Apie tai, kaip Lietuva turėtų ruoštis galimai karo grėsmei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė buvęs (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Jūs daugelį metų sakote, kad mes, lietuviai, neatlikome namų darbų. Ar matote kokių nors pokyčių, ar mūsų Vyriausybė reaguoja į dabartinę geopolitinę situaciją?
Taip, matau. Žinote, jūs padarėte pažangą įkurdami nacionalinę diviziją – manau, kad tai svarbu. Jums iššūkių gali tapti vyrų ir moterų įdarbinimas šioje struktūroje. Viena sritis, kuriai galėtumėte skirti daugiau dėmesio, yra santykiai su Lenkija. Kai pagalvojame apie garsųjį Suvalkų koridorių ir kaip svarbu bus išlaikyti tą koridorių atvirą tarp Lenkijos ir Lietuvos, tai negali būti, kad Lietuvos kariai vienoje pusėje, o Lenkijos kariai – kitoje ir abi pusės nedirbtų kartu. Jei turėtumėt, pavyzdžiui, lenkų batalioną, kuris, kaip ir vokiečių brigada, būtų Lietuvos viduje, tai galėtų būti būdas sustiprinti šį bendradarbiavimą.
Kitas dalykas, kuris pagaliau sulaukė daug daugiau dėmesio, yra Baltijos jūra. Neseniai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbe pakvietė visų Baltijos šalių vyriausybių ir valstybių vadovus atvykti į Helsinkį pasikalbėti apie Baltijos jūros saugumą. Nuolatiniai sabotažai, nuolatiniai Rusijos išpuoliai, povandeninės infrastruktūros naikinimas – tai karas. Tai nereiškia, kad reikia šaudyti raketomis atgal, bet tai yra karas. Rusai elgiasi ne kaip karui būdinga, bet tai yra nuolatinis karas, tiesiog naudojant skirtingus įrankius.
Mes labiau linkę galvoti, kad tikrai nekariaujame. Taigi jūs nieko negalite padaryti – žinoma, kad galite ką nors padaryti. Pradėkite konfiskuoti rusų laivus taip, kaip juos konfiskavo Suomija, atlikite patikrinimus, sužinokite, kad jų laivai nėra tinkamai apdrausti, kad jie yra siaubingai nesaugūs. Ir, žinoma, rusai dėl to rėks kaip išprotėję. Na ir kas? Gerai, jie gerbia tik jėgą. Ir jei mes taip jaudinamės dėl to, kad neprovokuotume rusų, tai jie tiesiog ir toliau tai darys. <...>
Žinoma, dar reikia stiprinti ir sukurti atsparią visuomenę, kur žmonės būtų pasiruošę. Turime būti pasiruošę kelias dienas, gal net dvi savaites, kol atvyks daugiau NATO karių.
Ko mums labiausiai trūksta, kad galėtume kelias savaites išsilaikyti prieš Rusijos kariuomenę, kol ateis sąjungininkai?
Didžiausias susirūpinimas yra dėl oro ir priešraketinės gynybos. Jei rusai jau priėmė baisų sprendimą įsiveržti į NATO šalį, tai jie jau priėmė sprendimą naikinti oro uostus, jūrų uostus, nes žino, kad NATO priklauso nuo galimybės greitai persikelti į Estiją, Latviją, Lietuvą. Taigi tokios vietos kaip Klaipėda, Ryga, Talinas taps taikiniais.
Tai nereiškia, kad Lietuva turi nusipirkti daug „Patriot“ – tai neįmanoma. Tačiau buvimas oro ir priešraketinės gynybos tinklo dalimi, kuris priklauso nuo orlaivių ir antžeminių sistemų, taip pat pasyvių priemonių, sklaidos, kritinės infrastruktūros grūdinimo. Manau, kad gynybai tai yra taip pat svarbu, kaip ir užtikrinti, kad „Geležinio vilko“ brigada turėtų moderniausią įrangą.
Kaip jūs manote, jei Ukrainoje turėsime paliaubas, ar Baltijos šalys bus kitas Rusijos taikinys?
Jei Ukrainai nepavyks, tada, taip, manau, jūs tiksliai žinote. Turiu omenyje, kad Rusija labai aiškiai pasakė, jog nori atkurti imperiją, jie atvirai kalba apie Estiją, Latviją, Lietuvą, Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą. Taigi visi esame suinteresuoti, kad Ukraina nugalėtų Rusiją. Jei Rusija nebus nugalėta, per ateinančius dvejus ar trejus metus jie atsinaujins, nes pamatys, kad mes neturime valios. Tai yra rizika.
Dabar tai nėra tikėtina, bet manau, kad tai labai įmanoma. Taigi mes norime užtikrinti, kad mums net nereikėtų susidurti su tokia galimybe, dėl to turime stengtis, kad Ukraina gautų viską, ko jai reikia.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris, išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
