra krizė negali atsinaujinti netgi įrengimų. Mes ateiname su naująja karta. Sunkmetyje pradėti nuo dugno yra geriau nei pradėti nuo piko, kuris buvo prieš trejus metus. Dėl to labai ir neskubėjome vystyti šio projekto, nes matėme, kad su sunkmečiu gali ateiti truputį naujesnės technologijos, kurios yra pigesnės ir našesnės, kas vėliau atsilieps ir produkcijos kaštams“, – sunkmečio privalumus įžvelgė V. Janulevičius.

„Už pusantrų ar dviejų metų mes matysime visai kitas statybų kainas“, – neabejojo pašnekovas, pridurdamas, kad centro statybos tokiu metu yra labiau privalumas nei trūkumas.

Gamyklas stato ir lietuviai, ir užsieniečiai

Planuojamos bei vykdomos šimtus milijonų litų siekiančios investicijos į naujų pramonės objektų statybas Lietuvoje  turėtų duoti teigiamą postūmį visai šalies ekonomikai.

Didžiausios naujos investicijos į pramonės segmentą Lietuvoje 2011-2013m.

Vienas didžiausių suplanuotų investicinių projektų Lietuvoje – Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ kogeneracinės jėgainės statybos Kauno laisvojoje zonoje (LEZ), kurio vertė – apie 700 mln. litų. Naujosios jėgainės statybas numatoma pradėti 2013-aisiais ir baigti per trejus metus. Dar 400 mln. litų kompanija ketina investuoti į termofikacinės elektrinės statybas Klaipėdoje.

Panašią sumą – 350 mln. litų į savo gamybos procesus ketina investuoti ir lietuvių bendrovė „Akmenės cementas“. Investicijas ketinama panaudoti naujos technologinės linijos sukūrimui, kuri leistų  „šlapią“ cemento gamybos technologiją pakeisti sausa.

Šių metų vasaros pradžioje Vilniuje biofarmacinių preparatų gamyklos statybas pradės ir biofarmacijos kompanija „Sicor Biotech“/TEVA. Planuojama, kad gamykla bus užbaigta per pusantrų metų, iki 2013-ųjų pabaigos. Šiam projektui įgyvendinti pritraukta beveik 78 mln. litų užsienio investicijų.

Pernai Kaune duris atvėrė Pietų Korėjos įmonės „LK technology“ LED šviestuvų gamykla. Jos statybos įmonei atsiėjo 103 mln. litų.  Beveik tuo pat metu kita Pietų Korėjos įmonė „LK Green Energy“ Tauragėje atidarė panašią gamyklą, kurios investicijos sieks beveik 52 mln. litų bei  bus sukurta 100 darbo vietų.

Bene daugiausiai pramonės statybų numatyta Kauno LEZ. „Vičiūnų grupė“ ten planuoja statyti žuvies produktų gamyklą ir šaldymo sandėlius. Planuojamos 100 mln. litų investicijos. Kaune kurtis ketina ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“, kuris artimiausiu metu investuos apie 100 mln. litų į naujos gamyklos statybas ir gamins pieno bei išrūgų baltymus, skirtus kosmetikos gamybai.

Šiemet Kauno LEZ  duris atvers ir bendrovės „Ryterna“ gamykla, į kurią investuota apie 5 mln. litų. Ši gamykla gamins garažo vartus, daugiausiai skirtus užsienio šalių rinkoms. Bendrovė „Enwipellets“ pavasarį planuoja pradėti šiaudų granulių gamyklos statybas ir jas užbaigti iki kitų metų.

„Žvelgiant į ateities perspektyvas, reikia pasidžiaugti, jog Lietuvoje intensyviai investuojama į naujų pramonės objektų steigimą, kurie ne tik kuria naujas darbo vietas bei skatina vartojimą, bet yra pagrindiniai eksporto rinkos dalyviai. Kaip rodo užsienio valstybių patirtis, eksportas yra visos ekonomikos pagrindas. Be to, naujos investicijos kuria teigiamą ekonominį klimatą, todėl tikėtina, jog 2012 metais Lietuvos ekonomika išlaikys prognozuojamus augimo tempus“, - teigiama NT bendrovės „Inreal valdymas“ NT rinkos ir ekonomikos apžvalgoje.

Ekspertai prognozuoja, kad geros sąlygos pramonei vystytis Lietuvoje lems tai, kad investicijos į pramonės sektorių bus aktyvios ir ateityje.

Investuoja eksportuojančios įmonės

Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis patvirtino, kad iš tiesų praėjusiais metais sukruto nemaža dalis tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonių investuoti į gamyklas Kauno LEZ teritorijoje. Kodėl 2011 metai pasirodė tinkami tokioms investicijoms, pašnekovas minėjo keletą priežasčių. Pirma, į eksportą orientuotos įmonės, kurios sudaro didžiąją dalį LEZ teritorijoje įsikūrusių verslų,  mažiau nukentėjo nuo krizės, nes didžioji dalis jų produkcijos buvo eksportuojama į Vakarų Europą, kurios perkamoji galia sunkmečiu buvo stipresnė nei Rytų Europos. Kurį laiką atidėjusios planus vystyti naujus projektus, dalis įmonių nusprendė, kad galbūt jau pats laikas juos atnaujinti. Antra  priežastis ta, kad dalis įmonių ieškojo tinkamų verslui sąlygų, o Kauno LEZ, V. Petružio teigimu, jiems pasiūlė tiek reikiamą  infrastruktūrą, tiek mokestines lengvatas.

„Pas mus daugiausiai yra gamybinių įmonių, kurios orientuotos į eksportą. Eksportas ekonomiką labiausiai palaikė per krizę. Eksportas vyko į šalis, kurių perkamoji galia nebuvo taip nukentėjusi nuo krizės, todėl jis greičiausiai ir išgelbėjo Lietuvą. Įmonių planus krizė laikinai pristabdė, tačiau į eksportą orientuotoms įmonėms, jeigu tik turi pardavimo rinkas, krizė visiškai nerūpi“, – aiškino V. Petružis.

Pašnekovas tikino, kad visos įmonės, veikiančios Kauno LEZ, gamina produktus ir vidaus rinkai, tačiau  jų produkcijos skiriamas procentas ne eksportui sudaro maždaug nuo 5 iki 15 proc.

„Tokių įmonių technologija yra gan aukšta, o produkcijos kiekis pakankamai didelis, kad užtektų aprūpinti tik vidaus rinką, todėl reikia daugiau rinkų. Tada ir prasideda eksportas“, – paprastai aiškino V. Petružis. Anot jo, mažai šaliai vargu, ar yra kitoks kelias nei gaminamą produkciją eksportuoti.

„Kuo mažesnė šalis, tuo didesnė dalis jos ekonomikos yra eksportas. Čia nieko nepadarysi <...> Vidaus rinkai gali nebent  mažmeninė prekyba gaminti ir parduoti prekes, o kur prasideda gamyba, nebent plataus vartojimo prekės būtų gaminamos, tada jos  galėtų būti skirtos vien vidaus rinkai“, – svarstė pašnekovas.

Užsienio investuotojus investuoti į gamyklas Lietuvoje, V. Petružio teigimu, labiausiai vilioja pakankamai žemas atlyginimų lygis ir gera darbuotojų kvalifikacija, o atbaido – biurokratiniai mechanizmai, tarp kurių vienas ryškiausių – darbo santykių reglamentavimas, kuris neleidžia lanksčiai atleisti ir priimti darbuotojų.