„Mes tikrai nieko nesusilpninsime, tų resursų ir lėšų poreikis, kiek jis buvo išsakytas, tiek jis yra tenkinamas arba esamais resursais, arba bus suplanuotas ateityje“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.
„Galiu pasakyti, kad mūsų kritinė infrastruktūra, reagavimo algoritmai ir saugojimo priemonės yra vienos geriausių regione, mes tikrai nedarome jokių kompromisų su Karinėmis jūrų pajėgomis ar kitomis kariuomenės pajėgumų rūšimis, visi tie dalykai yra gerai subalansuoti“, – teigė jis.
Premjero vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.
Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.
G. Paluckas teigė, kad klausimas, kiek plano įgyvendinimas pareikalaus lėšų, yra abstraktus.
„Kiek kartų reikės patruliuoti, kiek kartų reikės reaguoti, kiek kartų reikės užkardyti ar sulaikyti kažkokį laivą mūsų teritoriniuose vandenyse, (...) šie visi dalykai priklausys nuo reagavimo algoritmo aktyvavimo, jei matysime, jog papildomas lėšų poreikis yra reikalingas, viršijantis institucijų valdomus resursus, tai šie klausimai bus sprendžiami, panaudojant valstybės rezervą“, – sakė jis.
Anot premjero, kitoms regiono šalims „dar reikia padaryti tam tikrus žingsnius“, kad technologinis apsaugos lygis pasiektų lietuviškąjį.
„Bet tai svarbu visam regionui“, – sakė jis.
Tuo metu sekmadienį po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) G. Paluckas teigė, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.
Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis po saugumo komisijos posėdžio sakė, kad žvalgyba sako neturinti informacijos, jog pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai būtų pažeisti tyčia.
Dėl virtinės incidentų NATO šalys Baltijos jūroje sausį pradėjo naują stebėjimo misiją, kurios tikslas – apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą regione ir užkirsti kelią bandymams ją atakuoti.
Misijoje, pavadintoje „Baltic Sentry“ naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
