aušra maldeikienė

Europarlamentarė, ekonomistė Aušra Maldeikienė pasikeitė pavardę.  Apie tai pranešė naujienų portalas delfi.lt.  Kaip matyti Europos Parlamento puslapyje, kad europarlamentarė pasikeitė pavardę į Seibutytės.  „Pavardė mano dabar – Seibutytė. Tai mano mergautinė pavardė. Gerbiu savo buvusį vyrą ir savo vaikus, bet baigiu viešą gyvenimą ir noriu turėti daugiau asmeninės erdvės.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė penktadienį tapo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare. Tai BNS patvirtino partijos atstovė Paulina Levickytė. „Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – BNS sakė ji. Kaip skelbta anksčiau, A. Maldeikienė nusprendė nebedalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Daugiau nei pusė Lietuvos europarlamentarų žada kitąmet siekti būti perrinkti vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, po du sakė dar nepriėmę sprendimo arba nekomentavo, kaip elgsis, nebedalyvauti rinkimuose nutarė tik viena politikė – Aušra Maldeikienė, sekmadienį pranešė LRT naujienų portalas.  2019-2024 metų EP kadencijoje dirba 11 europarlamentarų, išrinktų Lietuvoje.

Šiemet priderėjo nemenkas skaičius politikos naujokų, kurie nusprendė iškart tapti merais ar savivaldybių tarybų nariais. Tačiau dalis jų, panašu, net neįsivaizduoja, kas yra politika ir su kuo ji valgoma. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Partijos ir rinkiminiai komitetai rinkėjus prie balsadėžių viliojo ne tik pažadais, bet ir labai žinomais veidais: sportininkais, aktoriais, dainininkais ir kitomis į politiką nusprendusiomis pasukti įžymybėmis.

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva prieš keletą metų nusprendė įsigyti beveik 100 kvadratinių metrų kotedžą Vilniaus pakraštyje, nes keturių asmenų šeimai iki tol turėtas butas tapo per ankšta vieta gyventi. Bankas Rūtai naujam būstui paskolino 126 tūkstančius eurų, kuriuos moteris įsipareigojo išsimokėti per 30 metų. Moteris ramiai gyveno, mokėjo po 470 eurų per mėnesį ir prieš keletą dienų sužinojo nemalonią žinią. Dėl augančių palūkanų netrukus teks mokėti kone dvigubai.

Seimo narys Matas Maldeikis laiko po darbo veltui neleidžia – vyro dienos suplanuotos minučių tikslumu, o vėliau randa laiko ir atsipalaidavimui bei sūnui Povilui. Naujienų portalui tv3.lt M. Maldeikis papasakojo, kokias knygas skaito laisvalaikiu, kokios savo svajonės taip ir neišpildė, ir atvėrė širdį apie santykius su mama Aušra.  Paklaustas, kaip atsipalaiduoja po darbų, M. Maldeikis šypteli – jo atsipalaidavimo būdas užkoduotas ne kur kitur, o jo kasdienybėje.

Vakar trys Lietuvos europarlamentarai – Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė pateko į nepavydėtiną situaciją – lėktuvas, kuriuo jie skrido, patyrė gedimą ir buvo priverstas nusileisti avariniu būdu. Apie tai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti Aušra Maldeikienė. A. Maldeikienė kartu su V. Blinkevičiūte ir J. Oleku skrido reisu Vilnius-Briuselis, kurio tarpinė stotelė yra Varšuvoje.

Vakar lėktuvas, kuriuo skrido ir europarlamentarė Aušra Maldeikienė, patyrė gedimą, dėl kurio prireikė nusileisti ir visiems keleiviams užsidėti deguonies kaukes. Vakar skrydžio metu iš Varšuvos į Briuselį, lėktuve skrendant virš Vokietijos buvo paskelbtas gedimas, susijęs su slėgio problemomis. Dėl to visiems keleiviams buvo liepta pasinaudoti deguonies kaukėmis.

Sausio 13-oji šį kartą buvo kitokia. Atrodo, kad vėl grįžome 30 metų atgal, mat minėjimui prie Seimo buvo ruošiamasi taip, lyg vėl reikėtų ginti parlamentą. Iš provincijos į sostinę suvažiavę šeimų gynimo maršo dalyviai švilpė ir šaukė „gėda“ premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, o plojimų sulaukė vienintelis prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl taip nutiko plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pristatydamas šio šeštadienio populiariausio TV3 žaidimo „galvOK“ viešnias Andrius Žiurauskas neslėps – laidoje susipins brandus grožis, išmintis ir temperamentas, kadangi šįkart į protų kovą stos aktorė bei TV3 laidos „Amžius – ne riba“ vedėja Larisa Kalpokaitė ir europarlamentarė Aušra Maldeikienė. Atsakydamos į klausimus žinomos moterys demonstruos aukščiausią lygį, o net ir tada, kai nesiseks, į viską žvelgs su šypsena. Abi jos neslėps – azartas laidoje tikrai jaučiamas.

Kai prieš kelis metus fotomeninkas Dainius Ščiuka pristatė išskirtinį savo projektą – portretų ciklą „Natural Women“ – fotografas išsyk sulaukė daug puikių vertinimų. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame tiek daug netikrumo, D. Ščiuka ryžosi pateikti savo grožio sampratą, kurioje pagrindiniu smuiku griežia natūralumas. Žinomas fotografas pasidalino žinia, kad jo paroda yra eksponuojama jau paskutinį kartą. Beje, parodai pasirinkta itin netikėta vieta.

Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai trečiadienį aptarė nuskambėjusią Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metinį pranešimą. Vieni negailėjo kritikos, o kiti, atvirkščiai,  gėrėjosi komunikacija apie COVID-19 valdymą. Visgi, europarlamentarų nuomone, ES sienų gynybos klausimas liko ne iki galo aptartas. Tačiau štai agresyvios Rusijos politikos U. von der Leyen sąmoningai neįtraukė į pranešimo turinį.

Šeštadienį Kaune pirmą kartą vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Tarp kurių buvo galima išvysti ir ne vieną žinomą žmogų. Minėtose eitynėse pasirodė politikai:  Aušrinė Armonaitė bei Tomas Vytautas Raskevičius. Šios eisenos nepraleido Naglis Bierancas su tinklaraštininke Agne Kultinaite. Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija.

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, o vėliau buvo suimtas jo patarėjas Kęstutis Motiečius. Įtarta, kad parlamentarui Matui Maldeikiui pastarasis asmuo galėjo siūlyti kyšį, kad idėja kelti mokesčius loterijų organizatoriams būtų užmiršta. Apie įvykį pasisakė ir M. Maldeikio mama Aušra Maldeikienė.

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių dėmesio. Ne išimtis ir galimas pelno mokesčio pakeitimų klausimas, kuris trečiadienį bus svarstomas Mokesčių pertvarkos grupės susitikime. Plačioji visuomenė, remdamasi komunikacine prasme labai patrauklia idėja, jog pelno mokestis turėtų būti mokamas tik tada, kai jis paskirstomas, ganėtinai aktyviai pasisako už šį kelią, Lietuvoje vadinamą estiškuoju.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė interviu metu pasisakė apie literatūrą ir tremtinių istorijas prie Laptevų jūros, kurios dažnai esą yra lėkštos. Tokie politikės teiginiai netruko sulaukti kritikos. Tremtiniai ir jų artimieji teigia esantys įžeisti, o Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga tvirtina, kad tokie pasisakymai sulauks atsako. Naujienų portale Bernardinai.

Vakar ir šiandien skaičiau daugybę komentarų dėl Popiežiaus ištarmės apie LGBTQ+ bendruomenės ir mačiau juodą, neapykanta Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms trykštančią minią. Popiežius pasakė: „Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę turėti šeimą. Niekas negali būti atstumtas ir niekam negali būti atsakytas gailestingumas“. Pontifikas patvirtino: „Mes privalome suteikti jiems civilinės sąjungos teisę.

Aušra Maldeikienė dažnam lietuviui yra žinoma ne tik dėl savo nuveiktų darbų, bet ir dėl aštraus liežuvio bei gebėjimo argumentuotai kritikuoti. Šiandien europarlamentarė dirba Briuselyje, tačiau fizinis atstumas nuo Lietuvos netrukdo politikei aktyviai dalyvauti diskusijose Lietuvoje. Apie tai, kaip ji vertina šio Seimo nuveiktus darbus, kaip palygintų Lietuvą su Belgija ir apie koronaviruso aktualijas – šiame pokalbyje.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kalbos antradienį vykusioje Lietuvos Davoso konferencijoje, Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė pranešė, kad kreipėsi į Prezidentūrą dėl D. Nausėdienės pasisakymų.   Socialiniame tinkle „Facebook“ A. Maldeikienė pranešė, kad Prezidentūros paprašė pateikti visą pirmosios ponios sakytą kalbą ir oficialią Prezidentūros poziciją lyčių lygybės klausimu.

Praėjusių metų rudenį paaiškėjo, kad Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė serga antros stadijos krūties vėžiu. Ir nors žinomą moterį daugelis pavadintų be galo stipria, ji pati su tokiu apibūdinimu nesutinka – anot jos, ji paprasčiausiai yra sveiko proto. Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ A. Maldeikienė atvirai prabilo apie savo patirtį ir darkart visiems priminė, kaip protingai reikia žiūrėti į tokias užklupusias gyvenimo negandas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paskelbė, kaip atrodys kandidatų sąrašąs daugiamandatėje apygardoje. Tiesa, progos sureaguoti į konservatorių narių ideologinius principus nepraleido europarlamentarė Aušra Maldiekienė, kuri tikina, kad TS-LKD nėra politinio apibrėžtumo. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Ingrida Šimonytė, antruoju numeriu įrašytas pirmininkas Gabrielius Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo.

Jeigu ne pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija ir karantinas, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėjai ir reporteriai gyvai bendrautų su pašnekovais, rengtų tiesioginius reportažus iš susitikimų su įvairių Lietuvos miestų, mokyklų bendruomenėmis. Karantinas diktuoja savas bendravimo taisykles. „Aklo pasimatymo“ rengėjai, iš kurių pusė turi regėjimo negalią, su pašnekovais bendrauja nuotoliniu būdu ir savo klausytojus toliau džiugina įdomiomis, prasmingomis laidomis.

Pernai krūties vėžį gydytis pradėjusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė nusivylė Nacionalinio vėžio instituto darbu, nes šis pranešė, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino laikinai stabdo planines operacijas. Europarlamentarė stebisi, kodėl institutas priėmė tokį sprendimą ir kas dabar laukia onkologines ligas besigydančių pacientų.

Neretai pasišaipoma iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie iš anksto pasiruošia savo laidotuvėms – spintoje lemtingos valandos laukia įkapės, kai kas net karstą išsirenka. Apie laidotuvių ritualą kalbėti vengiama, bet gal visai be reikalo? Nors kartą patyrę artimo netektį, žino, kokia kyla sumaištis ir kiek reikia sutvarkyti laidotuvių reikalų. Tai trukdo deramai išgyventi liūdniausias gyvenime emocijas ir atsisveikinti su brangiu žmogumi.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pritarė siūlymui įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas aštuonias savaites, nepaisant Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasipriešinimo. Be Lietuvos, vežėjų veiklą griežtinančiam Mobilumo paketui nepritarė dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai. Dvi valstybės susilaikė, likusios 17 pritarė siūlymui.

Praėjusią savaitę lietuvius sujaudino Europos parlamentarės narės diagnozė apie krūties vėžį. Moteris viešai prisipažino serganti onkologine liga, tačiau netrukus paaiškino, kad nuo tolimesnių komentarų ji susilaikys ir apie ligą nešnekės. Vis dėlto, A.Maldeikienė sulaukia nemažai klausimų apie tai, kaip jaučiasi. Būtent todėl ji nusprendė savo feisbuko paskyroje viešai papasakoti apie savijautą bei ligos diagnostiką bei paprašė susilaikyti nuo tolimesnių komentarų.

Penktadienio rytą delfi.lt pranešė, kad Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė serga antros stadijos krūties vėžiu. „Kai jūsų komentatoriai rašė, kad aš lankausi grožio salonuose Briuselyje, tai tie grožio salonai buvo Nacionalinis vėžio institutas“,  – delfi.lt sakė A. Maldeikienė. Nuo spalio 7 dienos politikei bus pradėta taikyti chemoterapija. Tai delfi.lt patvirtino pati politikė. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Aušra Maldeikiene, telefonu atsiliepė padėjėja.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime naujus politikus rinko iš viso 18,82 proc. rinkėjų. Iš anksto vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose valią pareiškė 4,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 14,3 proc. balsavo apylinkėse, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Per antrąjį turą rinkėjai buvo dar pasyvesni nei per pirmąjį. Prieš dvi savaites savo valią pareiškė 19,95 proc. rinkėjų.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 15 valandos balsavo 14,09 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 9,57 proc. balsavo apylinkėse iki 15 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, čia balsavo 20,2 proc. visų rinkėjų. Gargžduose savo valią buvo pareiškę 12,01 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

 Iš anksto renkant tris Seimo narius antrajame ture balsavo 1,7 tūkst., arba 1,56 proc., rinkėjų. Sostinės Žirmūnų apygardoje per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 0,8 proc., Gargždų – 1,28 proc., Žiemgalos – 2,59 proc. rinkėjų. Pirmąjį turą per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškęs analogiškas skaičius rinkėjų – 1,5 procento.

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardų rinkėjai vangiai eina balsuoti – per pirmą išankstinio balsavimo dieną valią pareiškė 0,55 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausi buvo Žiemgalos apygardos rinkėjai, čia trečiadienį balsavo 195 arba 0,64 proc. rinkėjų. Gargžduose valią išreiškė 102 arba 0,63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o Vilniuje esančioje Žirmūnų apygardoje – 133 arba 0,38 procento.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad dauguma Seime įmanoma sudarius koaliciją tik su „socialdarbiečiais“ bei „tvarkiečiais“, tačiau šios partijos toliau laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

Po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro grupė Seimo narių siūlo parlamente priimti rezoliuciją dėl medinio sakralinio kultūros paveldo sergėjimo. Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

Kovo 28-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje griaudės legendinė, iškilminga humoro ceremonija „Auksiniai svogūnai“. Tradiciškai šalies aktualijas linksmai nušviečianti šventė žengs koja kojon su karščiausiu Lietuvos metų įvykiu – Prezidento rinkimais. Dar daugiau – naujasis šalies vadovas net bus išrinktas per „Auksinius svogūnus“! Rinkiminėje scenoje susitiks visi ryškiausi kandidatai į sostą Daukanto aikštėje.

Vilniaus veteranų sporto klubo „Aidas“ prezidentas, 64-erių verslininkas Vitas Gudiškis nusprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. „Skambinau Vyriausiajai rinkimų komisijai ir aš noriu jums oficialiai pareikšti, šiąnakt visą naktį galvojau, įvertinau savo galimybes, diskutavau su kitais pretendentais labai daug, ir nusprendžiau savo kandidatūrą nusiimti“, – portalui sakė V. Gudiškis.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Penktadienį pranešta, kad Aušra Maldeikienė traukiasi iš kovos dėl prezidento posto. Portalui tv3.lt A. Maldeikienė patvirtino kad traukiasi iš prezidentinės rinkimų kovos. „Kai aš pernai birželio mėnesį atėjau, aš aiškiai pasakiau, kad eisiu iki tos dienos, kol matysiu, kad šalyje vyksta politinės diskusijos ir jos yra adekvačios. <<..>> Pasakiau, kad rinkimuose dalyvausiu tik intelektualine žodžio prasme, kad kita šalis turėtų diskusiją.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos. Naujausias politinės kampanijos dalyvis – Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą. Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.

Viešojoje erdvėje paprastai linksniuojamos tik kelios galimų ar populiariausių pretendentų į Lietuvos prezidentus pavardės. Tačiau visai neseniai oficialių politinės kampanijos dalyvių gretas papildė dar dvi pavardės, kurios gali būti mažiau žinomos rinkėjams. Kas šie paslaptingi kandidatai? Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais kandidatais į prezidentus yra užsiregistravę septyni asmenys.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,6 proc. (24,6 proc. lapkritį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 19,8 proc. (19,7 proc.

Seimas linkęs nustatyti, kad kitais metais vaiko pinigai siektų 50 eurų. Už tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas antradienį balsavo 81 Seimo narys, prieš – Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė, o susilaikė liberalas Simonas Gentvilas, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronislovas Matelis, konservatoriai Gintarė Skaistė ir Kazys Starkevičius. Taip pat numatyta skirti papildomus 20 eurų vaikams, auginamiems ar globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

 Pirmadienį oficialiai prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija. Šalies vadovo rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną. Prasidėjus kampanijai, kandidatais ketinantys keltis asmenys jau gali registruotis politinės kampanijos dalyviais. Šis statusas pretendentams leis priimti aukas.