Apie garsiai nuskambėjusius Donaldo Trumpo pasisakymus apie Europą ir koks yra Kinijos vaidmuo karo Ukrainoje kontekste, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo JAV atsargos generolas Benas Hodgesas ir buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris.
Ar Europa gali apsiginti nuo Rusijos, kai Europos šalių kariuomenės yra tokios išeikvotos ir silpnos?
H. R. McMaster: Tikrai taip nemanau, štai kodėl NATO aljansas yra labai svarbus. Reikia sukurti pajėgias pajėgas, kurios galėtų kovoti pakankamai ilgai ir pakankamu mastu, kad laimėtų konflikte. Štai iš kur atsiranda atgrasymas.
Bet tada yra ir kitų investicijų, pavyzdžiui, kare Ukrainoje pamatėme, kad negalime gaminti amunicijos ir ginklų sistemų pakankamu mastu. Taip pat yra infrastruktūros klausimas. <...> Turime dėkoti ukrainiečiams, nes jie kovoja su Rusijos kariuomene Ukrainoje, jie atskleidė daug Rusijos silpnybių. Bet Rusija, kaip žinome, vis dar kelia didelę grėsmę ne tik dėl tiesioginės konvencinės grėsmės, bet ir dėl šešėlinio karo, kurį kariauja prieš Europą. Tokį karą ji kariauja nukirsdama povandeninius kabelius, degindama sandėlius, kurdama padegamąsias bombas DHL lėktuvuose, žudydama. Taigi turime būti pasirengę reaguoti į visas didelio konflikto grėsmes.
Pone Hodgesai, kiek iš tikrųjų yra susilpnintos kitos NATO Europos šalys?
B. Hodges: Rusijos BVP yra maždaug Ispanijos BVP lygio. Taigi nėra jokios priežasties, kodėl ekonomiškai stipri Europa negalėtų sutriuškinti Rusijos. Pramonės pajėgumai yra dideli – daugiau nei 50 proc. Europoje gaminamų šaudmenų patenka pas klientus Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taigi kalbame apie prioritetus. Yra galimybių padaryti kur kas daugiau.
Bet manau, kad Europa turi padaryti daugiau, Turi pasitempti – didžiosiose šalyse to nematau, aš tai matau čia. Lietuva – pavyzdinė sąjungininkė, taip pat ir Latvija, Estija, Suomija, Lenkija. Bet šalys, kurios yra šiek tiek toliau – jie sako, kad žinote, mes turime kitų problemų. <...>
Didžiojoje Europos dalyje neturime skubos jausmo, kurio reikia, norint pasiūlyti stiprią atgrasymo priemonę prieš Rusiją.
Ar Vokietija, Prancūzija, kitos didžiosios Europos šalys yra pasirengusios kovoti pagal NATO 5 straipsnį?
H. R. McMaster: Tai yra nacionalinė valia ir tai Rusija labai gerai supranta. Rusija bando palaužti liaudies valią remdama grupes, kurios yra tolimiausiuose abiejų politinių spektrų galuose. Supriešinti juos tarpusavyje, sukurti nepasitikėjimą tuo, kas yra Europos šalys kaip tauta. Supriešinti jų tapatybę ir sukurti nepasitikėjimo jausmą demokratiniais principais bei institucijomis.
Žinote, 2022 m. Kinija ir Rusija deklaravo savo ilgalaikę meilę viena kitai, jų lyderiai šioje partnerystėje neturi jokių apribojimų. Xi Jinpingas sako Putinui, kad pokyčiai yra mūsų naudai – jie kalba apie tarptautinio diskurso taisyklių perrašymą taip, kad tai būtų palanku jų autoritarinei valdymo formai. <...> Kilus karui Ukrainoje, Kinija, lenktyniaudama dėl noro pranokti Jungtines Valstijas, sukūrė milžiniškas silpnybes savo ekonomikoje.
Norėčiau matyti pastangas pabandyti suskaldyti Rusiją ir Kiniją. Kai kalbame apie Rusiją, turime kalbėti ir apie Kiniją – kai elgiamės taip, lyg jie veiktų atskirai, jie gali su mumis žaisti. Jie gali vienas kitą supriešinti, pridengti vienas kito agresiją. Ir todėl agresorių ašies silpnumas būtų didžiulė galimybė prieiti prie jų iš jėgos pozicijos.
Bet, kai kalbame apie Europą, atrodo, kad Europa nenori ir negali greitai padidinti savo gynybos finansavimo. Ir jei taip atsitiktų, ar Donaldas Trumpas galėtų paralyžiuoti NATO?
B. Hodges: Manau, kad Jungtinės Valstijos nesiruošia nusigręžti nuo Europos, nes mums reikia sąjungininkų. Jūs esate mūsų ekonominių interesų zonoje, Europa yra didžiausia Amerikos prekybos partnerė pasaulyje. Mūsų klestėjimas yra susietas su Europos klestėjimu, kuris priklauso nuo stabilumo ir saugumo.
Taigi nėra taip, kad prezidentas sakys: gerai, eikite velniop, jūs darote ne tai, ką turėtumėte – mes vis dar turime savo interesų. Tačiau, manau, kad jis panaudos daugiau svertų, nei galbūt naudojo jo pirmtakai. Bet, žinote, Europa turėtų priimti svarbius sprendimus todėl, kad jų pareiga yra apsaugoti savo piliečius, o ne todėl, kad jos bijo Amerikos prezidento.
Vašingtono sutartyje, kuria buvo sukurta NATO, 3 straipsnyje sakoma, kad kiekviena šalis yra atsakinga už savo gynybą. Taigi 5 straipsnis nėra vienintelė Vašingtono sutarties dalis. Dėl to žmonės turėtų mažiau jaudintis dėl to, ką sako Amerikos prezidentas, ir sutelkti dėmesį į tai, ką jie gali kontroliuoti. O tai, ką jie gali kontroliuoti, yra jų pačių gynyba.
Visą pokalbį su JAV generolais išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
