Tačiau štai agresyvios Rusijos politikos U. von der Leyen sąmoningai neįtraukė į pranešimo turinį. Tokią strategiją galima suvokti kaip nenorą pataikauti Rusijos prezidento įgeidžiams, sakė R. Juknevičienė.
Vieni sveikino komunikaciją apie COVID-19 valdymą, kiti – peikė
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė neslėpė susižavėjimo U. von der Leyen vykdoma politika ir gyrė jos gebėjimą aiškiai komunikuoti su Europos piliečiais apie pandemijos valdymą. Tokios retorikos, pasak R. Juknevičienės, turėtų pasimokyti ir Lietuvos politikai.
„Svarbiausia, kad U. von der Leyen sugeba labai žmogiškai pasakyti dalykus, suprantama kalba. <...> Mažai visokių mūsų politikų mėgstamų štampų. Čia yra privalumas, kurio galėtume ir mes pasimokyti Lietuvoje. Tuo pačiu į populizmą nenukrentama“, – konferencijoje, skirtoje aptarti EK vadovės pranešimą, sakė R. Juknevičienė.
Politikė pabrėžė, kad apie kovos su COVID-19 būdus derėtų Lietuvoje kalbėti pozityviai, kaip tai darė U. von der Leyen.
R. Juknevičienė sakė: „Pas mus daug negatyvo politinėje erdvėje. Jeigu kažkas pasako pozityvą, tai atrodo, kad giriasi. O čia buvo pasakyta tai, kas padaryta per pastarąjį laikotarpį ir kas Lietuvoje rodoma kaip neigiami dalykai. Pavyzdžiui, kad ir pati vakcinacija. Puikus pasakymas – „gyvybes gelbstinti vakcina“. Čia aš nesakyčiau, kad patetika. Tai labai aiškios žmonėms suprantamos formulės.“
Tuo tarpu europarlamentaras Viktoras Uspaskichas kiek sukritikavo U. von der Leyen metinį pranešimą. Pasak politiko, EK pirmininkė pernelyg akcentuoja vakcinacijos proceso svarbą ir neužsimena apie kitokius būdus apsisaugoti nuo ligos.
„Vis eina apie vakcinavimą kalba. Nekalbama apie natūralų imunitetą ir apie galimybę gydyti ligas, o ne tik vakcinuoti. Šitoje vietoje turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio negu tik vakcinavimui“, – kalbėjo V. Uspaskichas.
Pasak Broniaus Ropės, Europai dar anksti džiaugtis ir manyti, kad pandemiją pavyksta įveikti. COVID-19 plitimas apvertė Europos Sąjungos (ES) planus aukštyn kojomis, tačiau su pandemija reikia išmokti gyventi ir veikti toliau, sakė B. Ropė.
„Pandemija sujaukė reikalus, bet iš kitos pusės ji niekur nedingo. Bandome šnekėti, kad vakcina ir vakcinos rezultatai yra. Bet pažiūrėkime į Lietuvos situaciją. Prieš metus susirgimų buvo daug mažiau negu šiandieną, nors 70 proc. žmonių vakcinuotų, begalė persirgusių. Todėl tikrai nežinome, kas bus po pusmečio, po metų ir kiek mums dar reikės dirbti su šia pandemija“, – teigė B. Ropė.
Jis kritikavo U. von der Leyen, kad ši metiniame pranešime daug dėmesio skyrė nuveiktiems darbams, bet visiškai nepaminėjo nepavykusių iniciatyvų ir neišspręstų problemų.
„Buvo labai daug kalbama dėl klimato kaitos, skaitmenizavimo, bet, deja, reikia pasakyti, kad šitais klausimai nieko nebuvo padaryta per dvejus metus. Ir sakymas, kad jau dabar reikia pradėti veikti, yra pavėluotas. Jeigu dabar pradėsime veikti, tai realūs darbai gali būti tik 2024–2025 m., kai praktiškai EK jau nebebus. Jeigu iš tikrųjų norime žaliojo kurso, tai pradėkime daryti 2020–2021 m.“, – teigė B. Ropė.
R. Juknevičienė: EK pirmininkė sąmoningai neminėjo Rusijos
Kita svarbi U. von der Leyen metinio pranešimo dalis – dėmesys ES sienų apsaugai ir gynybai. Aušra Maldeikienė sakė, kad Europai dar yra, kur pasistiebti, kalbant apie gynybines pozicijas.
„U. von der Leyen savo kalboje davė suprasti, kad Europa turi labai didelė potencialą, kuris nėra išnaudojamas. Tas potencialas išnaudojamas turėtų būti tiek gynyboje, tiek pramonės pertvarkoje, <...> tiek ryšiuose, santykiuose su išorės partneriais geopolitiniame lygmenyje“, – teigė ji.
A. Maldeikienė pasidžiaugė, kad U. von der Leyen kalboje atsispindėjo siekis sustiprinti ES sienų apsaugą.
„Vienintelis traukinys, su kuriuo atvažiavau į Europos parlamentą, aiškiai visą laiką sakė, kad Lietuvai ir Europos Sąjungai reikalinga stipresnė gynybinė Europos Sąjunga ir galų gale tai tampa jau dienotvarkės dalimi. <...> EK pirmininkės kalboje tam buvo skirta pakankamai daug dėmesio“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Tuo tarpu R. Juknevičienė pastebėjo, kad EK pirmininkė žengė netradicinį žingsnį – kalboje nė žodžiu neužsiminė apie Rusijos keliamas grėsmes, nors Baltarusijos režimo pavojus aptarė. Metiniame pranešime Vladimiro Putino vardas neminimas turint sąmoningą tikslą – nenorima sureikšminti Rusijos įtakos, teigė R. Juknevičienė.
„Nė vieno karto nebuvo paminėta Rusija apskritai. Iškilo klausimas, kodėl gi? Kaip taisyklė, visuose tokio aukšto lygio politikų kalbėjimuose būna paminėta šita šalis. <...> Mano toks matymas: iš tikrųjų Putinas labai nori būti svarbus. Labai nori, kad būtų apie jį kalbama, kad jo ir Kremliaus politikos visi bijotų, kad visi drebėtų, būtų išsigandę. Kad tie gąsdinimai sukeltų tam tikras įtampas jo kaimynystėje“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Ji pasidalijo įžvalga – nekalbėdama apie V. Putiną U. von der Leyen galimai parodo, kad nenori jam pataikauti ir sustiprinti Rusijos pozicijos.
„Kitas dalykas, kai pasižiūri, apie ką kalba EK prezidentė, <...> apie kokią ateitį su kokia ekonomika, skaidrumo lygiu, <...> tai Rusija yra visiška priešingybė. Rusija eina absoliučiai kitu keliu. Čia ir yra strategija, kaip įveikti Rusiją – savo stiprumu. ES ir apskritai demokratinio pasaulio privalumais, apie kuriuos U. von der Leyen ir kalbėjo. Juk taip, kaip Sovietų Sąjunga ginkluodamasi ir gąsdindama visus pralaimėjo kovą ekonomikoje ir visur kitur, tai, ko gero, aš matau tokį kelią ir Rusijos atžvilgiu“, – svarstė europarlamentarė.
Migracijos iššūkis lieka iki galo neišspręstas
U. von der Leyen kalboje aptarė kaimyninės Baltarusijos ir autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos keliamas grėsmes ES šalims.
„Baltarusija buvo paminėta, bet kontekste, kuris susijęs su Lietuva. Aišku, labai stiprūs žodžiai, labai visi džiaugiamės, kad U. von der Leyen paminėjo, kad yra hibridinis karas ir ES supranta ir palaiko. Dabar lauksime konkrečių, koordinuotų veiksmų, nes migracijos srityje tikrai yra ką veikti ES, ypač kai migracija naudojama kaip įrankis“, – teigė R. Juknevičienė.
Taip pat EK pirmininkė pabrėžė, kad Europos sąjunga turi būti žymiai labiau pajėgi padėti užtikrinti saugumą savo kaimynystėje, kalbėjo apie stiprų ryšį su NATO, teigė R. Juknevičienė.
Bronis Ropė pasisakė, kad EK derėtų atkreipti dėmesį į neišspręstus migracijos politikos klausimus.
„Gerai būtų, jei būtų kalbama ir apie pasekmes ir nepadarytus darbus. Sakykime, tas pats Afganistano klausimas. Esame įklimpę kapitališkai ir tie žmonės tokioje dabar neviltyje. Bandome ieškoti išeičių, bet jas nėra taip paprasta rasti“, – sakė euparlamentaras.
B. Ropė nepagailėjo kritikos EK vadovybei dėl aiškiai neapibrėžtos migracijos politikos, dėl kurios kenčia ir Lietuva.
„Kasmet svarstoma migracijos politika, bet jos kaip nėra, taip nėra. Kaip vargsta kiekviena šalis atskirai, taip ir toliau vargsta. Ir patyrėme mes tai. Migrantų 4 tūkst., o jeigu būtų 40 tūkst., 400 tūkst. Lietuvoje? Kas tada darytųsi? Šie klausimai yra ypatingos svarbos ir EK nesuranda būdų: nenori spręsti radikaliai, bet nenori ir bendradarbiauti“, – sakė jis.
