„Tas blaškymasis yra pasekmė to, kad mes neturime labai aiškios imigracijos strategijos ir taip pat skiriame šiam klausimui labai mažai resursų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.
„Mums tikrai darbuotojų reikia dėl demografinės situacijos, tačiau (...) kokių darbuotojų mums labiausiai reikia, tokių, kurie sukuria pridėtinę vertę didžiausią. Dabar yra atvirkštinė situacija rinkoje, kai kvalifikuotą darbuotoją siekianti įdarbinti įmonė turi gaišti vos ne metus laiko, kol sutvarko dokumentus, o visiškai nekvalifikuoti atvyksta į Lietuvą labai paprastai“, – aiškino jis.
Ekonomistas pažymi, jog pirmiausia reikia diversifikuoti iš kokių šalių atvyksta imigrantai, ir kuriose vietose jie apsistoja, kad, jo teigimu, nesiformuoti neintegruotų migrantų „valstybės valstybėse“, kurios Vakarų šalyse kelia iššūkių valstybės gyvenimui.
„Pavyzdžiai Švedijoje yra rajonai ištisi. (...) Tai yra valstybės valstybėse su savo taisyklėmis, tada ir mokesčius sunkiau surinkti ir susikalbėti, ir vienas didžiausių finansinių nusikaltimų tinklų jau netgi yra ne prekyba narkotikais ar kontrabanda, bet tos socialinės sistemos spragų pasinaudojimas ir pinigų išviliojimas iš valstybės“, – teigė jis.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad planuojant sumanią sistemą reikia atskirti didžiausią pridėtinę vertę kuriančius, į eksportą orientuotus sektorius nuo vidaus vartojimui skirtų sektorių, kuriai imigracija mažiau svarbi.
„Jei tai yra maisto išvežiotojai, veikiantys tik vietos rinkoje, jų pridėtinė vertė nėra didelė, ypač turint omeny, kad jie nemažą dalį pinigų išsiunčia į užsienį“, – nurodė jis.
„Jei tai yra asmenys, dirbantys eksportuojančiose įmonėse, ypatingai transporto sektorius. Jame dirbantys darbuotojai Lietuvoje iš esmės negyvena, jie tik sumoka mokesčius, jie leidžia mūsų įmonėms toliau didinti savo rinkos dalis kitose šalyse (...). Kalbant apie transporto sektorių nebūtų labai sumanu stabdyti tą imigraciją“, – aiškino „Luminor“ ekonomistas.
Tarp sektorių, kuriems imigrantų įtaka būtų naudinga, jis pamini ir pramonę.
„Statybų sektorius būtų geltona šviesa, gal ir link raudonos (...) matome, kad tam tikros kvotos būtų prasmingos. Pramonė – link žalios šviesos, turint omeny didžiulius iššūkius, kurie kamuoja visą Europos Sąjungą ir jeigu ta įmonė gali plėsti, eksportuoti, pritraukti darbuotojus, ypač aukštesnių atlyginimų“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, nereikia pamiršti ir to, kad į Lietuvą atvykę ir savo gyvenimą šalyje kuriantys imigrantai turi gauti visas sąlygas pilnavertiškai integruotis.
„Jeigu tu jau žmogų priimi, turi jam sudaryti sąlygas kaip įmanoma artimesnes žmogui, kuris jau gyvena Lietuvoje. Tik tada jie mylės tą šalį, norės į ją integruotis, nes jeigu mes sukursime šalyse antrarūšius, trečiarūšius piliečius, kaip tarkim Prancūzijoje (...) tai aišku, kad tas įvaizdis susiformuos“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo ateinantiems metams nustatyti griežtesnę asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką. Numatoma, kad tokių darbuotojų skaičius Lietuvoje neturėtų viršyti 25 tūkst.
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiau nei pusė jų – 73 tūkst., dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Toliau rikiuojasi statyba (22 tūkst.) ir apdirbamoji gamyba (beveik 13 tūkst.).
Liepos 1 d. įsigaliojus sugriežtintiems reikalavimams įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams. Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams. Šiuo metu šis apribojimas taikomas 59 įmonėms. Taip pat buvo įvestas mokestis už darbdavių teikiamus tarpininkavimo raštus, siekiant skatinti darbdavius atsakingiau vertinti užsieniečių atranką. Dėl to apie 40 proc. sumažėjo teikiamų tarpininkavimo raštų skaičius.
