statybos

Sostinės daugiabučio, esančio prie Tauro kalno, gyventojai baiminasi, kad bet kurią minutę jų namas gali sugriūti. Pasak gyventojų, prieš daugiau nei metus, kai įmonė „Eika“ pradėjo biurų pastato statybas šalia daugiabučio, pastarojo sienos ėmė trūkinėti ir byrėti. Gyventojai ant balkonų iškabino plakatus su pagalbos šauksmu. O statybos inspekcija, savivaldybė ir statytojai kaltę verčia vieni kitiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nusipirkus naujus namus šeimai ne vienam norisi juos pakeisti taip, kad šie taptų mieli širdžiai. Šiaulietė Raminta Ramanauskienė – ne išimtis. Kartu su vyro, giminaičių ir draugų pagalba pašnekovė per keturis mėnesius sugebėjo seną 65 kvadratinių metrų kotedžo tipo namą paversti tikra 140 kvadratinių metrų jaukumo oaze. Pažvelgus į senąsias ir naująsias namų nuotraukas galima matyti, kad rezultatas – pribloškiantis. Raminta su vyru namą pakeitė neatpažįstamai.

Iš visų Lietuvos didmiesčių Vilniuje sunkiausia gauti statybos leidimą iš pirmo karto – šiemet per pirmus 10 mėnesių tai pavyko tik 5 proc. prašymų teikėjų, praneša portalas „Verslo žinios“. Remiantis Aplinkos ministerijos pateikta 2023 m. kovo–2024 m. rugsėjo statistika, daugiausia iš pirmo karto išduotų statybos leidimų dalis buvo Marijampolėje – 43,61 proc. Šiauliuose ši dalis – 29,96 proc., Kaune – 15,91 proc., Alytuje – 12,97 proc., Panevėžyje – 12,96 proc., o Klaipėdoje – 8,41 proc.

Simboliniu kapsulės įkasimu antradienį pažymėta naujojo LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir reanimacijos korpuso statybų pradžia, pranešė Kauno savivaldybė. Pasak jos, naujame 4,8 tūkst. kv. metrų ploto ligoninės padalinyje įsikurs ne tik Skubios pagalbos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai, bet ir laboratorija. Kartu bus atnaujinta ir medicininė įranga. LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr.

Visą rudenį Merūnas Vitulskis TV3 žiūrovams buvo plačiai pravėręs savo naujųjų namų duris. Žinomas vyras rodė, kaip pildosi jo svajonė, o tiksliau – kaip kyla jo sodyba. Šį sekmadienį jis žiūrovus džiugiai pakvies į beveik baigtą „Merūnolendą“. Kokių svarbiausių pamokų jis čia išmoko? M. Vitulskio sodyboje darbai virte verda. O bėgant laikui, atsiranda ir vis daugiau priežasčių džiaugtis rezultatais. Net ir naujai pastatytas lieptelis Merūnui turi didelę simbolinę reikšmę.

Kauno senamiestis merdi – gyventojai vis rečiau užsuka ten pasižvalgyti ar užkąsti, tad verslininkai uždaro kavines ir įvairias įstaigas. Jie sako, kalta ne tik bendra ekonominė situacija šalyje, bet ir trumparegiškas Kauno valdžios požiūris – įvestas sumažintos taršos zonos ir parkavimo visą parą mokestis senamiestyje. Politikai jau atsitraukia ir daro lengvatas, tik verslininkai jas vadina imitacija. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. Kadenciją baigęs Seimas priėmė Administracinių nusižengimo kodekso pataisas, kuriomis įteisino didesnes baudas už savavališką ypatingojo ir neypatingojo statinio statybą. Joms įsigaliojus, naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtrauks  baudą nuo 1800 iki 3450 eurų. Šiuo metu baudos už tai siekia nuo 800 iki 2400 eurų.

Šiuo metu vis labiau populiarėja įvairios ekologiškos ir tvarios idėjos tiems, kurie statosi svajonių namus. Viena iš jų – moliniai namai, kurie pasižymi natūralumu ir gali užtikrinti sveikesnį gyvenimo būdą. Molėtiškis Taurius Gulbinas tokį namą sau ir žmonai pradėjo statyti dar 2009 metais. Jis pasakojo, kad tuo metu tokie namai dar nebuvo labai populiarūs, tačiau jiedu su žmona ieškojo tvarios namo alternatyvos.

Laidos „Pasidaryk pats“ vedėjas Audrius Bružas apsilankė žinomo aktoriaus ir bičiulio Leonardo Pobedonoscevo namuose, kuriuose padėjo užbaigti keletą mėnesių primirštą projektą. Pas jį bute pirtis buvo beveik įrengta, tačiau buvo viena problema. Reikalingus įrankius Leonardas jau turėjo, bet reikėjo viską tinkamai surinkti. Pirtis beveik pastatyta, o kaminas – paliktas likimo valiai. Dėl to Leo ir paprašė A. Bružo kartu su kūrybine laidos grupe užbaigti atidėliotą projektą.

Visi nauji namai, daugiabučiai ir kiti statininiai nuo rudens turės būti atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams. Specialistai paaiškina, ar dėl to gali kisti ir būsto kaina. Smarkūs lietūs ir dėl jų kylantys poplūdžiai, stiprūs vėjai, kruša, sausros ir kiti pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai pridaro vis daugiau nuostolių. Todėl, pasak Aplinkos ministerijos atstovų, buvo reikalinga priimti naują statybos techninį reglamentą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija penktadienį paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimą. „Pagaliau bus padėtas taškas beveik dešimtmetį užsitęsusioje istorijoje, ir Lietuvos sostinės centras išsivaduos dar nuo vieno pastato vaiduoklio, galų gale išsivaduosim nuo šitiek laiko užsilikusio Rusijos propagandos simbolio“, – Aplinkos ministerijos pranešime sakė ministras Simonas Gentvilas.

Šį rugpjūtį fiksuoti geresni butų pardavimų rezultatai, tačiau nė vienas sandoris neviršijo 1 mln. eurų ribos. Iš viso praėjusį mėnesį Lietuvoje sudaryti 2758 butų sandoriai, o butų segmentas augo 9,7 proc., palyginti su liepa, praneša „Verslo žinios“. Pasak „1Partner LT“ vadovo Viktoro Račkovskio, 8 didžiausi mėnesio sandoriai peržengė 600 tūkst. eurų vertės ribą. Bendra jų vertė siekė 6,62 mln. eurų ir buvo 30 proc. mažesnė nei liepą, kai tokių sandorių buvo sudaryta už 9,51 mln. eurų.

Seimas nutarė nesvarstyti pataisų, kuriomis kurortinėse ir saugotinose teritorijose siūlyta uždrausti nedidelių ir nesudėtingų statinių, pavyzdžiui, sodo namų statybas be leidimų.  Seimas balsavo du kartus, ar pradėti tokių pakeitimų svarstymus, ir abu kartus parlamentarai kelių balsų persvara nesutiko jų imtis – juos grąžino tobulinti autoriui – Ekonomikos komiteto pirmininkui Mindaugui Skritulskui.

Atlikę patikrinimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai aptiko, kad keturi sostinės Laurų gatvės gyventojai yra užėmę valstybės žemės, tarp jų – eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. „2024 metų rugsėjo 5 dieną atlikus neplaninį žemės sklypų, esančių Laurų g. 40, 46, 54 ir 56, Vilniaus m., visuose sklypuose nustatyti pažeidimai – neteisėtai naudojama (neturint valstybinės žemės p...

Statybų apimtys euro zonoje liepą, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, sunyko 2,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti negalutiniai duomenys. Metinis nuosmukis pagilėjo nuo 1,3 proc. birželį. Pastatų statybos apimtys liepą per metus menko 3,5 proc., civilinės inžinerijos statinių – didėjo 0,2 proc., specialųjų darbų – mažėjo 2,8 procento. Iš didžiausių euro zonos ekonomikų statybų mažėjo Prancūzijoje (5,1 proc.) ir Vokietijoje (4,5 proc.), daugėjo Ispanijoje (2,5 proc.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) vadovo pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti Povilas Poderskis, laimėjęs Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą. „Naujasis vadovas yra sukaupęs sėkmingos patirties tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl tikiu, kad jis sugebės spręsti sektoriui kylančias sudėtingas problemas ir pasiūlys inovatyvių sprendimų.

Viena po kitos dygstančios vėjo jėgainės kelia didžiules aistras. Kelmės rajono ūkininkai nepatenkinti, kad žaliosios energijos tiekėjai lenda į jų laukus, niokoja kelius, pradeda statybas, o tik paskui apie jas diskutuoja su vietiniais. Vėjo jėgaines statančios bendrovės atšauna, kad visus leidimus statyboms turi, o padarytą žalą pasirengę kompensuoti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kelmės rajono ūkininkas Martynas skundžiasi, kad vėjo jėgaines statanti bendrovė elgiasi įžūliai.

Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje šiemet išduodama mažiau tvarumo sertifikatų naujiems pastatams nei pernai. „Vesta Consulting“ duomenimis, per pirmąjį pusmetį Lietuvoje pagal populiariausią šalyje BREEAM sertifikavimo metodiką išduoti 4 nauji sertifikatai, Latvijoje – 5, Estijoje – kol kas nė vieno. Anot įmonės tvarios plėtros konsultantės Agnės Nikolajevės, per praėjusius metus Lietuvoje sertifikuota 15, Latvijoje – 17, Estijoje – 19 tokių  pastatų.

Atstatomas autentiškas Klaipėdos pilies bokštas jau įgavo galutinius kontūrus. Ant pilies bokšto darbininkai užkėlė 20 metrų aukščio ir 30 tonų svorio smailę. Kai darbininkai plušėjo nuo ankstyvo ryto, jis pasitaikė nevėjuotas, o mažiausias gūsis gali visą darbą nunešti šuniui ant uodegos – smailė su bokštu turi susijungti milimetrų tikslumu.  Ant Klaipėdos pilies bokšto kilo 20 metrų aukščio jo smailės karkasas, jo svoris 30 tonų.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 2,4 proc. didesnės nei pernai birželį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga per metus pabrango 6,9 proc., statybinės medžiagos atpigo 0,3 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 3,3 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,8 proc., statybinėms medžiagoms pigus 0,6 proc.

Didžiausios statybos sektoriaus įmonės praėjusiais metais gavo 2,95 mlrd. eurų pajamų – 29,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o ikimokestinį pelną didino 3,6 karto – nuo 57,87 iki 209.93 mln. eurų, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, daugiausia pajamų – 192,95 mln.

Būsto kainų didėjimas lietuvius verčia atsigręžti ir į senesnės statybos būstą, kuriam neretai  yra reikalinga renovacija.Tačiau gyventojai įspėjami – net jei tai ir yra jūsų nuosavybė, už kurią sumokėjote sutaupytus pinigus, dar nereiškia, kad galėsite viską remontuoti iškart, tam gali reikėti ir specialių leidimų. Tad noras atsinaujinti savo būstą kai kuriais atvejais gali kainuoti itin brangiai.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose.  Pakeitimais siūloma gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.  Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 28 susilaikė.

Neseniai Kėdainių rajono savivaldybės tinklalapyje pasirodė, iš pirmo žvilgsnio, nekalta informacija, kurioje pranešta, kad bendrovė „Savas metanas“ Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Šingalių kaime planuoja statyti biometano gamybos statinius. Laimė, kad tai neprasprūdo pro akis vietos gyventojams – ir taip kvapais „palaimintuose“ Josvainiuose verslininkai sugalvojo pastatyti dar vieną aplinką smardinančią gamyklą.

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus.

Šiuolaikiniai statybos inžinieriai įgyvendina pačius netikėčiausius projektus: stato milžiniškus dangoraižius, vykdo statybas jūroje, kuria išskirtinės architektūros pastatus. Jaunesnysis VILNIUS TECH mokslo darbuotojas iš Civilinės inžinerijos mokslo centro Vilius Masėnas pasakoja, kad sukurti vis įspūdingesnius projektus specialistams padeda ne tik patirtis, bet ir tobulėjančios technologijos.

Nuo pirmadienio įsigalioja mažesni reikalavimai didelio investicijų projekto statusą norinčioms gauti įmonėms.  Pagal juos dideliais projektais bus laikomi sukursiantys nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (Vilniuje – 20–199), o 20-ties naujų darbuotojų atlygis būtų ne mažesnis nei 1,25 savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Privati investicijų ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eagle Hills“ paskelbė apie naują krantinės plėtrą Rygoje, Latvijoje. Įmonė į ją investuos daugiau nei 3 mlrd. eurų. Modernus „Rygos krantinės“ projektas apims net 5 kilometrus palei senąjį Latvijos sostinės uostą, jame bus įrengti gyvenamieji būstai, viešosios žaliosios erdvės ir bendruomenės teritorijos su tiesiogine prieiga prie vandens, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien vienoje iš Vilniuje įrengtų oro taršos matavimo stotelių (Kareivių g.) fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore. AAA duomenimis, nors įprastai ši stotelė reprezentuoja transporto sukeltą oro taršą, šiuo atveju tarša siejama su vykstančiomis intensyviomis statybomis.

Alytaus rajone, Ūdrijos kaime, gyvenančiai Birutei Gecevičienei likimas nešykšti išbandymų: pernai lapkritį sudegė namai, kovą – mirė vyras. Namų netekusiai šeimai pagelbėjo draugai, artimieji, giminės, net nepažįstami asmenys, kad galėtų atstatyti sudegusią sodybą. Šiuo metu intensyviai vyksta statybų darbai, tačiau ramybę drumsčia sumontuoti galimai nekokybiški langai.

Vokietijos tvarios statybos bendrovė „Nokera Construction“, planavusi į fabriką Vilniaus rajone investuoti virš 40 mln. eurų, sustabdė projektą ir nutraukė su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašytą stambaus investicinio projekto sutartį, kita to paties Vokietijos investuotojo įsteigta įmonė „Nokera LT“ – likviduota, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Nokera Construction“ su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo pasirašiusi stambaus projekto investicijų sutartį dėl 23 tūkst. kv.

Seimo narys Andrius Kupčinskas siūlo pakeisti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo tvarką, kai vietoje griaunamo pastato statomas naujas. Jis įregistravo tai numatančias Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pataisas. Jei Seimas pritartų įstatyminiams pokyčiams, tais atvejais, kai griaunamas pastatas ir vietoj jo statomas naujas, infrastruktūros plėtros įmoka būtų apskaičiuojama tik padidėjusį plotą dauginant iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Dvi draugės, panevėžietės ir bendravardės Justinos yra puikus pavyzdys, kaip draugystė gali pralaužti net storiausią ledą. Abi moteris sieja sportas, pomėgis keliauti, o dabar ir bendras projektas – statomas namas. Draugės įsitikinusios – moterims nėra nieko neįmanoma. „Susipažinome per bendrą draugę ir tapome tokios artimos, kad pasiryžome net kartu pastatyti namą“, – sako Justinos.

Statybos neretai vis dar stereotipiškai laikomos vyriška sritimi. Vis dėlto, šiuolaikiniame pasaulyje tai – nebėra tiesa. Šiuo metu Vilniuje kylančio verslo centro „Sand Offices“ statybų darbams vadovaujanti Monika Katilauskienė įsitikinusi: „Viena moteris gali suvaldyti 100 vyrų, o vienas vyras 100 moterų – nelabai.

Daugiau nei milijoną eurų atsieisiantys Viršuliškėse sprogusio daugiabučio atstatymo darbai prasidės gegužę, viliasi Vilniaus miesto savivaldybė. „Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – Eltai perduotame komentare teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. ELTA primena, kad metų pradžioje Viršuliškių mikrorajone esančiame daugiabutyje sprogo butas. Nelaimės metu žuvo 2 namo gyventojai.

Dėl keliomis dešimtimis milijonų išbrangusio Vilniaus Nacionalinio stadiono pasisakė Viešųjų pirkimų tarnyba. Išnagrinėjusi komplekso koncesinės sutarties pakeitimų projektą tarnyba pareiškė, kad kainos indeksavimas sutartyje netinkamas ir dėl to valstybė gali permokėti. Pati savivaldybė sako, kad Viešųjų pirkimų tarnyba į projektą ir kainas esą žiūrėjo per siaurai, nematė naudingų susitarimo niuansų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Vyriausybė siūlys Seimui statybų užsakovus bausti už darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų pažeidimus statybvietėse. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės ir apsaugos ministerijos (SADM) parengtoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurioms už netinkamą darbo saugą statytojams siūloma įteisinti baudas nuo 240 iki 3 tūkst. eurų. Už šiuos pažeidimus dabar atsako tik fiziniai asmenys, o statytojų atsakomybė nėra numatyta.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Seimas po svarstymo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja. Už įstatymo projektų paketą po svarstymo balsavo 91, prieš 1, susilaikė 17 parlamentarų.

„TikTok“ vartotoja patyrė sukrėtimą, kai įžengusi į savo kambarį apžiūrėti naujai nutinkuotos sienos išgirdo iš jos sklindančius silpnus garsus. Socialinio tinklo „TikTok“ vartotoja @myworld.wejustliveinit pasidalijo greit išplitusiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip ji daužo sieną. Išsiblaškę darbininkai remontavo amerikietės butą ir netyčia sienoje aklinai uždarė jos mylimą katę. Vaizdo įraše, kuris peržiūrėtas daugiau kaip 2,4 mln.

Seimas po pateikimo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja. Už šią iniciatyvą balsavo 94 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje organizuojama spaudos konferenciją, kurioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys statybos techninį reglamentą dėl reikalavimų priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Konferencijoje taip pat dalyvaus aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

SEB bankas Lietuvoje suteikė 4,22 mln. eurų paskolą logistikos bendrovei HRX. Suomiško kapitalo įmonė gautas lėšas naudos modernaus logistikos terminalo statyboms Vilniaus rajone, rašoma pranešime. „Finansuodami efektyvesnę ir tvaresnę logistikos infrastruktūrą Lietuvoje, galime palaikyti būtinas permainas logistikos sektoriuje, kurios daro didelę įtaką visos šalies ekonomikai“, – išplatintame pranešime cituojama SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

2023 m. gruodį, palyginti su lapkričio, pagal pirmuosius Eurostato skaičiavimus, pagal sezoną pakoreguota statybų gamyba euro zonoje padidėjo 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,3 proc. 2023 metų lapkritį statybų gamyba euro zonoje sumažėjo 0,4 proc., o ES – 0,5 proc. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., statybų gamyba euro zonoje išaugo 1,9 proc., o ES – 2,4 proc. Vidutinė metinė statybų gamyba 2023 metais, palyginti su 2022 metais, euro zonoje išaugo 0,2 proc.

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Vilniaus miesto savivaldybė skundžia teismui prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir eksparlamentaro Juozo Imbraso namų statybų sostinėje. Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.