„Partijos, kurios pateko į Seimą, yra tampriai susijusios su ekonomika, aš nesakau, kad grynai su verslu, o su ekonomika, ir su ta pačia žmonių gerove bei ėjimu į naujas sritis, kaip, pavyzdžiui, skaitmenizavimą, žiedinę ekonomiką, žaliąjį kursą“, – BNS sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, būtent šie tikslai yra pagrindiniai, į kuriuos turėtų būti orientuota ekonominė politika.
Tačiau LPK prezidentas pabrėžia, kad kai kurių partijų programose numatytos nuostatos gali pasirodyti pernelyg ambicingos.
„Ambicingi tikslai yra labai gerai ir, aišku, kad juos visus įgyvendinus išloštų visa Lietuva. Aišku, manyčiau, kad tai yra labai jau ambicingi tikslai“, – svarstė V. Janulevičius.
„Bet kuriuo atveju, jie yra į kilimo, žmonių gerovės pusę, ekonomikos gerinimo“, – pridūrė jis.
Pramonininkų vadovas nesiėmė vertinti, kuri koalicija iš dviejų po rinkimų susiformavusių blokų – centro-kairės ir centro-dešinės – būtų palankesnė verslui, tačiau vylėsi, kad nauja valdžia atspindės verslo lūkesčius.
„Manyčiau, kad dabar anksti kalbėti, nes tarp tų pačių blokų dar gali būti pokyčių. Mes ne vieną kartą matėme, kad centro-kairės ir centro-dešinės blokuose daugelis partijų, esančių viduje, dar gali susikeisti tarpusavyje“, – sakė pramonininkų vadovas.
„Tik norėtųsi, kad ekonomikos balsas skambėtų ir kad jis atsilieptų jų vadovaujamuose sprendimuose“, – pridūrė V. Janulevičius.
Seimo rinkimų pirmajame ture, preliminariais duomenimis už opozicinius konservatorius balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko kiek daugiau nei 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.
