Naujausiais statistikos departamento duomenimis, liepą Lietuvą pasiekė 4253 imigrantai. Jau tris mėnesius iš eilės imigracija viršija emigraciją. Gegužę imigrantų buvo 543 daugiau nei emigrantų, birželį – 448 daugiau, o liepą – 324 daugiau.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį „Žinių radijuje“ vylėsi, kad šie skaičiai – grįžtantys Lietuviai. Ministras teigė, kad Lietuvoje gerėjantis gyvenimas čia pritraukia svetur laimės ieškojusius lietuvius. E. Misiūnas neklydo, bet tik iš dalies.
Grįžta ne tautiečiai
Išsamesni Migracijos departamento suteikti duomenys atskleidžia, kad į Lietuvos miestus plūsta ne kadaise gimtinę palikę tautiečiai, o darbo ieškantys užsieniečiai.
Gegužę Lietuvą pasiekė 3627 imigrantai – 2270 iš jų yra užsieniečiai, kuriems suteiktas laikinas leidimas gyventi. Birželį čia atvyko 3508 imigrantai, iš kurių 2025 užsieniečiai. Liepą iš 4253 šalį pasiekusių imigrantų – 2226 užsieniečiai. (Į šiuos skaičius neįtraukiamos užsieniečiams išduotos nacionalinės vizos).
Migracijos departamento duomenimis, darbo pagrindų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje iki šių metų liepos 1 dienos iš viso buvo išduota 7,7 tūkst. Palyginimui, per tą patį laikotarpį pernai – 4,7 tūkst. Darbo pagrindu išduotų vizų šiemet jau per 12,4 tūkst. Pernai tokiu metu darbo vizų išduota per 7,2 tūkst., užpernai – apie 5 tūkst.
Tiek pernai, tiek šiemet didžioji dalis šių imigrantų – Ukrainos piliečiai. Iš 7,7 tūkst. – 5,1 tūkst. ukrainiečiai, 2 tūkst. baltarusiai.
Imigrantai atsiveža sovietinį mentalitetą
Seimo narė Aušra Maldeikienė kritiškai žiūri į šlovinamus statistikos skaičius. Parlamentarė didesnį imigrantų skaičių vadina cinišku ir atkreipia dėmesį, kad dalis grįžtančių lietuvių kaipmat vėl emigruoja.
„Statistika yra puikus dalykas. Bet žmonės, kurie teikia statistiką, tie, kurie ją ruošia ir platina, turi būti atsakingi. Lietuviai, kurie grįžta į Lietuvą, deja, dažnai grįžta susitvarkyti reikalų. Nes mūsų įstatymai leidžia grįžti, greitai, mikliai deklaruoti, kad atvykau, nueiti į darbo biržą, susitvarkyti savo sveiktos reikalus už mokesčių mokėtojų pinigus, o tada mikliai deklaruoti išvykimą ir išvažiuoti. Nesakau, kad tokių yra labai daug, bet tokių yra. Ir tai turi būti stabdoma“, – tv3.lt kalbėjo A. Maldeikienė.
Seimo narė taip pat mano, kad dauguma imigrantų – darbuotojai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių – atsiveža sovietinį mentalitetą.
„Mes turime naują masinį darbo jėgos įvežimą iš trečiųjų šalių. Pasakykime atviru tekstu – tos trečiosios šalys yra buvusios Sovietų Sąjungos valstybės. Dažniausiai vis dėlto įvežama korupcinio mentaliteto, pervargusi, dažnai patyčias patirianti darbo jėga. <...> Ką tai reiškia Lietuvos darbo rinkai? Ji ir toliau lieka įkalinta tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kada iš tikrųjų nekalbama apie realias darbo rinkos problemas, o kamšomos skylės“, – prognozavo A. Maldeikienė.
Gyvenimas Lietuvoje gerėja
Parlamentarės požiūrį į trečiųjų šalių darbuotojus „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laiko nepagarbiu, nes ne tik ukrainiečiai ir baltarusiai, bet ir patys lietuviai patyrė sovietų priespaudą.
„Iš karto turėti išankstinių nuostatų, kad čia atvyksta į kažkokią nusikalstamą veiką ar nelegalų darbą linkę darbuotojai, yra truputėlį nepagarbus požiūris į tuos žmones. Tai, kaip jie čia įsidarbins, priklauso nuo Lietuvos verslininkų, nuo to, kaip jie bus įdarbinami. Mes matome tendenciją pastaraisiais metais, kad šešėlis mažėja, nelegaliai dirbančių ir darbo užmokestį gaunančių žmonių yra vis mažiau. Kažin, ar imtųsi didesnės kompanijos rizikuoti ir įdarbinti nelegaliai“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Kalbėdamas apie lietuvių reemigraciją, ekonomistas siūlo vadovautis ne pastarųjų mėnesių, o pastarųjų metų tendencijomis.
„Du trečdaliai imigrantų yra lietuviai, kurie anksčiau išvyko iš Lietuvos, emigravo, o dabar, atsiradus galimybėms įsidarbinti, jie sugrįžta į Lietuvą. Jeigu žiūrėtume paskutinius penkerius metus, gana stabiliai didžioji dalis imigrantų yra lietuviai. Taip, pastaruoju metu daug imigruoja iš Ukrainos ir Baltarusijos. Bet negalime ignoruoti to fakto, kad didžioji dalis imigrantų yra grįžtantys lietuviai“, – teigė N. Mačiulis.
Paklaustas, ar trečiųjų šalių darbo migrantai nekelia pavojaus uzurpuoti darbo rinką, ekonomistas pastebėjo, kad jie dažniausiai užima laisvas darbo vietas ir dar neprislopino darbo užmokesčio augimo.
„Mes nesugebame užpildyti rekordiškai didelio laisvų darbo vietų skaičiaus. Visuose sektoriuose trūksta darbuotojų. Labiausiai trūko statybų sektoriuje, todėl kilo statybų kainos, bet šiek tiek tą problemą išsprendė imigrantai. Trūko vilkikų vairuotojų, bet atvykę vairuotojai užpildė tas laisvas vietas. Jei pažiūrėtume Darbo biržoje į laisvas darbo vietas, tai visuose sektoriuose trūksta darbuotojų – ne tik programuotojų ar aukštąjį išsilavinimą turinčių, bet labai trūksta maitinimo įstaigose, padavėjų, virėjų, inžinierių“, – vardino N. Mačiulis.
Ar didėjanti imigracija – ženklas, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja? Vienareikšmiškai taip, mano N. Mačiulis, sakydamas, kad puikiai matome darbo vietų kūrimo tempus bei augančias tarptautinių kompanijų investicijas, todėl atsiranda daugiau galimybių sugrįžti į Lietuvą.
Imigrantų sparčiai daugės
Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Karolis Žibas mato daug dėl didėjančios imigracijos besidžiaugiančių žmonių, tačiau jis mano, kad džiaugtis dar per anksti.
„Reikia suprasti, kad didžioji dalis santykinio padidėjimo yra susijusi su laikina darbo imigracija. Jeigu stebėsime darbo imigracijos procesų istoriją Lietuvoje, tai matysime, kad darbo imigrantai yra tie, kurie pakviečiami pirmi dėl pigesnės darbo jėgos, bet ir patys pirmi, kurie „išvaromi“ iš šalies, kai prasideda ekonominiai pokyčiai. <...> Jokio ilgalaikio poveikio tokio pobūdžio imigracija neturi. Taip, trumpalaikėje perspektyvoje mes lyg ir matome, kad tai prisideda prie imigracijos dinamikos, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai nieko neduoda“, – tv3.lt kalbėjo K. Žibas.
Vadinasi, darbo imigrantai senėjančios lietuvių visuomenės, kur netrukus ims trūksti mokesčių mokėtojų, problemų neišspręs.
„Dar 2007–2008 sakiau, kad, jei matysime, jog ekonomika keisis, grįšime prie tos pačios nulinės stadijos. Kai buvo ekonominė krizė, visi emigrantai išvažiavo. Tada po truputėlį vėl ekonomika atsigavo. O tada vėl matėme, kad imigracijos bumas didėja, nes viskas darome ne sisteminiu, bet ad hoc būdu. Ir Vyriausybė pradėjo galvoti apie kvotas“, – pastebėjo K. Žibas.
Maža to, šie imigrantai, nors ir padeda mums susitvarkyti su darbo rinkos iššūkiais ir balansuoti emigracijos pasekmes, anot K. Žibo, gyvena ir dirba tokiomis sąlygomis, kurios kartais primena modernią vergovę.
Paprašytas prognozuoti artimiausias imigracijos tendencijas Lietuvoje, K. Žibas sakė, kad, jei Vyriausybė neįves imigracijos kvotų, darbo imigrantų skaičius sparčiai augs ir net gali praaugti visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičių (apie 40–45 tūkst.). Jo teigimu, jei tęsis ekonominis pakilimas, Lietuvoje galime sulaukti ir per 100 tūkst. užsienio darbuotojų.
